„Sužinojęs apie naujo rinktinės stratego rinkimus iš karto nusiunčiau raštą federacijai ir konstatavau, jog kovosiu dėl šio posto“, – L.T. dienraščiui sakė daugiau nei aštuonerius metus vyrų nacionalinės komandos trenerio asistentu dirbęs V.Chomičius.
Atsisakius dėl rinktinės vedlio kėdės varžytis R.Paulauskui, likę penki kandidatai iki gruodžio vidurio privalo LKF trenerių tarybai pateikti savo veiklos programas ir prieš pat Naujuosius metus jau turėtų paaiškėti naujasis nacionalinės vyrų ekipos strategas.
– Jūsų pavardė nebuvo minima tarp tų kandidatų, kuriuos įvardijo Lietuvos krepšinio federacija. Kodėl vis dėlto ryžotės siekti rinktinės stratego posto?
– Ar tai blogai? Juk aš vyrų nacionalinei ekipai atidaviau daugiau nei aštuonerius savo gyvenimo metus. Nuo 1996-ųjų buvau Jono Kazlausko padėjėjas, o nuo 2001 metų – A.Sireikos. Gal galite pasakyti, ar yra dar nors vienas specialistas Lietuvoje, kuris turėtų tokią patirtį treniruodamas rinktinę kaip aš? Manau, jog tokį atsidavusį krepšiniui ir trykštantį noru dirbti nacionalinės komandos labui sunku surasti. Žinoma, galutinį sprendimą dėl stratego paskyrimo tars federacijos įgalioti žmonės, tačiau aš pats sau jau esu pasakęs – esu pasirengęs vadovauti rinktinei.
– Ar nebijote, kad darbas su A.Sireika Jums konkurso metu bus daugiau neigiamas akcentas nei pliusas?
– Norite pasakyti, kad J.Kazlauskas ar A.Sireika – blogi treneriai? Jie yra bene geriausi Lietuvos krepšinio specialistai, kuriuos turime. Mano galva, A.Sireiką atstatydino iš posto ne todėl, kad jis netinkamai treniravo ekipą. Viską lėmė rezultatas – septinta vieta pasaulio čempionate. Tačiau mažai kas abejojo, jog keliami uždaviniai Japonijoje – ketvirtoji vieta – neįvykdomi. Juk su ta sudėtimi, kurią Antanas turėjo – tai optimalus rezultatas. Jei komandai būtų liepta garbingai pasirodyti planetos pirmenybėse ir tinkamai pasirengti Europos čempionatui Ispanijoje – A.Sireiką sutiktų tikrai kaip herojų, o ne kaip didžiausią Lietuvos priešą... Taigi darbas su A.Sireika yra tik pliusas.
– Jei taptumėte rinktinės vedliu – ar į ekipą surinktumėte visus stipriausius Lietuvos krepšininkus?
– Nereikia manyti, jog atėjus naujam komandos strategui žaidėjai veršis į ekipą – vis tiek bus ir atsisakančių bei dvejojančių. Na, nepriversi žmogaus vietoj atostogų treniruotis, jei jis nenori. Be abejo, visus klausimus spręsčiau itin subtiliai – pasikalbėčiau su kiekvienu kandidatu, žinočiau visus jo pageidavimus.
– Federacijos vadovas V.Garastas teigė, jog naujajam rinktinės strategui asistentus teks pasirinkti iš konkurse dalyvavusių specialistų. Tai teisinga mintis?
– Manau, jog visi konkurse dalyvaujantys treneriai yra puikūs savo srities žinovai ir tikrai nebūtų problema visiems kartu dirbti rinktinės labui.
– Kažkaip viskas labai gražu... Kokį savo kaip trenerio minusą galėtumėte įvardyti?
– Kai 1996 metais kandidatavau į vyrų rinktinės stratego postą, man federacijoje pasakė: tik ką baigei krepšininko karjerą, vos porą mėnesių vadovavai Plungės „Žemaitijos olimpo“ ekipai – esi per jaunas ir nepatyręs šiam darbui. Dabar man jau 47 metai – aštuoneri metai rinktinėje, patirtis su Maskvos „Dinamo“, Permės „Ural Great“, Kazanės „Uniks“ klubais. Matote minusų? Aš nelabai...
– Kiek duotumėte procentų, jog gruodį būtent Jūs būsite paskirtas naujuoju vyrų rinktinės treneriu?
– Penkiasdešimt. Ne. Duodu septyniasdešimt procentų. Savo jėgomis tikiu. Vienintelis klausimas – kokios povandeninės srovės bus per rinkimus. Ir dar...Nežinau, ar turiu palaikymą Lietuvoje...