VKM auklėtinė L. Juškaitė jau gegužės 4 d. kartu su kitomis Lietuvos moterų rinktinės kandidatėmis pradės pasirengimą Europos čempionatui. Septyniolikmetei puolėjai šis sezonas itin sėkmingas. Ji buvo sunkiai sulaikoma Lietuvos moterų krepšinio lygoje (LMKL), atstovaudama Vilniaus „Jauniesiems talentams“, o po reguliaraus sezono prisijungė prie „Kibirkšties-VIČI“ ekipos. Ne ką mažesnių bėdų varžovėms ji sukeldavo ir Moksleivių krepšinio lygoje (MKL), atstovaudama VKM komandai. Dabar jaunoji talentė turės galimybę įrodyti savo vertę ir nacionalinės rinktinės stovyklose.
Nors vyriausias rinktinės treneris Mantas Šernius teigė, kad L. Juškaitę į rinktinę kviečia tam, kad ji susipažintų su rinktinės vidumi, pirma merginos trenerė ir VKM specialistė Diliara Velišajeva mano, kad su išvadomis nereiktų skubėti.
„Reikia sportuoti su geriausiomis. LMKL ji jau jėgas išbandžiusi, ten žaidžia daug, praėjo įvairaus amžiaus rinktines. Moterys už ją pranašesnės tik patirtimi, o visus fizinius duomenis ji turi ir jais nenusileidžia moterims. Gyvenime visko būna. Į rinktinės dvyliktuką visada patenka vienas ar du perspektyvūs žaidėjai“, – mano trenerė.
L. Juškaitė žaisti krepšinį mokykloje pradėjo tik sulaukusi keturiolikos metų, o anksčiau užsiėmė lengvąją atletika, buvo susidomėjusi ir futbolu. D. Velišajeva prisimena, kad Laura iš karto išsiskyrė savo fiziniais duomenimis ir turėjo krepšinius pagrindus.
- Kiek metų užsiėmei lengvąją atletika?, – L. Juškaitės klausė vilniauskrepsiniomokykla.lt.
- Dvejus metus, gyvendama Skuode.
- Kodėl nutarei pakeisti sporto šaką?
- Tiesiog, kartais pažaisdavome krepšinį kieme, man tai sekėsi ir labiau patiko. Lengvosios atletikos treneris pažinojo Algirdą Paulauską ir jis pasikvietė į mane Vilnių.
- Tada, būdama vos 13-os, atvykai viena?
- Viena. Pirmą dieną atvažiavau su mama, viską apsižiūrėjome ir sąlygos tiko. Apsigyvenau Lietuvos olimpiniame sporto centre, čia pat ir į mokyklą einu.
- Tuo metu dar dvejojai tarp futbolo ir krepšinio?
- Mane pamatė žaidžiant futbolą ir pasiūlė važiuoti žaisti į Naujosios Akmenės komandą. Buvau beveik susiruošusi ten važiuoti, bet pakalbėjus su tėvais nusprendėme geriau ieškoti, kur žaisti krepšinį.
- Į krepšinį perėjai būdama keturiolikos. Nebuvo abejonių, kad galbūt jau per vėlu ir viskas veltui?
- Nebuvo, nes nuo vaikystės žaidžiau kieme su berniukais, ne vieną iš jų pavykdavo ir įveikti, todėl ir kažkaip nedvejojau (juokiasi).
- Tikėjaisi jau šiais metais sulaukti kvietimo į nacionalinės rinktinės stovyklą?
- Šiais dar tikrai nesitikėjau. Smagu, kad pastebi ir kviečia, jog galėčiau tobulėti.
- Pagalvoji apie galutinį dvyliktuką?
- Kažkaip apie dvyliktuką negalvoju, tikslas yra patobulėti ir vasarą atstovauti aštuoniolikmečių rinktinei. Tad apie moterų dvyliktuką tikrai negalvoju.
- Žaidi dvejose lygose, mokaisi. Kaip viską spėji ir ar liks jėgų dar ir rinktinėms?
- Treniruotes lankau su LMKL komanda, o MKL žaidžiu tik varžybas, o ir į mokyklą spėju. Kai nori, tai spėji. Jau sezonas baigėsi, tad dar spėsiu pailsėti ir jėgų užteks.
- Šį sezoną baigei „Kibirkštyje-VIČI“. Gal jau žinai kur žaisi kitame sezone?
- Kol kas apie kitą sezoną dar nieko nežinau.
- Galėtum išskirti savo stipriausias puses ir kur norėtum patobulėti?
- Stipriausia savybė – prasiveržimai. Man taip pat netrūksta ūgio, esu už daugumą varžovių aukštesnė, o ir greičio netrūksta. Patobulinti norėčiau perdavimus, driblingą, žaisti po krepšiu. Tobulėti reikia visur.
- Laisvalaikio lieka?
- Kartais lieka. Mėgstu pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį, pabūti su draugais, pasižiūrėti filmą. Atsipalaiduoti ir pamiršti krepšinį, o tada vėl į darbą.