Per pirmus du naujojo Eurolygos sezono mačus M. Grigonis vidutiniškai rinko po 18 taškų, 5 atkovotus kamuolius ir 3,5 rezultatyvaus perdavimo. Nors kuklesnės trečiosios rungtynės Belgrade vidurkius kiek sumažino, Kauno „Žalgirio“ lyderis yra vienas naudingiausių lygos krepšininkų, o jo vedama komanda – turnyrinės lentelės viršūnėje.
Nors vasarą netrūko dėmesio iš kitų klubų, „Žalgiris“ išsaugojo M. Grigonį savo gretose vieneriems metams. Jei 26-erių krepšininko žaidimo kreivė ir toliau kils į viršų, kitą vasarą jo persikėlimas į vieną iš elitinių Europos ekipų bus neišvengiamas. Tuo įsitikinęs ir legendinis žalgirietis A. Visockas, auklėtiniui šviesią ateitį piešęs dar jo vaikystėje.
Pirmasis M. Grigonio treneris – Feliksas Mitkevičius, kuris pirmuosius žingsnius krepšinyje padėjo žengti ir Šarūnui Jasikevičiui bei Žydrūnui Ilgauskui. Su šiuo treneriu „Grigulica“ sportavo pirmoje klasėje, o būdamas antrokas jis pateko į 1992 metų Barselonos olimpinių žaidynių prizininko A. Visocko rankas.
„Iš tikrųjų dar tuomet, pirmaisiais metais, tikrai matėsi, kad kažkas bus iš jo. Marius jau vaikystėje buvo gana aukštas, bet gerai valdė kamuolį, todėl dažnai statydavau jį žaisti ir įžaidėjo pozicijoje. Be to, jo charakteris buvo labai tinkamas sportui“, – tinklalapiui DELFI sakė „Žalgirio“ krepšinio mokykloje dirbantis A. Visockas.
M. Grigonis viename interviu yra atskleidęs, kad vienas jo idealų vaikystėje buvo Ramūnas Šiškauskas. Abu šie krepšininkai yra vienodo ūgio (198 cm), žaidžia panašiu stiliumi, o savo auklėtinį su buvusiu Lietuvos rinktinės kapitonu jau nuo seno lygino ir A. Visockas, tikintis, kad kauniečio karjera bus ne ką mažiau sėkminga.
„Nors Marius išsiskyrė iš kitų dar vaikystėje, tuomet dar negali kažko sakyti, nes vaikams augant, jiems dažnai pritrūksta duomenų, ūgio. O pas Marių gavosi taip, kad viskas gerai ir su duomenimis, ir su ūgiu. Kad jau tikrai bus geras krepšininkas, pamačiau kažkur 14-15 metų.
Nuo tada visada sakiau, kad auginu naują Šiškauską. Galvojau, kad gali būti panašaus tipo žaidėjas. Marius jau dabar yra sėkmingas, ir, be abejonės, gali pasiekti tiek, kiek savo laiku pasiekė Ramūnas“, – teigė treneris, priminęs, jog buvęs Atėnų „Panathinaikos“ ir Maskvos CSKA lyderis spindėti Eurolygoje taip pat pradėjo 26-erių.
A. Visockas tiki, kad M. Grigonis ryškiu žaidėju taip pat gali būti ne tik Lietuvoje, bet ir vadinamosiose elitinėse Senojo žemyno komandose, o prie jo sėkmės itin prisideda pasirinktas karjeros kelias.
Palikęs „Žalgirio“ dublerių gretas 2013-aisiais, gynėjas palaipsniui augo žaisdamas Hueskos „Penas“, Manresos „Baxi“, Tenerifės „Iberostar“ ir Berlyno ALBA ekipose, o į gimtąjį klubą sugrįžo 2018-aisiais.
„Marius dėsningai tobulėja visa karjerą. Per Ispaniją, per Vokietiją, viskas palaipsniui. Karjeros stotelės buvo pasirinktos labai protingai, o tobulėti jis nenustoja ir dabar. Marius tampa Eurolygos žvaigžde. Neabejoju, kad jis turi tai, kas leis jam spindėti ir pačiose stipriausiose komandose. Svarbiausia, kad jis dega noru nuolat eiti į priekį.“
Vis dėlto 1985-1996 metais „Žalgirio“ marškinėlius vilkėjęs A. Visockas patikino, jog M. Grigonio didžiausia svajonė visada buvo žaisti būtent Kauno ekipoje, o šią svajonę pasiekti padėjo būtent charakteris ir užsispyrimas.
Treneris apgailestauja, jog sunkiau svajonę sekasi įgyvendinti kitam jo auklėtiniui Tomui Dimšai, kuris šiemet grįžo į „Žalgirį“, bet vėl buvo priverstas išvykti – pagal nuomos sutartį tapo Las Palmo „Gran Canaria“ nariu.
„Augant „Žalgirio“ sistemoje, praėjus visą tą piramidę, žinoma, ir Grigonis, ir Dimša visada svajojo apie „Žalgirį“. Kažkokios kitokios svajonės būti ir negalėjo.
Abu tie vaikai nuo mažens buvo išskirtiniai, bet labai skirtingi ir tarpusavyje. Dimša atletiškesnis, bet Grigonio charakteris piktesnis, labiau tinkamas sportui.
Manau, kad charakteris nulemia daugiausiai. Sėkmingo krepšininko paveikslas yra dėlionė, kuriai svarbu tokios dalys kaip įvairūs fiziniai duomenys, bet į pirmą vietą kelčiau charakterio savybes. Geram krepšininkui reikia piktesnio charakterio. Tokio, kokį turi Marius.
O Dimša… Aišku, dar kartą palikti Kauną psichologiškai jam tikrai ne į naudą. Juo labiau kad Vasturia nestebina kol kas. Nežinau, ar vertėjo Dimšą paleisti, bet, žinoma, tai yra trenerio pasirinkimas“, – pokalbio pabaigoje tarė A. Visockas.