Su Jonu Valančiūnu metus Kanadoje gyvenęs ir jam maistą gaminęs šefas šiuo metu su žmona Inga dirba viename Vilniaus viešbučių. Pasak Svajūno, jo laukia naujas iššūkis, nes teks dirbti ne su vienu žmogumi, o su visa komanda, kur kiekvieno poreikiai ir norai yra skirtingi.
– Nuo ko prasidėjo jūsų karjera? – krepšinionamai.lt paklausė S. Jarmalos
– Viskas prasidėjo po vidurinės, kai reikėjo įgyti specialybę. Pasirinkimų nebuvo labai daug: servisas, santechnikai arba virėjai. Tuo metu atrodė, kad virtuvė yra geriausia. Mama dirbo panašų darbą – ji buvo konditerė ir pastūmė į tą sritį. Paskui, aišku, buvo tarnyba kariuomenėje. Kai grįžau, tą sferą visiškai buvau metęs, dirbau kitus darbus.
Vėliau, kai Vilniuje atsidarinėjo rimti tarptautiniai viešbučiai, pradėjau dirbti „Radisson Sas Astorija“. Šefas buvo Danijos karalienės asmeninis virėjas, jis užkūrė viduje ugnelę. Viskas klostėsi gerai – potraukis, supratimas buvo, atėjo sėkmė ir rezultatas gavosi teigiamas.
Paskui pradėjau dirbti su sportininkais, konkrečiai su J. Valančiūnu. Irgi buvo iššūkis. Kanadoje kartu dirbome metus, buvo įdomu. Sportininkų gyvenimas – mityba, režimas, balansas. Jiems svarbu, kad reikiamu metu būtų jėgos, nebūti sunkiam, kad rungtynių metu atsistatymas greitai vyktų – tie dalykai susidėliojo. Rezultatą mačiau kiekvieną dieną, per kiekvienas rungtynes. Stebėdavau ir matydavau, kada jis sunkus, kaip jis juda. Matydavau, kiek turi energijos, ir tada žiūrėdavau, ko reikia daugiau: ar kažką nuimti, ar pridėti, kad būtų geresnis rezultatas.
– Įdomi buvo patirtis su Jonu Kanadoje?
– Taip, ta patirtis buvo tikrai labai gera ir labai įdomi. Nebuvo jokių varžymų dėl produktų, jų kokybė buvo kita – tai buvo aukščiausio lygio produktai, iš tiesų buvo malonu.
Paskui vėl pradėjau dirbti restorane. Taip susiklostė aplinkybės, kad grįžau į tą patį darbą, kur dirbau anksčiau.
Dabar – naujas iššūkis: dirbti ne su vienu žmogumi, o su visa rinktine. Truputėlį sudėtingiau, nes yra daug žmonių, visi skirtingi. Visų skirtingi yra poreikiai – kas ką toleruoja, kas ko netoleruoja, kam ko reikia, ką pridėti, ką nuimti. Irgi bus iššūkis. Aš manau, kad tuos dalykus išspręsime, padarysime gerai.
– Kaip atrodys jūsų darbo specifika pasiruošimo ir čempionato metu?
– Pačioje pradžioje, kol komanda bus Lietuvoje, aš aktyviai su jais nebūsiu – dirbsiu prieš komandai atvažiuojant į viešbutį: suderinsiu visus valgymus, visus meniu su norais ir galimybėmis.
Paskui kartu su rinktine vyksiu į Pietų Korėją ir į Kiniją. Ten jau kiekvieną dieną, kiekvieną minutę būsiu pasiekiamas. Tada bus daug lengviau dirbti, nes viskas bus glausčiau.
– Pats tikriausiai negaminsite, labiau koordinuosite virtuvės veiklą?
– Taip, specifika skiriasi: kai dirbau su vienu žmogumi, pats stovėjau prie puodų ir pats viską gaminau. Dabar neįmanoma visko padaryti – komanda didelė. Čia tas pats, kaip vienam žaisti prieš penkis krepšinyje. Koordinuosiu visą virėjų veiklą – bus skirta komanda, kuri gamins maistą. Aš su jais dirbsiu, kad būtų taip, kaip yra sugalvota, kad jie išpildytų tą, ko mes norime.
– Koks turi būti tas krepšininko maisto racionas?
– Labiausiai priimtina ir turbūt populiariausia yra vištiena, makaronai ir ryžiai, žuvis būtina. Labai skiriasi maitinimas poilsio dieną, varžybų dieną. Prieš rungtynes, po rugntynių yra vėl kita specifika. Tie dalykai yra įtraukti ir mes jų laikysimės, kad sportininkai jaustųsi stipriau, geriau.
– Krepšininkams per ilgą laikotarpį nusibosta vištiena, ryžiai. Ar galima kartais į racioną įtraukti „sunkesnį“ maistą?
– Galima. Aišku, jo neturėtų valgyti kiekvieną dieną. To sunkesnio maisto norisi po varžybų, ypatingai kai prarandi daug energijos, daug kalorijų. Taip pat gali būti prieš poilsio dienas, kai nebus jokių krūvių. Vis tiek virškinimas vyksta, tie dalykai išsivaikšto per poilsio dienas. Aš manau, kad jie turėtų pasilepinti, kad nejaustų to diskomforto kiekvieną dieną valgydami tą patį maistą.
– Kaip su saldumynais?
– Saldumynai ir cukrus yra du skirtingi dalykai. Aš pats esu iš tų, kurie prieš cukrų. Saldumynų reikia, ir organizmas pats jų nori, nes tai yra kaip narkotikas. Aš manau, kad galima valgyti sveikus dalykus: bananų pyragus, datulių tortus. Tokie variantai, kur tikrai daug energijos, yra daug reikalingų medžiagų ir jie beveik neapkrauna kūno.
– Yra buvę atvejų, kai užsienio valstybėse žaidėjai apsinuodija maistu, kyla įvairių problemų.
– Yra daug niuansų, kurie gali paveikti. Vienas dalykas yra higiena. Antras dalykas yra genetinė sistema: jeigu žmonės gyvena Europoje ir tada kurį laiką maitinasi Azijoje ar Amerikoje, organizmas patiria šoką. Produktai visai kiti – yra dalykų, kuriuos mes, lietuviai, genetiškai labai gerai toleruojame, yra dalykų, kuriuos pasisaviname, bet paskui pasireiškia problemos. Tie du dalykai, kurie yra svarbiausi, kur reikės daugiau kontrolės, yra maisto kokybė ir higiena.
– Ar labai skirsis maisto racionas pasiruošimo metu ir pačiame pasaulio čempionate?
– Racionas bus labai panašus kaip pasiruošimo metu. Yra klaustukų dėl produktų: ką mes ten gausime Kinijoje ir su kokias produktais dirbsime. Truputėlį gali būti kitaip, bet viską suderinsime, maksimaliai pritrauksime, kad nesijaustų skirtumo. Aš manau, kad viskas bus gerai.
***
Į pirmąją treniruočių stovyklą Palangoje lietuviai susirinks liepos 22 dieną, o pasirengimo cikle sužais 9-erias kontrolines rungtynes.
Pirmasis mačas vyks rugpjūčio 2 d. Pamplonoje, kur Lietuvos rinktinė susitiks su Ispanijos komanda. Pasiruošimo etapą lietuviai užbaigs Seule (Pietų Korėja), kur dalyvaus keturių komandų tarptautiniame turnyre. Rugpjūčio 24 dieną Lietuvos rinktinė susitiks su Pietų Korėjos ekipa, rugjūčio 25 dieną vyks susitikimas su Angolos komanda, o turnyrą lietuviai baigs rugpjūčio 27 dieną rungtynėmis su Čekijos krepšininkais.