Tvarka truko tris dienas
Negautą atlyginimą praėjusį rudenį prisiteisę trys „Nevėžio“ kreditoriai – buvę ekipos krepšininkai Simas Buterlevičius ir Gintautas Matulis bei treneris Ramūnas Cvirka – pateko į akligatvį.
Iš LKL rungtyniaujančio klubo nėra ko išieškoti, mat jo sąskaitos – tuštutėlės.
Tiksliau, vėjai švilpauja LKL licenciją turinčios viešosios įstaigos „Veržlusis Nevėžis“ kasoje.
Pastaraisiais metais šiame juridiniame asmenyje kaupėsi vien skolos, tuo metu kasdienės finansinės operacijos buvo atliekamos per labdaros ir paramos fondą „Krepšinio angelai“.
Būtent pastarasis pervesdavo atlyginimus komandos atstovams, nors formaliai sutartis žaidėjai ir treneriai buvo sudarę su „Veržliuoju Nevėžiu“.
Tokia „dviguba buhalterija“ nepadėjo „Nevėžiui“ laikytis finansinės drausmės: praėjusią vasarą įsiskolinimai pasiekė 200 tūkst. eurų, o Kėdainių rajono savivaldybė atsisakė mesti eilinį gelbėjimosi ratą, reikalaudama pirma panaikinti abejotiną finansavimo schemą klube.
Pagalvę ant šono virstančiam „Nevėžiui“ tuomet kyštelėjo LKL. Lyga antrus metus iš eilės išimties tvarka suteikė teisę toliau varžytis pirmenybėse, taip norėdama išsaugoti dešimties komandų formatą.
O ekipos valdymą perėmę nauji savininkai ir vadovai mainais pažadėjo imtis klubą smaugiančių skolų bei visą veiklą vykdyti per vieną juridinį asmenį.
Nuo „Krepšinio angelų“ jie išties atsiribojo, bet veikiai vietoje vienos nukirstos galvos išaugo kita.
LKL valdyba sprendimą palikti „Nevėžį“ aukščiausioje šalies lygoje priėmė rugpjūčio 26 d.
Praėjus trims dienoms kartu su Vyteniu Gulbinu klubo valdymą perėmęs Aurimas Žemaitis įsteigė naują viešąją įstaigą – „Krepšinio klubas „Nevėžis“.
Baiminasi apgaulės
Naujasis darinys šiame sezone atlieka tą pačią funkciją, kokią praeityje turėjo buvusios klubo direktorės Ingridos Marijošienės valdomi „Krepšinio angelai“.
Maža to, būtent nauja viešoji įstaiga, o ne skolose įklimpęs „Veržlusis Nevėžis“, įrašyta savivaldybės strateginio veiklos plano projekte, dėl kurio kitą savaitę balsuos Kėdainių rajono taryba.
Savivaldybei teiktuose dokumentuose prieš tris mėnesius įkurtas „Krepšinio klubas „Nevėžis“ prisistato kaip „27-erius metus veikiantis krepšinio klubas, kurio vardas gerai žinomas Lietuvoje bei užsienyje“. Pagal projektą, jam ateinančius trejus metus numatoma skirti po 250 tūkst. eurų kasmet. Tuo metu nunešiotas „Veržlusis Nevėžis“ paliktas nuošalyje – paraiškoje jis neminimas nė žodžiu.
Nenuostabu, kad klubo kreditoriai nuogąstauja galintys likti prie suskilusios geldos.
„Turime informacijos, kad dabartiniams „Nevėžio“ atstovams atlyginimai mokami per naują viešąją įstaigą. Akivaizdu, jog tokio mechanizmo tikslas – galimybė selektyviai pasirinkti, su kuriais asmenimis atsiskaityti. Tai – absoliučiai nepateisinama ir nesąžininga situacija, šiuolaikiniame krepšinyje tokių dalykų negali būti“, – Krepšinis.lt teigė R. Cvirkai, S. Buterlevičiui ir G. Matuliui atstovaujantis advokatas Antanas Paulauskas.
2015-2019 metais su pertraukomis Kėdainių komandai vadovavęs R. Cvirka siekia atgauti 5,4 tūkst. eurų. Praėjusiame sezone ekipos garbę gynusiems S. Buterlevičiui ir G. Matuliui teismas priteisė po daugiau nei 3 tūkst. eurų.
Panašiu metu „Nevėžis“ pralaimėjo bylą ir Krepšinio arbitražo teisme (BAT). Dar vienam praėjusio sezono žaidėjui iš JAV Jonui-Christopheriui Fulleriui bei jo agentui klubas turi sumokėti 11 tūkst. eurų kompensaciją bei padengti per 8 tūkst. eurų teismo išlaidų.
Kėdainių klubą gali pasivyti ir daugiau buvusių žaidėjų bei administracijos darbuotojų ieškinių.
„Du kartus skambinau, rodžiau iniciatyvą, bet jie dingo į krūmus, apsimeta, kad kažko nežino. Ir elektroniniu paštu jau ne vienas įspėjimas buvo siųstas – reakcijų nėra, todėl reikės galvoti apie teisines priemones“, – Krepšinis.lt skundėsi 2018 metų pradžioje kelis mėnesius klubo direktoriaus pareigas ėjęs Algimantas Ercius, kurio pretenzijos „Nevėžiui“ viršija 2 tūkst. eurų.
Tvirtina neturėję pasirinkimo
Krepšinis.lt kalbinti „Nevėžio“ vadovai tikino senų įsiskolinimų nesikratantys ir atsakomybę dėl ne itin skaidrios klubo struktūros vertė savo pirmtakams.
Anot direktoriaus Mindaugo Arlausko, šiuo metu vykdyti veiklos per „Veržlųjį Nevėžį“ neįmanoma, nes ši viešoji įstaiga nebeturi paramos gavėjos statuso.
„Buvome priversti atidaryti naują įstaigą, kad galėtume gauti rėmėjų pinigus“, – aiškino klubo vadovas.
Praėjusį balandį Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) išties panaikino „Veržliajam Nevėžiui“ paramos gavėjo statusą, mat klubo mokestinė nepriemoka tuo metu sudarė 53 tūkst. eurų.
Pasak „Nevėžio“ sporto direktoriaus Virginijaus Buloto, prašyti atkurti statusą įstaiga galės tik kitą balandį.
„Sumokėję skolą valstybei galvojome, kad labai greitai atgausime tą statusą, bet pasirodė, kad ne viskas taip paprasta. Ėjome, bandėme, ieškojome variantų, bet įstatymiškai to neįmanoma padaryti, kol nesueis metų terminas.
Vis tiek į mus žiūrima kaip į žulikus. Bet juk ne mes dėl to kalti. Nežinau, ką ir kodėl darė buvę vadovai, kodėl jie daug metų sistemingai neteikdavo ataskaitų Registrų centrui, kodėl prarado tą statusą“, – dėstė V. Bulotas.
Buvusiems savininkams reikės grąžinti paskolintas lėšas
„Nevėžio“ atstovų teigimu, apie klubo veiksmus bei jų motyvus buvo informuota tiek LKL, tiek Kėdainių rajono savivaldybė.
Tačiau visuomenei dalį tiesos „Nevėžis“ nutylėjo.
Oficialioje klubo svetainėje internete rugpjūčio 23 d. išplatintame pranešime skelbta apie „žengtą pirmą žingsnį“.
„Atsiskaityta su VMI, taip sugrąžinant paramos gavėjo statusą bei panaikinant visas sąsajas su „Krepšinio angelų“ fondu“, – tuomet informavo klubas – kaip pasirodė, melagingai.
Vienas iš naujų „Nevėžio“ savininkų A. Žemaitis Krepšinis.lt teisinosi, jog įvyko klaida.
Jo teigimu, jei paramos gavėjo statusas „Veržliajam Nevėžiui“ bus atnaujintas 2020-aisiais, nuo kito sezono visa klubo veikla bus sutelkta šioje viešojoje įstaigoje.
Kėdainių verslininkas nurodė, jog „Nevėžis“ iš viso nuo praėjusios vasaros pabaigos išmokėjo apie 80 tūkst. eurų VMI, „Sodrai“ ir įvairiems tiekėjams.
Maždaug antra tiek esą sudaro skolos krepšininkams.
„Yra keletas žaidėjų, su kuriais gražiuoju susitarti neišėjo, bet turbūt su 80 proc. jų pasirašytos taikos sutartys ir sudaryti skolų išmokėjimo grafikai. Iki šių metų galo turime sumokėti 25 proc. sumos, 37 proc. – iki kovo pabaigos, likusius pinigus – iki birželio“, – skaičiavo A. Žemaitis.
Jis užsiminė ir apie įsiskolinimus buvusiems klubo dalininkams, kurie suteikė „Nevėžiui“ paskolas. Konkrečių sumų A. Žemaitis neįvardijo, tik atskleidė, jog „ši skolų dalis didesnė nei jau minėta“, o grąžinti jas reikės pradėti po dvejų metų.
Pasigenda LKL kontrolės
Žodiniais naujų vadovų pažadais sotūs ne visi „Nevėžio“ kreditoriai.
A. Paulauskas apeliuoja į LKL prezidentą Remigijų Milašių, kuris viešai ne kartą tvirtino, esą lyga užtikrina klubų finansinę kontrolę.
„LKL prezidentas buvo sakęs, kad klubai negali būti valdomi per kelis juridinius asmenis, kad finansavimas turi būti skaidrus. Jei lyga toliau toleruoja tokią situaciją ir nesiima jokių veiksmų „Nevėžio“ atžvilgiu, panašu, kad jos žodžiai nelabai daug ką reiškia“, – stebėjosi trijų buvusių komandos atstovų advokatas.
Pats R. Milašius Krepšinis.lt iš pradžių teigė nežinantis „Nevėžio“ finansinių užkulisių.
„Aš tik žinau, kad jie moka skolas, o ką jūs žinote, nežinau. Nežinau, kas čia skundžiasi, jie viską susiderinę, viskas ten gerai. O į jų vidinius reikalus LKL neturi teisės kištis“, – kalbėjo LKL vadovas.
Vėliau R. Milašius vis dėlto pakomentavo dvigubą Kėdainių klubo struktūrą – gynė dabartinius „Nevėžio“ vadovus ir tvirtino, jog kitos išeities kaip tik steigti naują juridinį vienetą šie neturėjo.
„Buvę veikėjai pridirbo tiek, kad per senąją įmonę nebegalima klubo finansuoti. O nauji savininkai nieko apie tai nežinojo, susidūrė su ta problema tik perėmę klubą. Jie nežinojo, mes nežinojome – buvę žmonės viską slėpė, melavo. Ką jūs siūlote dabar daryti, imti ir nusišauti? Kito kelio nėra. Džiaukimės, kad atėjo nauji žmonės, kad išlaikė klubą. Kitaip galėjo būti bankrotas, ir niekas nieko nebebūtų atgavęs“, – sakė R. Milašius.
Vis dėlto paties „Nevėžio“ istorija rodo, kad savininkų ir vadovų pasikeitimas savaime problemų neišsprendžia.
2015 metais skolų ir įtarimų manipuliavimu rungtynių rezultatais spaustas klubas taip pat balansavo ties kracho riba. Nauji valdytojai žadėjo ištraukti „Nevėžį“ iš duobės, bet klubo struktūros nepakeitė, ir pragiedruliai pasirodė trumpalaikiai.
Praktika išskaidyti klubo veiklą per kelis juridinius asmenis praeityje buvo populiari tarp Lietuvos krepšinio ekipų, bet ir šiuo metu ją pritaiko ne vienintelis „Nevėžis“.
Neoficialiais duomenimis, „satelitinę“ viešąją įstaigą išnaudoja Panevėžio „Lietkabelis“.
Dėl bylinėjimosi su buvusiu klubo direktoriumi Mantu Ignatavičiumi LKL licenciją turinčiai VŠĮ „Krepšinio klubas „Lietkabelis“ pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės 67 tūkst. eurų sumai.
Todėl klubui pravertė dalininkų karo įkarštyje įsteigta VŠĮ „Krepšinio klubo „Lietkabelis“ rėmėjas“. Į šią viešąją įstaigą perkelti klubo veiklą „Lietkabelis“ pernai bandė ir oficialiai, bet tuomet kiti LKL klubai nesutiko, jog lygos licencija būtų perrašyta naujam dariniui.
Savo ruožtu, Mariaus Kiltinavičiaus treniruojamas „Nevėžis“ šiuo metu LKL užima paskutinę dešimtą vietą, savo sąskaitoje turėdamas 3 pergales ir 10 pralaimėjimų.