„Raptors“ antrus metus iš eilės savo žygį Rytų konferencijos atkrintamosiose varžybose baigė priartėjusi prie Klivlando „Cavaliers“ barjero. Pernai sezonas baigėsi finale, šiemet – pusfinalyje. Ir nors sezono eigoje komanda buvo perkomplektuota taip, kad pasipriešintų NBA čempionams, tačiau vis tiek buvo pralaimėta 0-4.
„Mes vis dar augame, mes vis artėjame ir artėjame prie tikslo – jau beldžiamės į (elito – DELFI) duris. Bet viskas priklauso nuo individualaus žaidėjų tobulėjimo – visi turi pagerinti tiek tritaškių pataikymą, tiek žaidimą gynyboje, ypatingai prieš tuos pačius tritaškius“, – pagrindines užduotis vasarai iškėlė D. Casey.
Tiesa, po iškritimo iš atkrintamųjų iškart imta kalbėti apie galimas permainas komandoje. Kad jų bus – neabejoja ir pats „Raptors“ treneris. Be to, jau aišku, kad vasarą savo noru Torontą paliks ir vienas lyderių Kyle'as Lowry.
JAV žurnalistai klaustukus sudėliojo ir ties to paties D. Casey ar Serge'o Ibakos, PJ Tuckerio ir DeMarre'o Carrollo pavardėmis.
„Dar neturėjome laiko susėsti ir pakalbėti (su generaliniu direktoriumi Masai Ujiri – DELFI), bet man patinki visi sutartis turintys žaidėjai“, – pabrėžė kanadiečių vairininkas.
Vienas tokių – 2011 metais penktuoju šaukimu į NBA pakviestas ir jau penktą sezoną sužaidęs J. Valančiūnas, turintis dar trejus metus galiojančią sutartį. Nors daugelis vylėsi, kad šis sezonas mūsiškiui taps lūžio metais, tačiau besikeičiantis žaidimo stilius kaip reikiant pakoregavo planus.
Reguliariajame sezone Jonas sužaidė 80 rungtynių, kuriose pasireikšti gaudavo po 25,8 minutes – šis rodiklis geresnis tik už debiutinio sezono statistiką (23,9). Ir nors visus mačus lietuvis pradėjo starto penkete, atkrintamųjų kovose jis ne vieną ir ne du kartus buvo priverstas kilti nuo atsarginių žaidėjų suolo.
To priežastis – varžovų žaidimas mažesniu penketu, kuris paremtas pikenrolu ir tritaškiais. Jis uteniškiui nėra palankus, nes dažniausiai jis nespėja varžovams sutrukdyti atlikti tolimą metimą. Visgi net ir šioje skylėtoje centro žaidimo dalyje „Raptors“ treneris įžvelgė progresą.
„Jonas – geriausios fizinės formos nuo pat pirmojo sezono. Kalbu apie jo svorį, fizinę formą, kojų miklumą. Manau, kad jis atliko milžinišką darbą pikenrolo gynyboje, net ir žaisdamas prieš tokį gynėją kaip Kyrie Irvingas. Jis padarė korekcijas pikenrolo gynyboje, kurioje jam sunkiai sekėsi tvarkytis, ir sugebėdavo rungtynių metu prisitaikyti prie skirtingų gynybos schemų“, – komplimentų savo milžinui negailėjo D. Casey.
– Bet čia ne tik Jono, o visų centrų problema – dabar tenka dengti tritaškius metančius centrus ir susitaikyti su tuo, kad varžovai žaidžia mažu penketu. Visa esmė – greitojo puolimo gynyba, nes jeigu jis vėluoja grįžti, prasideda grandinė reakcija. Bet toks Jono tikslas. Jis per savo karjerą jau spėjo ne kartą prisitaikyti prie pokyčių, todėl gali prisitaikyti ir dabar – Jonas yra pakankamai atletiškas.
Vis tik tai yra sritis, ties kuria tobulėti sezono metu yra sunku – treniruočių stovyklose turėsime praleisti nemažai laiko mokydamiesi gintis prieš greitai bėgančius ir tritaškius metančius vidurio puolėjus. Būtent ties šiuo aspektu mes privalome būti geresni. Ir mes būsime geresni.“
Bet „Raptors“ Klivlando krepšininkams neprilygo ne vien tik dėl skylėtos gynybos – kai NBA čempionai vieną po kitos laidė tolimas bombas, patys kanadiečiai buksavo puolime. „Raptors“ per keturis mačus pelnė 404 taškus (vid. 101), „Cavaliers“ – 465 (vid. 116,25). „Raptors“ pataikė tik 27 tritaškius iš 90 (30 proc.), kai „Cavaliers“ – net 61 iš 131 (46,6 proc.).
Ir jeigu „Cavaliers“ gretose iš toli pataikyti gali ne tik Kyle'as Korveris, Kyrie Irvingas ar LeBronas Jamesas, bet ir aukštaūgiai Kevinas Love'as ir Channingas Frye, tai „Raptors“ komandoje tritaškiais visai nesiremia ne tik J. Valančiūnas, bet ir komandos lyderis DeMaras DeRozanas.
Paskutinėje sezono spaudos konferencijoje Kanados žurnalistai paklausė D. Casey, kuriam iš pastarųjų dviejų žaidėjų labiau reikėtų į savo žaidimo arsenalą įtraukti ir tolimus metimus, o trenerio atsakymas buvo toks.
„Ar galiu pasakyti, kad abu?, – juokėsi jis. – Manau, kad DeMaras turi daugiau šansų tritaškius pradėti pataikyti greičiau, bet ir Jonas tai darys. Aš tikiuosi, kad tai bus kitąmet, bet, aišku, negaliu garantuoti. Visi mūsų žaidėjai turėtų dirbti ties tritaškių metimu, jeigu jie nori gauti daugiau žaidimo laiko – tai bus didelė mūsų puolimo dalis judant pirmyn: reikės akcentuoti tritaškius, juos mesti ir pataikyti. Nesvarbu, koks žaidėjas bebūtų, jis privalo pagerinti savo tritaškių pataikymą – ties tuo dirbsime visą vasarą, nes greitai atlikti po 30-40 tritaškių metimų per rungtynes bus normalu.“
Bet kad JV gali pataikyti ir rungtynių metu – jau įsitikinome: šiemet iš toli savo laimę jis pabandė dukart, o paskutiniame reguliariojo sezono mače, žaidžiant būtent prieš „Cavs“, jis galiausiai pataikė pirmąjį karjeros tritaškį.
Dar sykį atakuoti iš trijų taškų zonos prieš NBA čempionus centras pabandė ir atkrintamosiose varžybose, o iš viso per karjerą yra atlikęs penkis tokius bandymus.
Kad Jonas turi „gerą“ riešą, pastebėję yra vienas ir ne du krepšinio ekspertai, o pačiam lietuviui pozityvumo, jog ir centrai gali išmokti mesti tritaškius, turėtų pridėti Brooko Lopezo pavyzdys. 213 cm ūgio Bruklino „Nets“ lyderis per pirmuosius 8 savo sezonus NBA iš trijų taškų zonos atakavo 32 kartus, o tikslą pasiekė vos 3 metimai. Tačiau per vieną vasarą jis kardinaliai pakeitė savo žaidimą – šiemet įmetė net 134 tritaškius iš 387.
Visgi D. Casey nenorėtų, kad J. Valančiūnas pasikeistų taip kardinaliai. Jo noras paprastas – kad lietuvis taptų kuo universalesnis.
„Jonas vis dar turi vietos po krepšiu – jis privalo bausti savo varžovus. Neprisimenu, kurios rungtynės čia buvo, bet „Cavaliers“ negalėjo prieš Joną žaisti su Frye, nes Jonas labai efektyviai žaidė prieš jį, o pats Frye ir kitoje pusėje neatliko savo darbo pramesdamas metimas, todėl treneriams teko jį pasodinti ant suolo. Bet žinote, jeigu nori iškeisti tritaškį į dvitaškį – po krepšiu privalai paprasčiausiai dominuoti“, – pabrėžė „Raptors“ treneris.
Paskutinį sakinį jis veikiausiai pasakė galvodamas apie JV susikurtas progas ketvirtajame serijos su „Cavaliers“ mače, kuomet ne kartą ir ne du kamuolys, mestas iš patogių padėčių, neįkrito į krepšį. Apskritai, penktajame savo reguliariajame sezone milžinas iš Utenos vidutiniškai rinko po 12 taškų ir 9,5 atšokusio kamuolio, o atkrintamosiose varžybose – po 11,2 taško ir 6,7 atkovoto kamuolio.
Ir jeigu į savo žaidimo arsenalą Jonas įdės tritaškius metimus, galima tikėtis, kad rezultatyvumas kaip reikiant šaus į viršų. Tiesa, kad gautų žaidimo laiko, jis privalo ir geriau gintis. Taip, kad J. Valančiūno, dar iki atvykimo į Lietuvos rinktinės stovyklą, laukia nemažai darbo su asmeniniais treneriais.
Bet centro ateitis NBA lygoje – šviesi. Bent jau tuo tiki D. Casey.