Visgi juose jis neturėjo labai daug šansų: 2007-aisiais Didysis Z su Klivlando „Cavaliers“ sausai 0:4 neprilygo San Antonijaus „Spurs“, o 2011-aisiais jau su Majamio „Heat“ 2:4 nusileido kitai Teksaso komandai – Dalaso „Mavericks“. Tiesa, pastarojoje serijoje atletas iš Kauno aikštėje taip ir nepasirodė nė minutei.
Įvertinus šiuos rezultatus, ko gero, galima būtų net ginčytis, kad arčiausiai NBA žiedo kada nors priartėjęs lietuvis buvo net ne Ž. Ilgauskas, o Arvydas Sabonis, 2000-aisiais sustojęs Vakarų konferencijos finale, kai bilietą į Superfinalą jau beveik laikė savo rankose.
Tuomet Sabą iš tolesnės kovos dėl čempiono titulo eliminavo ne tik varžovai, bet ir teisėjai. Toks negailestingas scenarijus, kai lemiamas minutes, per kurias jo komanda subyra, o jis pats viską stebi jau tik nuo atsarginių suolo, pasikartojo per visas skaudžiausias A. Sabonio karjeros nesėkmes.
Sabas išsibaudavo (arba buvo išbauduotas) ir 1995-ųjų Europos čempionato finale su Jugoslavija, ir apmaudžiai paleistame 1999-ųjų ketvirtfinalyje su Ispanija, ir 2000-ųjų NBA Vakarų finale su Los Andželo „Lakers“, ir lemiamame 2004-ųjų Eurolygos mūšyje su Tel Avivo „Maccabi“...
Liūdna diena, kai į šipulius sudužo viena didžiausių Arvydo, o kartu ir visos Lietuvos krepšinio svajonių, nutiko lygiai prieš 20 metų.
41:0 ir Kobes blokas Sabui
2000-ųjų birželį 35-erių metų Sabas su Portlando „Trail Blazers“ antrą kartą iš eilės iškopė į NBA pusfinalį – Vakarų konferencijos finalą, kur jų laukė dar labai alkani absoliutūs sezono lyderiai „Lakers“ (67/15).
„Darau su Sabu, ką tik noriu. Nėra taip, kad aš jo nemėgstu, bet tai yra tiesa“, – rėžė tų metų MVP Shaquille'as O'Nealas. Tokį jo teiginį patvirtino ir statistika: per keturias tarpusavio akistatas reguliariajame sezone Shaqas rinko po 30 taškų ir 14,2 atkovoto kamuolio, kai Sabas – vos po 8,3 taško ir 6,7 kamuolio.
„Juokinga, kai 221 cm ūgio vyras, sveriantis beveik tiek pat kaip ir aš, verkia teisėjams. „Padėkite, jis mane stumia“, – jis skundžiasi plonu graudžiu balseliu. Kad ir kas mano, kad gali su manimi kovoti, aš jį lengvai stumteliu ir stengiuosi nuplėšti lanką“, – grėsmingai kalbėjo „Lakers“ lyderis.
Skambesnį už bet kokius žodžius pareiškimą Sh. O'Nealas tėškė ant stalo jau per pirmąsias serijos rungtynes, kai, net ir prametęs 14 baudų, pats supurtė net 41 tašką, sugriebė 11 kamuolių, atliko 7 rezultatyvius perdavimus ir blokavo 5 varžovų metimus, o A. Sabonį paliko praktiškai tuščią – su 0 taškų, 1 atkovotu kamuoliu ir 2 perdavimais. Nenuostabu, kad „Lakers“ lengvai laimėjo (109:94) ir išsiveržė į priekį.
Tačiau „Blazers“ jau kitoje dvikovoje pateikė savo atsaką – sutramdė Shaqą iki 23 taškų ir pervažiavo kaliforniečius jų pačių arenoje net 106:77 bei perėmė namų aikštės kontrolę.
Deja, labai trumpam. Taškas į taškas vykusiame trečiame mače šeimininkams atsiliekant 91:93 ir tiksint paskutinėms sekundėms kamuolys atsidūrė A. Sabonio rankose, bet jis sudvejojo mesti iš vidutinio nuotolio, o kai ėmė veržtis arčiau krepšio, gavo bloką nuo Kobes Bryanto. Pats Sabas reikalavo pražangos, tačiau švilpukai tylėjo.
Vis dėlto net ir patyrę tokį skaudų smūgį „Blazers“ sugebėjo atsitiesti bei ištempti seriją iki pat septintųjų rungtynių – 3:3.
Per lemiamą kėlinį subyrėjo kaip kortų namelis
Išaušus lemiamam sekmadieniui portlandiečiams, kurie prisikėlė nuo 1:3, nebebuvo ko prarasti, o tvirtais sezono favoritais laikytus „Lakers“ slėgė nežmoniškas spaudimas.
Turbūt iš dalies ir dėl to „Blazers“ svečių teritorijoje po trijų kėlinių pirmavo 71:58, o prasidėjus ketvirtam atitrūko net 15 taškų skirtumu – 75:60 (likus žaisti 10 min.).
Kai ankstyvą rytą Lietuvoje krepšinio mėgėjai jau ruošėsi neeilinei šventei, teisėjai per kelias minutes Sabui skyrė net tris pražangas, anksčiau laiko užbaigdami jo vakarą.
Paskutiniai du švilpukai prieš lietuvį iki šių dienų kelia pagrįstų abejonių: diskutuojama, kad bent viename iš epizodų pražanga puolime turėjo būti pačiam Shaqui, kuris per pirmus tris kėlinius tebuvo sukrapštęs 9 taškus, tačiau eliminavus A. Sabonį įsiautėjo.
O „Blazers“ ėmė byrėti kaip kortų namelis: beveik 8 minutes nė taško neįmetę Oregono valstijos atstovai pralaimėjo atkarpą net 0:15 ir leido „Lakers“ patikėti savo jėgomis – 75:75.
Portlando ekipos negelbėjo net šešiskart NBA čempiono Scottie Pippeno patirtis, nei iki tol serijoje sunkiai sustabdomo Rasheedas Wallace'as žaidimas – net 13 svečių metimų iš eilės nepasiekė tikslo.
O Los Andželo vyrukai kaip tik pasijautė tarsi ant sparnų: kelis varžovus apėjęs Kobe ore pakabino kamuolį Shaqui, kuris monstriškai sugrūdo jį į krepšį. Epizodas, laikomas viena ikoniškiausių visų laikų „Lakers“ akimirkų, buvo nokautuojantis.
Nors R. Wallace'as pagaiau pramušė ir pataikė itin tolimą tritaškį, ką nors pakeisti „Blazers“ jau buvo vėlu – neįtikėtinas šeimininkų triumfas 89:84 ir slogi kaip niekada darbo savaitės pradžia Lietuvoje.
15 taškų deficito panaikinimas septintose NBA rungtynėse ir taip jau būtų iki šių laikų nepajudintas lygos rekordas, o dar visa tai nutiko per vieną kėlinį.
„Septintos rungtynės visada būna labai įdomios, bet aš niekada nesu matęs nieko panašaus į tai“, – savo auklėtinių išsigelbėjimu negalėjo patikėti net visko matęs Philas Jacksonas.
Tuo metu Shaqas, kaip jam ir priklauso, buvo kategoriškesnis.
„Manau, juos pražudė savanaudiškumas. Scottie norėjo kamuolio, Damonas Stoudamire'as norėjo kamuolio, R. Wallace'as norėjo kamuolio, Steve'as Smithas... per daug kačių jo norėjo. Ir jie neturėjo tikro lyderio. Tai skaudžiai kainavo. Scottie nedrįso imtis iniciatyvos, Damonas nervinosi, nes negavo metimų, Rasheedas buvo per daug užsiėmęs nešvariais pokalbiais, o Steve'as vis apeliavo į teisėjų švilpukus“, – kirto jis.
Savaime suprantama, Superfinale „Lakers“ jau nebesusidūrė su vargais ir 4:2 pranoko Indianos „Pacers“, kas tik užbėrė dar daugiau druskos ant atviros „Blazers“ gerbėjų, kaltinusių arbitrų šališkumą, žaizdos.
Iš tiesų kai kurie teisėjų švilpukai toje serijoje kėlė klausimų, akis taip pat badė ir baudų metimų skaičius lemiamoje kovoje – 37 prieš 16 „Lakers“ naudai.
Apie tai, kad pražangos kartais buvo švilpiamos vien už stovėjimą per arti Sh. O'Nealo, yra pasisakęs ir pats Sabas, kuris gindamasis nuolat demonstratyviai mojuodavo teisėjams trimis pirštais, taip bandydamas priminti jiems apie trijų sekundžių taisyklę, kuri Shaqui negaliojo.
„Mano darbas buvo kaip įmanoma geriau apsiginti prieš jį. Tačiau, kai tau 35-eri metai, tu esi per daug pavargęs, kad galėtum arti gynyboje. Puolime aš žinojau, ką daryti, bet grįžti į gynybą jau buvo sunku“, – yra pripažinęs Arvydas.
Nepaisant to, kol A. Sabonis buvo aikštėje, sunkumų turėjo ir Shaqas, todėl dabar galima tik spėlioti, kaip viskas būtų baigęsi, jei ne Sabą lemiamu metu iš mūšio lauko pašalinęs pražangų limitas.
Bet kokiu atveju, tai – rungtynės, dėl kurių ir dabar dar skauda tiek Arvydui, tiek ir jo bendraklubiams – S. Pippenui, Bonzi Wellsui, S. Smithui, R. Wallace'ui ir kitiems.
„Man labiausiai apmaudu dėl Arvydo, nes jis buvo tikras profesionalas, o turėjo rungtynes užbaigti tokiu būdu... Jam per kelias minutes sušvilpė tris pražangas.
Pirmus tris kėlinius jis nuostabiai stabdė Shaqą ir išplėtė mūsų puolimą. Sh. O'Nealas labai gerbė Sabą, todėl niekada nepalikdavo jo vieno. Net kai Philas jam rėkdavo padėti gynyboje komandos draugui, Shaqas šaukdavo atgal, kad to nedarys ir nepaliks A. Sabonio laisvo.
Tris ketvirčius viskas ėjo pagal mūsų planą. Labai norėčiau, kad ketvirto kėlinio nebūtų sugadinusios tos pražangos ir kad Arvydas būtų galėjęs žaisti iki paskutinių sekundžių“, – kremtasi „Blazers“ trenerio asistentas Jimas Eyenas.