Po darbo Lietuvos sporto universitete ir įvairių švietimo bei sveikatinimo projektų – posūkis 180 laipsnių kampu.
„Federacija yra viso krepšinio lokomotyvas. Nesijaučiu nei pavargęs, nei pasenęs, turiu daug energijos, aktyviai analizuoju krepšinio vystymo tendencijas, matau daug perspektyvų, kaip išnaudoti Lietuvos krepšinio vardą užsienyje“, – norą po visų patirtų rūpesčių vėl pasibelsti į LKF duris aiškina M. Balčiūnas.
Šešerius metus LKF generalinio sekretoriaus pareigas ėjusiam vadybininkui grįžti į postą siūlo federacijos prezidento rinkimuose dalyvausiantis buvęs jo dėstytojas Vydas Gedvilas.
Prieš tai, kai 2007-aisiais pakviestas tuomečio LKF prezidento Vlado Garasto pakeitė Saulių Samulevičių, M. Balčiūnas analogiškas pareigas ėjo Lietuvos krepšinio trenerių asociacijoje.
Būtent pastaroji dabar kelia jai vadovaujančio buvusio Seimo pirmininko V. Gedvilo kandidatūrą.
Papildomų atspalvių rudens rinkimams pridės pretendentų praeitis, kurioje keliai kryžiavosi ir skyrėsi ne itin maloniomis aplinkybėmis.
Robertas Javtokas LKF viceprezidentu norėtų matyti J. Kazlauską. Tą patį, kuris viešais pareiškimais ir ultimatumais prieš aštuonerius metus išstūmė iš federacijos M. Balčiūną.
Už Ramūno Butauto nugaros – dabartinė LKF vadovybė ir kurį laiką kartu su M. Balčiūnu dirbęs, bet vėliau pats jį generalinio sekretoriaus pareigose pakeitęs Mindaugas Špokas.
Su pastaruoju bei LKF sporto direktoriumi R. Butautu pernai viešai susikirto ir V. Gedvilas – ginčas kilo dėl federacijos pirštos trenerių licencijavimo tvarkos.
Be to, 1997-aisiais su Lietuvos moterų rinktine Europos čempionu tapęs 62-ejų kandidatas teigia buvęs „sunervintas“ abejingos LKF vadovų reakcijos į jo pernai pasiūlytą moterų krepšinio gaivinimo planą.
Vis dėlto tiek V. Gedvilas, tiek M. Balčiūnas teigia į rinkimus einantys ne kumščiais mosuoti.
„Nenoriu negatyvo, dabartinė krepšinio situacija – visiems žinoma, ir visi gali patys įvertinti. Mums svarbiau pabrėžti, ką darysime kitaip, jei būsime išrinkti“, – sakė V. Gedvilas.
O ką ir kaip pabrėžti – pirmiausia jau M. Balčiūno prerogatyva.
Veikiausiai būtent jo iniciatyva V. Gedvilas vienintelis iš kandidatų turi specialiai LKF rinkimams sukurtą interneto svetainę. Turi ir kelių šimtų egzempliorių tiražu išleistą brošiūrą, kurioje pristatoma artimiausių ketverių metų LKF veiklos strategija. Ją tandemas ketina platinti artimiausiais mėnesiais aplankydamas federacijos narius visose 60 šalies savivaldybių.
V. Gedvilo ir M. Balčiūno strategijoje keletas punktų tiesiogiai disonuoja su dabartine LKF politika.
Siūloma panaikinti prieš ketverius metus įvestus mokesčius Moksleivių krepšinio lygos (MKL) žaidėjams, atkurti trenerių premijavimo programas ir prarastą kai kurių organizacijų – pavyzdžiui, Moterų lygos – autonomiją.
„Iki 2014-2015 metų Lietuvos krepšinio sistema buvo visiškai decentralizuota. Visame pasaulyje tokių modelių buvo tik du – mūsų ir JAV. Tokia struktūra susiformavo natūraliai, nes buvo daug stiprių asmenybių, ir tai užtikrino priimamų sprendimų kokybę. Būtų prasminga atkurti moksleivių, moterų lygų savivaldą, sumažinti LKF administracijos galią, įtraukti daugiau narių į vykdomąjį komitetą“, – vardijo M. Balčiūnas.
Jis taip pat akcentuoja Lietuvos krepšinio kaip prekės ženklo globalų komercinį potencialą, kuris dabar esą neišnaudojamas.
Strategijoje numatoma rengti krepšinio vystymo projektus kituose žemynuose, kurti krepšinio inovacijų centrą ir interneto televiziją, o taip pat teikti investicines paslaugas profesionaliems krepšininkams, panašias į NBA pensijų programą.
M. Balčiūno teigimu, jo darbo LKF laikais federacijos ekonominė būklė buvo „stipriausia istorijoje“.
2007-aisiais likvidavus kritikos sulaukdavusį Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rėmimo fondą, LKF išties nevengė stambių finansinių projektų – pirko vardinį kvietimą į 2010-ųjų pasaulio pirmenybes, kuriose iškovota bronza, surengė 2011-ųjų Europos čempionatą, kuriame pirmą kartą dalyvavo 24 komandos.
„Išeidamas palikau 5 mln. litų banke ir sutartis, kurios dar dabar galioja. Palikau finansiškai stabilią organizaciją. Ne aš ją sukūriau, bet situacija man išeinant buvo puiki. Nežinau, kokią rastume dabar, bet 2012 metais mes net atsisakėme valstybės paramos, nes patys tuomet turėjome 12 milijonų“, – dėstė buvęs generalinis sekretorius, kuris buvo kaltinamas suklastojęs dokumentus, susijusius su 2011 metų čempionato dalyvius priėmusio Panevėžio viešbučio rekonstrukcija.
Įdomu, jog jo ir V. Gedvilo parengtoje strategijoje nė žodžiu neužsimenama apie uždavinius tarptautinėje arenoje.
Nors užsienio politikos klausimai kadaise M. Balčiūno darbotvarkėje būdavo net ryškiau apibrėžti nei vietinės aktualijos.
Kuomet praėjusio dešimtmečio pradžioje Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) nusprendė centralizuoti krepšinio valdymą, M. Balčiūnas buvo vienas aktyviausių partizanų Europos padalinio („FIBA Europe“) nepriklausomybės kare.
Ir po ilgų politinių bei teisinių peripetijų jį pralaimėjo.
„Taip, buvome labai aktyviai užsiėmę tarptautiniais reikalais. Nesakau, kad tos problemos dabar nebeaktualios. Nelabai kas pasikeitė – kaip davė FIBA prieš dešimt metų po 50 tūkstančių eurų nacionalinių federacijų projektams, taip ir tebeduoda.
Tiesiai kalbant, FIBA neauga, pralaimėjo kovą dėl klubinio krepšinio Europoje. Dabar nebent pati Eurolyga neišaugs tiek, kiek galėtų. Paatvirausiu, vyksta rimtos diskusijos: NBA domisi galimybe įsigyti Eurolygą. O su NBA FIBA turi jau visai kitokius santykius.
Žinoma, geriausia būtų visiems susivienyti – Europoje galima būtų sukurti labai stiprų produktą, jei ne tas susiskaldymas. Lietuva galėtų ir privalėtų inicijuoti tokius pokalbius bei pokyčius“, – mintimis dalinosi M. Balčiūnas.
Bet kol kas, jo žodžiais, „Kupiškis ir Šakiai yra didesnis prioritetas nei Roma ir Berlynas“.
O 135 LKF nariams – lygoms, klubams, sporto mokykloms, šakinėms ir regioninėms asociacijoms – prioritetus reikės dėliotis renkantis tarp trijų kandidatūrų. Tiesa, teoriškai jų dar gali padaugėti, nes iškelti kandidatus į LKF prezidentus leidžiama iki liepos 23 d. Rinkimai numatyti rugsėjo 7 d.
Nuo nepriklausomybės atkūrimo LKF vadovavo keturi prezidentai: Stanislovas Stonkus (1991-1994 m.), Algimantas Pavilonis (1995-2002 m.), V. Garastas (2003-2011 m.) ir jį pakeitęs Arvydas Sabonis, kurio antroji bei paskutinė kadencija pernai atidėjus Tokijo olimpines žaidynes buvo pratęsta metams.