Vienas krepšinio gerbėjas pasiteiravo, ar V. Gomelskis sutinka su nuomone, kad galbūt A. Saboniui nereikėjo priaugti tiek svorio, o išlaikyti tuos žaidimo kozirius – greitį, lengvumą, šuolį ir mobilumą, kuriais jis pasižymėjo būdamas jaunas Kauno „Žalgiryje“. Tada galbūt 1985-ųjų Sabas net ir po visų tų traumų, kurias patyrė, būtų sukėlęs tikrą furorą NBA lygoje.
V. Gomelskis puolė ginti Sabo ir pateikė kiek netikėtą atsakymą.
„Primenu, kad A. Sabonis patyrė rimtą traumą – plyšo Achilo sausgyslė. Jam buvo atliktos dvi operacijos, labai ilgai truko reabilitacija. Savo judrumą ir šoklumą jis prarado dėl traumų, o kompensavo tai prisiauginta raumenų mase.
Jo frazė apie tai, kad jei ryte nieko neskauda, vadinasi, jau miręs, paaiškina jo situaciją nuo 1988 metų iki pat karjeros pabaigos. Aš neteisinu jo, o žaviuosi juo.
Pati stipriausia A. Sabonio žaidimo pusė – šviesi galva, o ne greitis ar šoklumas. Būtent žaidimo intelektu jis pranoko visus savo oponentus“, – pabrėžė V. Gomelskis.
Primename, kad 1995-aisiais persikėlęs į NBA lygą Sabas svėrė apie 132 kilogramus. Jis praleido už Atlanto septynis sezonus ir paliko savo pėdsaką – 2011 m. net buvo įtrauktas į NBA Šlovės muziejų.
Visgi labiausiai lietuvį išgarsino ne jo firminiai perdavimai NBA, o jo pasiekimai tarpautinėse arenose. Su Lietuvos rinktine jis dukart iškovojo olimpinių žaidynių bronzos medalius (1992 m. Barselonoje ir 1996 m. Atlantoje), taip pat laimėjo Europos sidabro apdovanojimą (1995 m. Graikijoje).
Atstovaudamas SSRS rinktinei A. Sabonis 1982 m. tapo pasaulio čempiono, 1985 m. – Europos, o 1988-aisiais triumfavo Seulo olimpinėse žaidynėse.
Sabas 2010 m. buvo įtrauktas ir į FIBA Šlovės muziejų.