Sostinės klubo pergalė namuose 88:87 leido užbaigti finalo seriją su „Žalgiriu“ bendru santykiu 3:1.
„Prastas orakulas, negalėčiau lažintis lošimo namuose“, – šypsojosi R. Kurtinaitis, pradėjus pokalbį apie pasibaigusį Lietuvos krepšinio sezoną.
Tik R. Kurtinaitis manė, jog jo finišas įvyks jo gimtinėje Kaune ir čia švęs Andrea Trinchieri vadovaujama kompanija. Nepataikė strategas ir su mažojo finalo serija, kurioje prognozavo maksimalų rungtynių skaičių.
– Kaip ir jūs, Giedrius Žibėnas antrą kartą su sostinės komanda tapo šalies čempionu. Spėjote pasveikinote kolegą?, – Delfi paklausė R. Kurtinaičio.
– Nebuvo galimybės. Manau, ir be mano sveikinimų turėjo ką veikti. Prie progos būtinai pasveikinsiu Giedrių.
– Kalbant apie finalą ir akistatą sostinėje, kas nepavyko „Žalgiriui“, ko pritrūko, kad serija finišuotų Kaune?
– Visų pirma, tiek finalas, tiek ir kova dėl 3 vietos – labai pavykusi, rungtynės geros ir čia, ir ten.
Ir pernai tvyrojo intriga, tik „Žalgiriui“ pavyko susigrąžinti titulą. Šiemet ta finalo serija – labai nenuspėjama, gaila, kad viena iš tų komandų turėjo į viršų kelti taurę, o kita pagal sportinį principą pralaimėti.
Gaila, pralaimėjo „Žalgiris“, bet būtų gaila, jei būtų nusileidęs „Rytas“.
Sakyčiau, sostinės komanda turėjo didesnį pasitikėjimą, be to, kaip ir sakiau, Marcusas Fosteris yra tas, kuris gali vienas laimėti rungtynes. Tai buvo jo, kaip žaidėjo, meistriškumo patvirtinimas: svarbiausiose rungtynėse pasiekė geriausią rezultatą.
Trečiadienis buvo M. Fosterio diena, kur jis konkrečiai dominavo.
– „Rytas“ patvirtino, jog aikštėje laimi ne klubų biudžetai ir piniginės storis, o žmonės ir jų noras nugalėti, sutinkate?