„Gavome oficialų pranešimą iš JAV ambasados Vilniuje, kad Ž. Ilgauskas pernai įgijo JAV pilietybę. Labai gaila, kad vienas geriausių šalies krepšininkų tapo kitos valstybės piliečiu, bet pagal įstatymus netrukus pradėsime pilietybės netekimo procedūrą“, – DELFI sakė E. Jankevičius.
Anot viceministro, Ž. Ilgauskas veikiausiai neteks Lietuvos pilietybės dar šiais metais.
Gresia bauda
Nors paaiškėjo, kad Ž. Ilgauskas JAV piliečiu tapo dar prieš metus, Vidaus reikalų ministerija (VRM) oficialią informaciją gavo tik praėjusią savaitę.
Remiantis Pilietybės įstatymu, kitos šalies piliečiu tapęs asmuo atsakingoms institucijoms apie tai privalo pranešti per du mėnesius, priešingu atveju jam gresia administracinė atsakomybė – bauda nuo 1 iki 5 tūkst. litų.
Migracijos departamento pilietybės reikalų skyriaus vedėja Daiva Vežikauskaitė DELFI teigė neturinti duomenų, kad Ž. Ilgauskas būtų įvykdęs įstatymo reikalavimą.
„Policija dėl nepranešimo apie kitos šalies pilietybę gali surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą“, – sakė D. Vežikauskaitė.
Tiesa, kokiu būdu pavyko gauti oficialią informaciją apie buvusio vidurio puolėjo pilietybę, ji nedetalizavo, tik užsiminė, kad tai padaryta „per Užsienio reikalų ministeriją“.
Svajoja apie malonę
Ž. Ilgausko mama Antanina Ilgauskienė LNK žinių laidai „Labas vakaras, Lietuva“ situaciją komentavo labai susijaudinusi ir teigė, kad jai nepaprastai gaila dėl tokios padėties.
Nuo 1997 metų anapus Atlanto gyvenančio krepšininko motina teigia kol kas matanti vienintelį kelią: prašyti prezidentės Dalios Grybauskaitės malonės, kad ši Ž. Ilgauskui vėl suteiktų Lietuvos pilietybę.
Vis dėlto A. Ilgauskienė pripažino nenumananti, ar toks įvykių posūkis yra įmanomas.
„Jeigu kažkas šviečiasi, tada gerai, o jei nesišviečia, tai tuomet neapsimoka pradėti,“ - LNK žinių laidai sakė A. Ilgauskienė.
Klivlande gyvenantis Ž. Ilgauskas su žmona - amerikiete Jennifer - augina du Lietuvoje įvaikintus vaikus. Pasak krepšininko motinos, sulaukę šešiolikos jie turės apsispręsti, kurios šalies pilietybę pasilikti.
„Apmaudu, nes vaikas augo Lietuvoje. O dabar atims tą pilietybę. Nu, bet čia ne nuo manęs priklauso. Čia yra tokie įstatymai,“ - sakė Ž. Ilgausko mama.
DELFI primena, kad apie tai, jog JAV įsikūręs Ž. Ilgauskas priėmė šios valstybės pilietybę, buvo pranešta kovo pradžioje. Kovo 8 d. Klivlando „Quicken Loans“ arenoje vykusiose Ž. Ilgausko vienuoliktu numeriu pažymėtų marškinėlių pakėlimo iškilmėse apie tai užsiminė „Cavaliers“ klubo savininkas Danny Gilbertas. Kalbėdamas ceremonijos metu jis teigė, jog buvęs ilgametis klubo žaidėjas JAV piliečiu tapo prieš keletą savaičių.
Gandai apie tai, kad Ž. Ilgauskas tapo JAV piliečiu, sklandė dar praėjusių metų spalio mėnesį. 39-erių metų krepšinio garsenybė šiuo metu dirba „Cavaliers“ klubo skautu.
Dviguba pilietybė – išskirtiniais atvejais
Ž. Ilgauskas – ne vienintelė sporto žvaigždė iš Lietuvos, įgijusi JAV pilietybę.
Pavyzdžiui, Lietuvos ir JAV pilietybes turi ledo ritulininkas Dainius Zubrus, tačiau Amerikos piliečiu jis tapo tuomet, kai Lietuvos įstatymai ne taip griežtai ribojo dvigubą pilietybę.
Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.
Tiesa, kitos valstybės piliečiu tapęs asmuo automatiškai Lietuvos pilietybės nepraranda. Pirmiau turi būti patikrinta jo teisė į dvigubą pilietybę, kurią turi piliečiai, atitinkantys bent vieną iš devynių įstatyme nustatytų sąlygų.
Dvigubą pilietybę gali turėti asmuo, kuris Lietuvos ir kitos valstybės pilietybes įgijo gimdamas ir jam nėra sukakę 21 metai, buvo ištremtas arba pasitraukė iš okupuotos Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijo kitos valstybės pilietybę (taip pat jo palikuoniai), sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime įgijo tos valstybės pilietybę, buvo įvaikintas Lietuvos piliečio būdamas nepilnametis, buvo įvaikintas kitos valstybės piliečio ir dėl to įgijo atitinkamą pilietybę, Lietuvos pilietybę įgijo išimties tvarka arba turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvoje.