Kalbėdamas apie šiuos tikslus, vadovas tikina, kad juos pasiekti norima ilgalaikėje perspektyvoje, suprantant, kad, komandai dar nesužaidus nei vienerių oficialių rungtynių, visa tai tėra tik skambūs žodžiai. Pasak A. Žiauberio, didelės klubo ambicijos sporte yra privalomos. Priešingu atveju, klubo statymo procesas būtų atliktas veltui.
Išsamiame interviu „Wolves“ vadovas A. Žiauberis pristatė ilgalaikę klubo viziją, atskleidė būsimo sezono klubo biudžetą, žaidėjų komplektacijos procesus, klubo valdymo struktūrą, krepšinio bendruomenės būrimo veiklas ir iššūkius kuriant naują klubą.
– Kokie iššūkiai laukė kuriant naują krepšinio klubą?, – klausiama klubo direktoriaus A. Žiauberio.
– Ta pradžia buvo tokia ganėtinai netikėta. Kai verslą įsigijo Gediminas Žiemelis, aš buvau tiek „Tiketos“, tiek arenos vadovas, bet taip jau atsitiko, kad „Tiketą“ mes šitam laikotarpyje pardavėme ir atsirado tokia niša, kur galėčiau save realizuoti.
Esu dėkingas Gediminui, kad jis pasiūlė man galimybę prisidėti prie klubo kūrimo. Iššūkis... Aš jį dėl to ir vadinu iššūkiu, kad tai nebuvo paprastas ir lengvas dalykas.
Visada žmogui lengviau daryti tuos darbus, kuriuos tu pažįsti, su kuriais tu esi susipažinęs, kažkokias sėkmės istorijas turi.
Čia buvo toks ganėtinai visiškai naujas dalykas. Kita vertus, būdamas renginių versle nuo 2008 metų ir dirbdamas jame daugiau negu 10 metų, atrodo, viską žinai apie pramogas, kurios vyksta Lietuvoje.
Prie to paties krepšinio tekdavo prisidėti dirbant „Tiketa“ vadovu. Kartu su komercijos skyriumi mes padėdavome ir federacijai kainodaros strategijas dėlioti, ir tuometiniame „Lietuvos Ryte“ buvome įsitraukę į visų strategijų kūrimą, kainodarų kūrimą.
Atrodo, tų patirčių yra, bet nė velnio. Būti klubo viduje, jau tikrai viduje, ir tik patarinėti – yra du visiškai skirtingi dalykai. Todėl aš tikrai drąsiai galiu pasakyti, kad tai tikrai yra iššūkis, bet beprotiškai įdomus.
– Ar yra jaučiamas spaudimas komandos sudėčiai, įvertimus klubo turimas ambicijas?
– Psichologiškai tikrai esame pasiruošę. Kiek kitaip vertinčiau tą spaudimą ar nesuspėjimą su terminais. Natūralu, tai yra padidintas dėmesys, klubas kelia sau dideles ambicijas, jos niekur nedingo, ir tai tada asocijuojasi su tam tikru noru kai kuriose vietose kažką pabrėžti, kažkur įkąsti.
Mano galva, mes susikomplektavome ne ką vėliau negu didieji ir jau seniai rinkoje esantys krepšinio klubai.
Labai džiaugiuosi, kad mūsų komandoje yra tiek Rimantas Kaukėnas, tiek Algimantas Bružas, kurie į komplektaciją žiūrėjo ne per bėgimo prizmę, kad kažkam įrodyti, kad galim būti greiti komplektacijoje.
Mes visada žiūrime į kokybę. Dėliodamiesi komplektaciją, labai didelį dėmesį skyrėme žaidėjų rolėms, vertinamės žaidėjus ne per vieną jų poziciją, o galbūt tam tikras dengiamąsias, kitas pozicijas.
Aš tikrai labai džiaugiuosi, kaip profesionaliai į visą šitą procesą įsitraukė tiek Algimantas, tiek Rimantas.
Kitas labai svarbus aspektas komplektacijoje buvo pačių žmonių, krepšininkų charakterio savybės. Toje vietoje, matydamas tam tikrą treniruočių procesą, dalyvaudamas keliose draugiškose rungtynėse, aš matau, kad komanda, kaip vienas kumštis.
Ta psichologinė sveikata, santykis rūbinėje bent jau kol kas mus visus džiugina. Visi vienodai suprantame, kur esame ir ko mes norime.
Ambicija niekur nedingo – ką pozicionuojame, to ir norime. Komandą kuriame tam, kad laimėti. Suprantame, kad tai gali būti ne pirmą sezoną.
Tos ambicijos, kurios skambėjo ir spaudoje, ypatingai klubo kūrimosi pradžioje, kad viską laimėti, biudžetas 20 milijonų – čia kalbame apie ilgalaikius tikslus. Daug labai kompanijų ir šalių ganėtinai ilgai projektuoja savo ateitį tiek laiko, kiek patys negyvena. Yra tokių kompanijų, kurios projektuoja savo ateitį 100 ar 200 metų į priekį, suprasdamos, kad jos pačios nenugyvens iki to laikotarpio.
Tas dalykas mums svarbus. Turime ilgalaikius tikslus, bet mes suprantame, kad, norint pasiekti ilgalaikius tikslus, reikia pradėti daryti pirmuosius žingsnius, o jie yra sukurti ambicingą komandą tiek vadybos prasme, tiek krepšininkų prasme, pradėti pirmą sezoną, kurio tikslas tikrai išlieka ambicingas – žaisti finale. Mes tikime, kad tą galime pasiekti su ta komanda, kurią surinkome. Jeigu sporte neturi ambicijos, tai geriau nereikėtų nieko pradėti kurti. Tai link to ir einame.
– Laukia FIBA Europos taurės atrankos etapas. Kokie tikslai keliami šiame turnyre?
– Šis atrankos etapas klubui svarbus tiek, kad mes norim jį laimėt ir tikime, kad tai galim padaryti. Kol kas pagrindinis procesas yra koncentruotas į fizinį pasiruošimą. treniruotės intensyvios, ilgos, turbūt krepšinio bendruomenė žino Rimo Kurtinaičio treniruočių principus.
Visi suprantame, vardan ko mes tai darome. Aš labai tikiu, kad išskridę į atrankos turnyrą mes jį laimėsime. Pergalė bet kokiame turnyre grūdina ir motyvuoja krepšininkus. Puikiai suprantame, kad turėdami Europą, turėsime intensyvesnį tvarkaraštį.
Lengviau mums bus ir patį krepšinį eksportuoti, apie kurį mes jau ne vieną kartą kalbėjome. Ir tas tikslas yra vienas iš mūsų pagrindinių tikslų – eksportuoti krepšinį. O tai padaryti žaidžiant Europoje yra lengviau.
– Bet kokiam klubui reikia sirgalių palaikymo. Kokie veiksmai numatyti buriant krepšinio bendruomenę Alytuje?
– Pirmą sezoną mūsų namų arena yra Alytaus arena. Natūralu, kad, komandai gyvenant tam tikrame mieste, tu turi kurti ir kažkokį santykį su miesto valdžia, visuomene, bendruomene. Mes jau dabar darome konkrečius veiksmus – pristatinėjame savo klubą, įtraukinėjame krepšinį mėgstančią bendruomenę į mūsų veiklą.
Tas požiūris, kuris iš pradžių sklandė, kad mes iš kažko vagiam klubą, tikrai keičiasi, nes mes nuoširdžiai sakome, kad norime padaryti krepšinio šventę. Ką ir darom šiais savo žingsniais net nepradėjus, kaip aš sakau, bumbsėti kamuoliu į grindis.
Vienas svarbus dalykas, kurį mes norime integruoti visuomenei, krepšinio mylėtojams, fanams –rungtynės iš tikrųjų nėra vien tik rungtynės, kad viena komanda žaidžia prieš kitą. Mes iš kiekvienų rungtynių norime padaryti renginį.
Tai yra kur kas platesnė pramogų išraiška. Nes renginyje rungtynės yra tik dalis, kurią, dažnu atveju, mato žmogus, sėdintis prie televizijos ekrano. Todėl turime kurti tokį turinį ir renginį, kad būdamas prie ekrano tu negautum tokios pačios patirties, kurią gauni atėjęs gyvai į areną.
Prie to prisideda labai daug kitų dalykų – tai šeimų integracija, vaikų integracija. Šeimos atėjusios į areną turi jaustis patogiai, drąsiai, jaukiai, komfortabiliai, vaikai turi turėti užsiėmimą, auditorija, kuri stebi rungtynes, turi būti įtraukta, o ne tik žiūrinti, kaip viena komanda konkuruoja prieš kitą. Ir mes tą norime daryti nuo pirmo sezono Alytaus mieste.
Aš labai džiaugiuosi, kad į tai pozityviai žiūri tiek miesto valdžia, tiek pati Alytaus bendruomenė. Labai tikiu, kad tą mes jau realizuosime pirmų mūsų namų rungtynių metu prieš Utenos „Uniclub Casino – Juventus“.
Kviečiu Alytaus miesto bendruomenę ateiti ir, manau, visi pamatysime kitokio tipo reginį. Alytiškiai, galbūt, buvo įpratę jį matyti paprastesnį. Kadangi mes turime patirties renginių organizavime, suprantame, kad galime pritaikyti dabartines savo patirtis ir rungtynes paversti kur kas didesniu renginiu negu jos buvo iki šiol.
– Kur gyvens komandos krepšininkai sezono metu?
– Mums svarbu, kad krepšininkai gautų komfortabilias sąlygas ir galėtų susikoncentruoti į rezultatą aikštelėje. Suprantame, kad esame naujas klubas. Mums reikėjo įdėti pastangų, įkalbinėjant krepšininkus prie mūsų prisijungti.
Dabar kalbėtis lengviau, nes klubas įgyja konkretų kūną. Atsiranda komunikacija, stabilus naujienų srautas. Bet pačioje pradžioje, kalbant su pirmaisiais krepšininkais, mes tikrai turėjome įdėti daugiau pastangų. Dėkoju Rimantui ir Algimantui už tai.
Mums vienas iš svarbiausių dalykų yra užtikrinti fantastišką infrastruktūrą krepšininkams, ką dabar ir stengiamės padaryti. Pačio sezono metu komandos namų arena bus Alytaus arena, o krepšininkams suteikėme galimybę pasirinkti, kur jie gali gyventi. Dalis jų gyvens Kaune, o kita dalis – Birštone.
Treniruotis planuojame vienoje iš Birštono salių. Tokiu būdu leisime krepšininkams pasirinkti, galbūt kažkas nori arčiau šeimos gyventi. Taip pat ir legionieriams, atvykusiems iš didelių miestų, galbūt reikia šiek tiek didesnės infrastuktūros ir laisvalaikio praleidimo formų, kurių negali suteikti mažesni miestai. Didžioji dalis bazuosis arčiau arenos – Birštonas, tas pats Alytus.
– Ar sklandus arenos rekonstrukcijos procesas?
– Viskas vyksta taip, kaip ir planavome. Mūsų tikslas – užbaigti rekonstrukciją iki 2023 metų pavasario pabaigos. Viskam esame pasiruošę. Tik tam tikram pasiruošimo procese yra tai, kad ne viskas priklauso nuo mūsų.
Tam tikrų pakeitimų, kuriuos norime padaryti, atiduoti duoklę miestiečiam ir pačiam miestui, negalime padaryti be tam tikrų leidimų. Viduje esame viską pasiruošę, jau pradėjome pasiruošiamuosius darbus ir labai tikimės, kad viskas sklandžiai įvyks.
Net neabejoju, kad tam tikri procesai, į kuriuos įsitraukia Vilniaus miesto savivaldybė, įvyks sklandžiai ir mes spėsim laiku pasibaigti rekonstrukciją. Šiuo metu didesnę koncentraciją dedame į technologinį arenos atsinaujinimą, patogumą žiūrovui ir organizatoriui. Arenai renginys yra karalius, nes jei jo neturi, tai nė viena tarnyba neturi darbo, o jei turi – visos tarnybos iš karto įdarbinamos.
– Kas yra klubo valdytojas? Kokia yra klubo valdymo struktūra?
– Mūsų klubo juridinį vienetą valdys akcinė bendrovė „Basketball Holding Company“, tas pavadinimas jau ne kartą yra nuskambėjęs ir apie jį kalbėta. Valdybos nariai yra penki – kiekvienas turim aiškias atsakomybes.
Tai yra Rimantas Kaukėnas, kuris yra klubo prezidentas ir padeda komplektuoti komandą, pataria įvairiais kitais klausimais susijusiais su verslu. Rimantas versle yra toks pats, koks buvo aikštelėje – ambicingas, atsakingas, atkaklus ir niekada nepavargstantis.
Tai tas tikrai labai džiugina. Tada yra Tomas Inčikas. Jis yra mūsų sporto direktorius, atsakingas, kad komanda jaustųsi komfortabiliai – visų stovyklų ir išvykų organizavimas, visas pagrindinis rūpestis, kad jai nieko netrūktų ir kad susikoncentruotų į sportinių rezultatų siekimą.
Dar valdyboje turime Rytį Davidovičių, kuris atsakingas už investuotojų pritraukimą į mūsų akcinę bendrovę „Basketball Holding Company“. Ketvirtas valdybos narys esu aš, klubo vadovas. Mano funkcijos ganėtinai plačios, bet esminis dalykas yra vadyba, finansai, komunikacija ir marketingas.
Ir penktas valdybos narys yra Justas Baltaduonis. Jis pas mus yra ir mūsų statybų projektų vadovas. Dėka jo mes judam į priekį su rekonstrukcijos projektu.
Tų įvairiapusiškų patirčių darinys padeda mums neužsivelti tam tikruose procesuose ir padeda judėti į priekį kur kas greičiau ir ryžtingiau. Be to, komandoje yra daug pramogų srities patirčių turinčių žmonių, turime ir komandos vadovę, trenerių štabą – Rimą Kurtinaitį, Aurimą Jasilionį, kineziterapeutę Dominyką Staniulę, fizinio rengimo trenerį Deividą Rinkevičių.
Kaip ir minėjau, ne tik krepšininkai yra atrinkti tokiu būdu, kad ne tik vertinti jų tiesiogines kompetencijas, bet ir jų įsipaišymą į komandos rėmus. Labai džiaugiuosi, kad chemija kol kas yra puiki. Net neabejoju, kad tokia išliks. Tai vienas iš sėkmės garantų, siekiant ambicingų mūsų klubo tikslų.
– Visus dominantis klausimas – klubo biudžetas. Koks jis yra?
– Jau ne kartą apie jį kalbėjome. Niekas nesikeičia. Mūsų planuojamas pirmo sezono biudžetas yra apie 3,5 milijono eurų. Keliame sau tikslus jį dar pasididinti, vertindami tai, kad tam tikros mūsų pajamos priklauso nuo to, kaip mes pasirodysime.
Natūralu, kad nėra lengva pardavinėti rėmimo paketus, kol klubas nėra sužaidęs nė vienų oficialių rungtynių. Keldamiesi sau ambicingus sportinius tikslus, mes puikiai suprantame, kad šalia to atsiranda galimybė pardavinėti ir rėmimo paketus.
Suprantame situaciją blaiviai ir suprantame, kad, kol kažko neįrodėme aikštėje, komunikacijoje ir rinkodaroje, kas užtruks, pradedame su 3,5 milijono. Tikiu, kad tai nėra galutinis mūsų klubo biudžetas ir kad jis dar turi galimybių paaugti net ir pirmo sezono metu.
– Užsiminėte apie ilgalaikę klubo viziją. Koki ji?
– Ilgalaikę klubo viziją mes siejame su krepšinio eksportu. Kaip arenai svarbus organizatorius ir renginys, taip klubui svarbus turinys. Turinio didžiąją dalį sudaro sportiniai rezultatai, bet nemaža krepšinio klubų dalis būtent čia ir susikoncentruoja. Aš šiek tiek padalinčiau ir prie sportinių rezultatų pridėčiau šalia vykstančio turinio kūrimą.
Logiška, kad būnant tokioje mažoje rinkoje kaip Lietuva ir keliant sau ambicingus tikslus, mums nebeužtenka tos rinkos. Todėl savo tikslus dėliojame taip, kad esame numatę eksportuoti krepšinį į mūsų pasirinktas tikslines rinkas.
Norime eiti į tas rinkas, kur yra nemažai lietuvių išeivių arba tas rinkas, kurios stipriai domisi krepšiniu, myli krepšinį, bet neturi komandų, savo šalių, kurios galėtų reprezentuoti kažkokiame aukšto lygio Europos turnyre.
– Kokia visuomenės reakcija į naują klubą? Ar jau susilaukiate palaikymo?
– Pradžioje, kad pradėtų už mus sirgti, mes turim pradėti žaisti. Tas vertybes, kurias deklaruojame, turime įrodyti ne žodžiais, ne „Facebook“ įraše, o realiu klubo gyvenimu. Jei deklaruoji, kad tu ambicingas ir iš tikrųjų esi ambicingas bei kovoji dėl kiekvieno kamuolio aikštėje, tai žiūrovas labai greitai pamato. Jei deklaruoji, kad nebijai klysti ir pripažįsti savo klaidas, tai žiūrovas greitai pamato.
Jei komunikuoji su žiūrovu betarpiškai, o ne tik per socialinių tinklų kanalus arba per pranešimus spaudai, susitinki jiems pažiūrėti gyvai į akis, darydamas reguliarius susitikimus, mano galva, tai ir yra tas betarpiškas ryšys tarp fano ir klubo, kuris palaipsniui pradeda auginti fanų bazę.
Mes puikiai suprantame, kad norėdami turėti didelę fanų bazę dar turime daug ką įrodyti, bet nebijome įrodinėti. Deklaruodami savo tikrąsias vertybes ir rodydami, kad mes ne tik apie tai kalbame, bet ir nuoširdžiai tai darome.
– Kodėl nusprendėte į klubo veiklą įtraukti brolius Lavrinovičius?
– Broliai seniai buvo mūsų radare. Vėlgi norą įtraukti juos į klubo gyvenimą sugeneravo mūsų požiūris. Norime kitaip bendrauti su fanais, kitokiu aktyvumu, dažniau, intensyviau. Todėl broliai mums pasirodė ne tik kaip daug Lietuvai atidavę krepšininkai profesionalai, bet ir gebantys labai teisinga forma komunikuoti su visuomene.
Jie nepiktybiški, pozityvūs, supranta krepšinį ir jų dėka mes galime lengviau pasiekti tam tikras visuomenės mases. Bet, noriu pasakyti, broliai nėra vieninteliai mūsų ambasadoriai. Toliau aktyviai dirbsime ieškodami ir jau dabar turime tam tikrus kelis pretendentus į klubo ambasadorių gretas.
Tai generuoja mūsų kitoks požiūris į fanų pritraukimą ir bendruomenės kūrimą. Mes net savo administracijoje turime fanų įsitraukimo projektų vadovą, kurio konkretus tikslas yra fanų bendruomenės auginimas.
Bet ne dirbtinai, o paprasčiausiai atiduodant informaciją apie realų klubo gyvenimą, kalbant betarpiškai su klubui prijaučiančiais žmonėmis, duodant visus reikalingus visuomenei atsakymus, įtraukinėjant kur kas aktyviau į tas vietas, kurios visuomenei nėra pasiekiamos – klubo užkulisiai, rūbinė, privatus krepšininkų gyvenimas, treniruočių procesas. Dėdami akcentus būtent tose vietose mes ir norime augintis fanų bendruomenę.