„Yra toks posakis, kad vaikai eis ten, kur yra pergalės“, – pabrėžė V. Garastas.
Jis pasitvirtina 100 proc. Tas pats su žiūrovais. Kai komanda laimi, žiūrovų susirenka daugiau. Kai komanda pralaimi, sirgalių atitinkamai mažėja. Visi žmonės nori pasisemti gerų emocijų“.
Didžiulę patirtį sukaupęs krepšinio specialistas prisiminė, kad 2003-iais, Lietuvos rinktinei iškovojus Europos čempionato auksą, krepšinio mokyklas užplūdo tūkstančiai vaikų. Visi jie norėjo būti panašūs į Šarūną Jasikevičių, Arvydą Macijauską, Saulių Štombergą ar Ramūną Šiškauską.
Šiemet vaikai turi kitus stabukus. Dabar visi nori lygiuotis į Joną Valančiūną, Liną Kleizą, Mantą Kalnietį ar Renaldą Seibutį, o legendinis treneris neabejoja, kad po keliolikos metų nacionalinė vyrų rinktinė turės naujas žvaigždes, kurios dabar žengia pirmuosius žingsnius krepšinio aikštelėje.
V. Garastas buvo vienas iš aštuonių trenerių, kuris keturiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje – buvo komisijos narys „Samsung kartos“ projekte. Vasarą projektas išleido pirmą jaunųjų krepšininkų laidą, o šį rudenį pradėjo rinkti antrą.
Talentingiausius Lietuvos jaunuosius krepšininkus atrinko garsios krepšinio pasaulio asmenybės – Eurelijus Žukauskas, Rūtenis Paulauskas, Mindaugas Lukošius, Rolandas Jarutis, Aivaras Kiaušas, Erikas Kučiauskas, Andrius Giedraitis ir V. Garastas.
„Dalyvavau Vilniaus ir Kauno krepšinio mokyklose vykusiose peržiūrose“, – pasakojo V. Garastas. – Treneriai vertindavo vaikų apšilimo pratimus. Būdavo skaičiuojamas laikas, pagal kurį nustatomos fizinės jų savybės. O galiausiai buvo surengtas turnyras trys prieš tris. Vaikai ilgai žaidė ir per tą laiką treneriams reikėjo įvertinti, kurie vaikinai turi daugiausiai perspektyvų. Įsitikinau, kad Lietuvoje auga tikrai neblogų jaunų vaikinų“.
Ar vaikinas vertas įveikti atrankos barjerą, spręsdavo 3–4 treneriai. V. Garastas prisiminė, kad daugumos trenerių nuomonės būdavo panašios.
„Vaikai labai nori dalyvauti projekte. Jie stengiasi, nes žino, kad tai yra jų ateitis. Vyksta treniruotės, stovyklos. Jaunieji krepšininkai supranta, kad galutinis jų tikslas – olimpinis festivalis. Toks projektas skatina sveiką konkurenciją ir leidžia suvokti, kad be pastangų nebus rezultato“, – sakė V. Garastas.
Vis dėlto buvęs treneris pažymėjo, kad jauname amžiuje labai sudėtinga nustatyti, kuris vaikinas gali išaugti stipriu krepšininku. Anot V. Garasto, tai labiausiai priklauso nuo to, kiek laiko jaunasis krepšininkas skirs darbui per treniruotes. Per savo karjerą krepšinio legenda regėjo ne vieną vaikiną, kuris pirmo ryškumo žvaigžde netapo tik todėl, kad pernelyg pasikliovė talentu, o ne darbu krepšinio aikštelėje.