Abi komandos turnyro lentelėje žengia šalia: „Rytas“ – antras (13-2), „Wolves“ – trečias (12-4). Tiesa, dar visai neseniai, įskaičiuojant visus turnyrus, „Wolves“ išgyveno net devynių pralaimėjimų atkarpą.
„Viskas prasidėjo būtent nuo įspūdingos pergalės prieš „Rytą“. Nuo to laiko visas gruodis buvo sunkus, jautėsi kažkoks psichologinis ir fizinis išsekimas“, – LKL.lt sakė Arnas Beručka.
Vilniečiai iš duobės išlipo ir tikisi, jog dabartinė gera banga tęsis ilgai. „Svarbiausia bus ne tiek taktika – tai derbis, ažiotažas didelis, įtampa – maksimali, tiek arenoje, tiek tarp trenerių ar žaidėjų. Viskas slypės kovingume, atsidavime ir kovoje“, – mano A.Beručka.
LKL.lt – pokalbis su „Wolves“ atstovu apie sunkų periodą, atsisveikinimą su Adu Juškevičiumi, į rikiuotę grįžusius žaidėjus ir pasikeitimus.
Sostinės derbis – šeštadienį, 17 valandą.
– Pavyko nutraukti juodą pralaimėjimų atkarpą ir grįžti į pergales. Kokios nuotaikos dabar „Wolves“ komandoje?
– Aišku, įtampos kažkiek buvo, nes turėjome daug skaudžių pralaimėjimų, kai kurie žaidėjai grįžinėjo po traumų. Kol susiklijavome iš naujo, reikėjo laiko, nes pusantro mėnesio žaidėme avarinės sudėties. Dabar bandome sugrąžinti tai, kas buvo sezono pradžioje, pajausti vienas kitą iš naujo ir pasiruošti lemtingoms kovoms.
– Dėl kurio pralaimėjimo apmaudo turite daugiausiai?
– Dėl dviejų Europos taurėje, kurie mums labai apsunkino situaciją: vienas – Badalonos „Joventut“, kitas – Tel Avivo „Hapoel“. Tikrai galėjome imti pergales, dabar turnyro lentelėje situacija būtų gerokai geresnė. Tuo tarpu „Betsafe-LKL“ skaudžiai kritome prieš panevėžiečius. Tiek jie, tiek mes buvome išretinti traumų, prie savų sirgalių privalėjome laimėti.
– Citadele KMT ketvirtfinalį pradėjote 76:95 nusileisdami žalgiriečiams, tad lauks rimtas darbas, norint panaikinti tokį deficitą.
– Tikrai, skaudu, kad taip gavosi, antrus metus iš eilės gauname „Žalgirį“, bet patys esame kalti, jog praeitą sezoną užbaigėme penktoje vietoje. Rezultatas tikrai nedžiugina, galėjome palikti mažesnį deficitą. Jei atvirai, kol kas apie „Žalgirį“ negalvojame, rungtynės – toli, pirmiausiai mūsų laukia „Rytas“.
– Kalbant apie „Betsafe-LKL“ akistatą su „Rytu“, pirmą mačą laimėjote, kas svarbiausia bus antrajame?
– Manau, pasikeitę esame tiek mes, tiek jie. Pas juos grįžo Fosteris, tad kai kurie žaidėjai vis tiek turi susigyventi su kitokiais vaidmenimis, pas mus taip pat yra žaidėjų, kurie nežaidė praeitame mače. Svarbiausia bus ne tiek taktika – tai derbis, ažiotažas didelis, įtampa bus maksimali, tiek arenoje, tiek tarp trenerių ar žaidėjų. Viskas slypės kovingume ir atsidavime.
– Dar neseniai jūsų pralaimėjimų serija užsitęsė iki 9 rungtynių. Norisi pasiteirauti, kaip šį periodą emociškai išgyveno visa „Wolves“ organizacija?
– Viskas prasidėjo būtent nuo įspūdingos pergalės prieš „Rytą“. Nuo to laiko visas gruodis buvo sunkus, jautėsi kažkoks psichologinis ir fizinis išsekimas. Kaip jau minėjau, apmaudžių pralaimėjimų buvo daug, kai varžovai atvyksta ne stipriausios sudėties ir pergalę imti reikėjo. Bet rungtynių eigoje pastebėdavome, kad viskas nesigauna, kaip norėtume mes. Pradedi galvoti, kokios to priežastys, kodėl, juk ką tik turėjome pergalių seriją bei laimėjome prieš geras komandas.
Ta pati gynyba pas mus nepasikeitusi nuo sezono pradžios, tik kai kurie niuansai, bet kažko pritrūkdavo. Nežinau net ko, gal kelių pergalių, kad užsikabintume vėl. Turime naujų žaidėjų, grįžo lyderiai, pagyvinę treniruočių procesą, nes ir jis nebuvo toks kokybiškas kaip anksčiau. Mini sukrėtimas įvyko tam tikriems žaidėjams pasijungus į treniruočių procesą. Norime būti konkurencingi, kovoti dėl kiekvieno centimetro ir treniruotėse, ir rungtynėse.
– Net ir treneris Kęstutis Kemzūra minėjo, jog esant tokiai serijai kyla abejonių savimi. Ar jums kaip žaidėjams irgi kildavo tokių minčių?
– Faktas, kad kai kažkas nesiseka, būna tų minčių. Čia nebuvo keli atsitiktiniai mačai, čia jų – begalė. Tikrai pradedi galvoti: gal ir deriniai nesiklijuoja, ir gynyba vėluoja, bet pasižiūri rungtynių įrašą ir matai, kad gerų metimų susikūrei daug. Tiesiog nepataikei. Viską išanalizavus priėjome prie tų pačių dalykų: kartais stigo atsidavimo ir noro – tai krepšinyje pirmoje vietoje, o kitas dalykas – pramesti geri metimai. Čia jau kiekvienas turi dirbti individualiai su savimi, kad ritmą pagautų. Ritmą ir pasitikėjimą savimi buvome kažkiek praradę.
– Kaip atsiribojote nuo viso aplinkos šurmulio, kuriame buvo nuolat analizuojami pralaimėjimai ir K.Kemzūros vyr. trenerio kėdės stabilumas?
– Tos informacijos apie mūsų klubą yra nemažai, jos buvo daug ir pernai. Išlikę esame tie patys lietuviai, žinome, ko tikėtis, kažkiek atsiribojame, nors dalis informacijos tikrai mus pasiekia. Stegiamės nesekti visų naujienų, nes jų per daug. Galime pažiūrėti – per savaitę yra kokie 5 podkastai, kurie kalbės apie tą patį: „Žalgirį“, „Rytą“ ir mus. Kai einasi gerai, kažką pažiūri, o kai laikotarpis blogesnis, stengiesi maksimaliai atsiriboti ir koncentruotis į darbą treniruotėse, taisant bėdas, kurių buvo nemažai.
– Kaip sutikote žinią, kad Adui Juškevičiui bus ieškoma nauja ekipa?
– Adas yra lietuvis, pirmas žaidėjas, su kuriuo buvo pasirašytas kontraktas. Jis geras žaidėjas su gero lygio CV, bet čia jau trenerių, vadovybės ir Ado reikalai. Jo kažkiek netenkino minučių skaičius, kas iš Ado pusės kažkiek suprantama, normalu, visi norime žaisti. Tai buvo netikėta, nes dar dieną prieš kartu treniravomės ir vykome į rungtynes. Toks yra krepšinis, stengiamės atsiriboti, nes žaidėjų ar trenerių kaita komandose – natūralus dalykas. Kad visas štabas ir visi žaidėjai išbūtų komandose nuo pradžios iki pabaigos sezono, yra retenybė.
– Kad Rasheedas Sulaimonas gali būti jūsų lyderis, jau matėme anksčiau. Daugiau laiko be krepšinio praleido Jeffas Tayloras – kaip sekasi į žaidimą įsilieti jam?
– Manau, laiko tikrai reikia, nes treniruočių neturime. Manau, kad komandos, žaidžiančios Europoje ir po porą rungtynių per savaitę, treniruočių praktiškai neturi. Mes patys įsivėlėme į šią rutiną, o per vieną rimtą treniruotę vakare daug labai nepadarysi, taktikų ir derinių neišmoksi, nepajusi komandinio ritmo. Atėjus Jeffui krepšinis skiriasi, jis pakito ir grįžus Rasheedui, dabar jaučiamės kaip komanda, kuriai reikia dar mėnesiuko, kad pajustume savo vaidmenis, kurie buvo planuojami prieš sezoną. Tikrai buvome išsimušę: vieni žaidėme tai, ko neturėtume žaisti, kiti buvome išsiblaškę po pozicijas. Grįžus lyderiams, „Wolves“ komanda yra kitokia. Tikėkimės – pergalinga.
– Kaip manote, ar iškovoję kelias pergales „Betsafe-LKL“ ir Europos taurėje dabar jau atsispyrėte ir keliausite ant geros bangos?
– Labai labai norėčiau tikėti, kad taip. Vis tiek Europos taurėje dar ne viskas prarasta, viskas priklauso nuo mūsų ir varžovų. Jei viskas susiklostys gerai, dar galime patekti į kitą etapą. O „Betsafe-LKL“ viskas dar prieš akis, labai daug rungtynių, derbių, rimtų mačų. Žinome, kad ir žemiau esančios komandos čia gali nubausti. Sezonas ilgas, tikiuosi, kad gera banga tęsis iki sezono galo.