Nors svečiams nenusileista, po rungtynių „Ryto“ vyriausiasis treneris Giedrius Žibėnas savo auklėtinių žaidimu, ypač pirmajame kėlinyje, neatrodė patenkintas.
„Tai, kaip mes pradėjome rungtynes, yra nepagarba fanams. Turime rodyti kur kas daugiau gynyboje. Mes turėjome visą savaitę šioms rungtynėms pasiruošti ir mes į jas įeiname štai taip... Tai paprasčiausiai nepagarba fanams, kurie šiose rungtynėse taip gausiai susirinko.
Laimė, kad šiose rungtynėse užteko vienos geros atkarpos, kad ištemptume pergalę. Kitose rungtynėse to neužteks“, – kritikos savo auklėtiniams negailėjo G. Žibėnas.
„Rytas“ pirmame rungtynių ketvirtyje puolime atrodė puikiai: kamuolys krito iš toli, žaidėjai energingai puolė į kontratakas ir pelnė net 28 taškus. Aiški problema matėsi kitoje aikštės pusėje, kadangi vilniečiai neturėjo jokio atsakymo „Neptūno“ atakoms, tad svečiai po pirmo kėlinio nuo šeimininkų visiškai neatsiliko – 28:28.
Antrame kėlinyje situacija stipriai pagerėjo – klaipėdiečiams per jį pavyko pelnyti vos 10 taškų, o „Rytas“ puolime nesustingo ir pajėgė susikrauti 12 taškų persvarą, kurią per likusį laiką dar padidino ir išlaikė iki pat pabaigos. „Ryto“ vairininkui šį pozityvą visiškai užgožė jo įžvelgtos problemos.
„Puolime vėl nemetame, kai esame laisvi, o tada visi bendrai stebimės, kodėl tritaškius metame vos 18 procentų taiklumu. Mes kažkur abejojame ir, atrodo, kad nėra jokio skirtumo kur žaidžiame, ar tai būtų namie „Jeep“ arenoje, ar ASG. Žaidėjai kažkur vis permąsto savo sprendimus ir geriausi mūsų metikai nežino, mesti ar nemesti, nors yra visiškai laisvi“, – su ironiška šypsena kalbėjo G. Žibėnas.
Jis pasidžiaugė, kad pagaliau gali žaisti visa komanda. Kita vertus, anot stratego, dabar žaidėjai kiekvieną savo minutę turės išsikovoti ir jei tik kažkas nesilaikys rungtynių plano ar nebus susikoncentravęs – minučių aikštėje gaus mažiau.
„Sutinku, atkovotų kamuolių puolime skaičius geras, tik norėtųsi, kad dažniau pasinaudotume tomis progomis, kadangi tai vienas pagrindinių mūsų ginklų, bet per dažnai mums nepavyksta juo pasinaudoti. Mes turime tam tikrus susitarimus, kaip reikia elgtis po puolime atkovotų kamuolių. Tų instrukcijų dar aiškiau ištransliuoti turbūt neįmanoma.
Manau, kad negalime dėl šito trūkumo teisintis ir sakyti, kad mes dar jauna komanda, vis dar mokomės. Ne, su šiuo dalyku turime čia ir dabar susitvarkyti“, – žodžių kišenėje neieškojo Lietuvos rinktinės vyr. trenerio asistentas.
Vienas iš lyderių „Ryto“ gretose šiose rungtynėse buvo po traumos į rikiuotę sugrįžtantis Martynas Echodas. Centro puolėjas per vos 20 minučių aikštėje susižėrė 20 taškų ir 8 atkovotus kamuolius. Į sudėtį sugrįžo ir kitas komandos lyderis Gytis Radzevičius.
Treneris pripažino, kad be jų buvo sunku: „Išmušė iš vėžių tiek Echodo, tiek Radzevičiaus trūkumas. Jei paklaustumėte bet kurios kitos komandos, jei jai sezoną reikėtų pradėti be dviejų startinio penketo žaidėjų, labai norėčiau pamatyti, kaip jos atrodytų. Tai – paprasčiausias atsakymas. Kaip jie atrodytų ir kokiose lentelės pozicijose būtų?
Aišku džiaugiamės, aišku gerai, kad sugrįžo. Mačiau ir stebėjau, kiek daug darbo įdėjo jie sugrįždami. Matėsi net keliose vietose, kad kartais gal norėjo daryti per daug, forsuoti žaidimą, kad įsivažiuotų. Svarbiausia, kad grįžo abu ir atrodo sveiki.“
Keithas Hornesby ir toliau rodo pozityvius ženklus, aikštėje žaidžia su didžiule energija ir pasiryžimu, tačiau metimų procentai vis dar nekyla. Amerikietis per 26 minutes pelnė 12 taškų, tačiau pataikė vos 4 iš 14 metimų (3/9 tritaškiai). G. Žibėnas besitęsiančio tokio gynėjo žaidimo komentuoti nenorėjo.
Antradienį vilniečius pasiekė džiugi žinia, kad į Vilnių sugrįžta JAV Arizonos universitete rimtai pasireiškęs ir šansą šią vasarą pasirodyti Lietuvos rinktinėje gavęs Ąžuolas Tubelis. Tiesa, su jaunuoliu buvo pasirašytas ilgalaikis trejų metų kontraktas, o iki sezono pabaigos jis paskolintas „Neptūno“ ekipai.
„Buvo visokių minčių, ypač tada, kai buvome traumuoti, kai buvome nežinioje. Paskui, kai visa mūsų sudėtis pasveiko, neliko jokių kitų minčių, išskyrus jį kažkam skolinti. Mums patiems labai įdomu pažiūrėti ir sužinoti, kaip jis iš tikrųjų atrodo. Potencialas aišku didžiulis. Jis lietuvis, vilnietis, mūsų sistemos auklėtinis, tad taip, mes tikrai norime jį turėti ir sieti su juo ateitį. Džiugu, kad jį užsirakinome trims metams.
Džiaugiamės, kad eis į tą komandą, kur trūksta jo pozicijos žaidėjų, kur jis gaus minučių ir mes tikrai stebėsime, kaip jam seksis, kaip jis įsilieja Lietuvoje, šioje krepšinio lygoje“, – jaunuolio perspektyvą įvertino treneris.
Tuo tarpu, „Neptūno“ vairininkas Mindaugas Brazys šiuo perėjimu atrodė labai patenkintas, kadangi savo rikiuotėje pajuto trūkumą būtent tokio tipo žaidėjui.
„Išvykus Oskarui Pleikiui ir apžvelgiant komplektaciją, man trūko kitokio stiliaus ketvirtos pozicijos žaidėjo ir taip išėjo, kad viskas paprasčiausiai taip sukrito. „Rytas“ jį tam tarpui paleido, jo noras sugrįžti ir žaisti Europoje, žaisti daug minučių, „Ryto“ noras jį išsaugoti ir tobulinti. Viskas į šitą ir suėjo, o mums jo reikėjo. Bandysime jį greitai įdiegti į kolektyvą ir pasinaudoti“, – su optimizmu kalbėjo M. Brazys.
Vasarą Lietuvos rinktinės stovykloje padirbėti su juo šansą turėjo G. Žibėnas, tačiau tai, ką jis pamatė, jo visiškai neįtikino.
„Rinktinėje vaizdas buvo dvejopas, kadangi jis buvo sugrįžtantis po traumos, jam ji kliudė. Jam teko įsilieti į jau įsivažiavusią komandą, mes net per treniruotes nerasdavome laiko, kur jam duoti žaisti 5 prieš 5.
Manau, kad jis negalėjo ten visiškai atsiskleisti, tačiau matėsi, kad jis kovotojas, kad gali „žaisti antrame aukšte“ ir bendrai gerinti visos komandos fizinį žaidimą. Gaila, mes jau buvome išsigryninę tą 4-ą poziciją, kas joje žais. Jeigu jis būtų anksčiau atvažiavęs, sveikas, galbūt viskas būtų buvę kitaip“, – įvertino iš JAV į Lietuvą žaisti sugrįžusį puolėją.
Per ilgąją rungtynių pertrauką į „Jeep“ arenos palubes iškilmingai buvo užkelti legendinio „Ryto“ snaiperio A. Macijausko marškinėliai. G. Žibėnas nepraleido progos iškelti Macą kaip pavyzdį savo auklėtiniams.
„Smagu, kad nesugadinome Arvydo Macijausko pagerbimo šventės. Macas yra ikona. Idealas. Ne vien tik savo įgūdžiais ar laimėjimais, bet mūsų komandai tokie kabantys marškinėliai turėtų būti kaip akstinas, kaip pavyzdys, dėl to, koks žaidėjas jis buvo.
Visų pirma, jis buvo nugalėtojas. Jis buvo žaidėjas, kuris visada laukdavo pačių didžiausių, svarbiausių rungtynių ir per jas atiduodavo viską. Toks ir turi būti jo pavyzdys visiems mums, kiekvienam mūsų žaidėjui, – aistringai pasakojo strategas. – Pagarba jam. Smagu, kad klubas tokią šventę jam padarė ir jis gavo pasidžiaugti tuo su visa šeima. Jis to visiškai nusipelnė“, – pareiškė „Ryto“ treneris.
„Didžiausi sveikinimai jam. Jis, turbūt, vienas įsimintiniausių žaidėjų Lietuvos istorijoje. Kaip metikas, jis yra pavyzdys visiems. Gerai prisimenu jo momentus čia Vilniuje, taip pat Ispanijoje „Tau Ceramica“ gretose, tai buvo įspūdingi laikai. Labai džiugu, kad sirgaliai ir komanda nepamiršo tokio žaidėjo“, – liaupsių legendai negailėjo ir M. Brazys.