V. Garasto marškinėliai iškilmingai pakilo į „Žalgirio“ arenos palubes

„Žalgirio“ arenoje lyg senais gerais Kauno sporto halės laikais užgrojo hitas „Žalgiriečiai, į ataką!“. Prožektorių šviesos nukrypo į tribūnose įsitaisiusį Vladą Garastą. „Žalgirio“ gerbėjai pagal muziką plojo legendiniam žaliai baltų treneriui, kurio marškinėliai „Garastas 1979/1989“ tuo pat metu iš lėto kilo į arenos palubes.

Per didžiąją Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ rungtynių pertrauką į „Žalgirio“ arenos palubes pakilo simboliniai Vlado Garasto marškinėliai. Jie sužėrėjo šalia jau anksčiau iškeltų Arvydo Sabonio ir Modesto Paulausko marškinėlių.

Dažnai Lietuvos krepšinio tėvu vadinamas V. Garastas į aukštumas atvedė ne tik „aukso karštligės“ laikus tuomet išgyvenusį „Žalgirį“, bet ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę, kuri 1992 m. Barselonos ir 1996 m. Atlantos olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzos medalius.

Kiek daugiau nei dešimtmetį Kauno komandą treniravęs V. Garastas su „Žalgiriu“ tris sezonus paeiliui laimėjo SSRS čempionato auksą (1984-1986 m.), o 1986-aisiais jo vadovaujami žalgiriečiai iškovojo Tarpkontinentinę W. Joneso taurę.