„Žalgirio“ triumfui Eurolygoje – 25-eri: vis geriau Sabonio žodžius suprantantis Kazlauskas niekada nepamirš vieno dalyko

Prabėgus lygiai 25 metams po Kauno „Žalgirio“ triumfo Eurolygoje Jonas Kazlauskas vis ryškiau prisimena Arvydo Sabonio skambutį po finalo ir supranta, kokį žygdarbį tada padarė. 69-erių treneris sako, kad kauniečių sėkmę lėmė tvirtas kolektyvas ir žaidėjų priešingybės, o pats J. Kazlauskas, kaip tikras matematikas, nagrinėdamas varžovų žaidimą atlikdavo krūvą skaičiavimų.

1999 m. balandžio 22 d. „Žalgiris“ pasiekė iki šiol didžiausią pergalę per savo 80 metų istoriją – Miunchene vykusiame Eurolygos finale 82:74 patiesė Bolonijos „Kinder“.

Tą sezoną „Žalgiris“ žaidė įspūdingai – skaičiuojant visus turnyrus, iškovotos 55 pergalės ir vos keturis kartus suklupta, o puolimas buvo greičiausias ir efektyviausias Eurolygoje.

Per pirmus tris debiutinio sezono turus „Žalgiris“ suklupo dukart, bet pirmąjį etapą pabaigė septyniomis pergalėmis iš eilės ir vėliau nužygiavo iki pat titulo.

„Niekas, net labiausiai patyrę lažybų tarpininkai, to nesitikėjo. Labiausiai stulbina tai, kad klubas, kurio metinis biudžetas tesiekia kelis milijonus, sugebėjo vieną po kitos sutriuškinti labai turtingas turkų ekipas – „Ulker“ ir „Efes Pilsen“. Tačiau pirma – bukmekeriai klysta, o antra – pinigai gali ne viską“, – tada konstatavo italų „La Stampa“.

Net ir pats „Žalgiris“ nesitikėjo to, kas įvyko – prieš sezoną komandai tebuvo keliamas tikslas neiškristi atgal į Europos taurę, kurią laimėjo prieš metus.

„Pirmą sezoną mes nežinojome, kas tokie esame. Šabtajus Kalmanovičius mane labai įkalbinėjo pirkti ketvirtą legionierių, sakė, kad būsime per silpni ir visi daužys mus, triuškins. Bet pasakiau, kad turime daug lietuviško talento, ir jeigu jiems neduosime šanso, tai ateityje nieko neturėsime“, – kalbėdamas su Delfi, prisiminė J. Kazlauskas.

Kaip ir dabar, taip ir tada „Žalgiris“ turėjo vieną kukliausių biudžetų Eurolygoje, bet itin taikliai pasirinko užsieniečius, taip pat turėjo tvirtą lietuvišką kolektyvą. Komanda buvo tokia artima, kad čekas Jiri Zidekas kartu su fizinio rengimo treneriu Aleksandru Kosausku eidavo rinkti grybų.

Prisimindamas legendinę pergalę J. Kazlauskas pabrėžia šiuos dalykus, bet kartu prisimena, kad būtent Miunchene ant čempionų pakylos prasidėjo ir ekipos nuosmukis – jau kitą sezoną „Žalgiris“ buvo mušamas Eurolygoje, prarado LKL ir NEBL čempionų titulus.

Delfi kviečia skaityti interviu su J. Kazlausku apie atėjimą į „Žalgirį“, šio augimą iki Eurolygos titulo, A. Sabonio įtaką ir tai, ko niekada neužmirš.

– Į „Žalgirį“ atėjote 1994 m. Kokį tada klubą radote ir kokius žingsnius teko žengti auginant komandą iki didžiųjų pergalių?, – Delfi paklausė J. Kazlausko.

– Jeigu atvirai, radau apgriuvusį klubą. Vėlavo atlyginimai, buvo pykčių tarp žaidėjų ir savininkų.