„Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ dvikovose nebūna kompromisų, ir tai Ž. Janavičiui primena rankos įtvaras, kurį jis per treniruotes nešioja dar nuo balandį Kaune vykusios paskutinės tarpusavio akistatos.
„Pasitempiau alkūnę, bet tai – smulkmena“, – numojo ranka gynėjas.
Žaisti tokia trauma netrukdo, o kuomet išaušta finalo rytas, krepšininkai užmiršta ir rimtesnius negalavimus.
Ketvirtadienį prasidedančios grumtynės dėl LKL aukso žiedų Ž. Janavičiui bus trečios karjeroje, tik ankstesnėse jis vilkėjo ne „Lietuvos ryto“, o „Žalgirio“ marškinėlius.
192 cm ūgio žaidėjas gimė Alytuje, bet Kauno gatvės jam pažįstamos ne ką prasčiau: Arvydo Sabonio krepšinio mokyklos absolventas visą jaunystę praleido po „Žalgirio“ vėliava.
2012 metais su Kauno klubu jis tapo ir šalies čempionu, nors prie titulo prisidėjo simboliškai: tuometinis komandos vairininkas Aleksandras Trifunovičius per visas trejas finalo su „Lietuvos rytu“ rungtynes Ž. Janavičiui leido sužaisti vos kiek daugiau nei minutę.
2009 metais A. Juškevičiaus ir Šarūno Vasiliausko kartos įžaidėjui tebuvo dvidešimt ir LKL finale žalgiriečiai pripažino savo etatinių varžovų pranašumą (1:4), bet šios kautynės pačiam Ž. Janavičiui giliau įsirėžė į atmintį.
Ypač – trečios serijos rungtynės Kauno sporto halėje, kuriose „Žalgiris“ iškovojo vienintelę pergalę 110:84.
Iki tol blankiai rungtyniavęs Ž. Janavičius iš trenerio Gintaro Krapiko, kuris kauniečiams vadovauja ir dabar, gavo nepavydėtiną užduotį: kibti į atlapus vilniečių lyderiui Chuckui Eidsonui.
Vienas geriausių visų laikų Lietuvos klubų legionierių tuomet „Lietuvos ryte“ buvo žmogus-orkestras: ir kurdavo, ir pats užbaigdavo komandos atakas. Universaliam amerikiečiui iki šiol priklauso LKL finalų rezultatyvumo rekordas, pasiektas 2009-ų serijoje – 34 taškai.
Bet trečioje finalo dvikovoje Ch. Eidsonui nebuvo taip saldu kaip įprasta, nors jis ir baigė mačą surinkęs 17 taškų ir atlikęs 9 rezultatyvius perdavimus.
Kartu „Lietuvos ryto“ vedlys suklydo 4 sykius, užsidirbo nesportinę, o rungtynių pabaigoje – ir techninę pražangą. Prieš Ch. Eidsoną tuomet gynėsi būtent Ž. Janavičius, savo ruožtu, pats pelnęs 9 taškus ir atlikęs 6 rezultatyvius perdavimus.
„Treneris liepė jį uždaryti, ir man pavyko: Chuckas tiesiog ėjo iš proto, gavo techninę pražangą. Tai buvo tikrai geros akimirkos ir smagūs prisiminimai. Norėtųsi ir šiemet ką nors panašiai surakinti“, – nusijuokė Ž. Janavičius.
Kandidatai bus trys: amerikietis Willas Cherry ir 21-erių bendraamžiai Lukas Lekavičius ir Vaidas Kariniauskas.
Abu pastarieji yra Jono Kazlausko gegužę paskelbtame išplėstiniame Lietuvos rinktinės kandidatų sąraše, kaip ir Ž. Janavičius su A. Juškevičiumi.
„Lukas su Vaidu turėjo gerą sezoną. Mums su Adu tokių irgi yra buvę, manau, dabartinis taip pat nėra prastas. Bet kai žaisiu prieš juos, negalvosiu apie konkurenciją dėl vietos rinktinėje – visas susitelksiu tik į finalą“, – žadėjo Ž. Janavičius, kuriam dalyvauti nacionalinės komandos stovykloje praėjusią vasarą neleido rankos lūžis.
„Lietuvos ryto“ starto penkete įsitvirtinęs alytiškis save vadina komandos žaidėju, bet trečiose pusfinalio serijos rungtynėse su Klaipėdos „Neptūnu“ jis blykstelėjo asmeniniu rezultatyvumu – pelnė 15 taškų, dvigubai viršydamas sezono vidurkį.
Tokį pasirodymą bent sykį Ž. Janavičius tikisi pakartoti ir finale.
„Mano tikslas – pirmiausia valdyti komandą, o ne taškus rinkti. Bet kai yra galimybė, belieka atakuoti. Manau, su „Žalgiriu“ tokių progų taip pat atsiras, nes serija ilga. Pagrindiniams žaidėjams reikės padėti, kiti taip pat kai kada turės imtis iniciatyvos“, – svarstė gynėjas.
Tik ar geriausią gynybą lygoje demonstruojantis „Žalgiris“ leis įsisukti taškų vijurkui, kaip buvo dvikovose su „Neptūnu“?
„Kiek šiame sezone žaidėme su „Žalgiriu“, mūsų rezultatyvumas buvo visai nemažas (vid. 83 tšk. – DELFI). Bandysime išlaikyti tą patį ritmą puldami ir šiek tiek pagerinti savo gynybą – gal šįkart seksis geriau nei pusfinalyje. Manau, serijoje bus visokių rungtynių – ir labai rezultatyvių, ir mažiau. Koks scenarijus palankesnis mums, sunku pasakyti“, – samprotavo Ž. Janavičius.
O tai, jog kovoti teks su buvusiais komandos draugais kaip Artūras Milaknis ar Paulius Jankūnas, įžaidėjo noro triumfuoti finale neslopina.
„Taip susiklostė likimas, kad dabar esu čia, Vilniuje, ir tikrai labai noriu laimėti. Be to, dabar esu didesnė komandos dalis, todėl laimėti noriu dar labiau“, – patikino Ž. Janavičius.
Primename, kad LKL finalas, kuriame bus kovojama iki keturių pergalių, prasidės ketvirtadienį Kaune.
Prisijunk prie tūkstančių sporto mėgėjų bendruomenės – tapk DELFI Sporto draugu „Facebook“, sužinok šviežiausias naujienas iš sporto arenų, dalinkis įžvalgomis ir komentarais!