Niujorko klubas buvo ką tik užbaigęs nuviliantį sezoną, kuriame pasiekė 37 pergales ir pirmą kartą per keturis metus nepateko į atkrintamąsias varžybas. Nepraėjus nei savaitei nuo P. Jacksono paskyrimo krepšinio ikona ėmėsi pirmųjų veiksmų, iš savo posto kartu su visu trenerių štabu atleisdamas Mike‘ą Woodsoną. „Knicks“ sirgaliai džiūgavo – organizacija akivaizdžiai parodė ambicijas nesitenkinti lygos vidutiniokės vaidmeniu.
Žaibiškai atlikęs klubo „valymą“ naujasis Niujorko klubo patriarchas jau turėjo pagrindinį kandidatą į vyriausiojo trenerio postą. Visgi vieną buvusį auklėtinį teko pakeisti kitu – Derekas Fisheris tapo 26-uoju vyriausiuoju treneriu „Knicks“ istorijoje, o P. Jacksono favoritas Steve‘as Kerras pasirinko darbą „Golden State Warriors“ klube. Užbėgant įvykiams už akių, šiandien S. Kerro pasirinkimas yra viena plačiausiai aptarinėjamų „kas jeigu?“ temų Niujorko krepšinio gerbėjų tarpe.
Oras aplink krepšinio Meka vadinamą „Madison Square Garden“ areną įsielektrino nuo sirgalių nekantrumo. Laiko išbandyta puolimo sistema, viską tiek kaip žaidėjas, tiek kaip treneris pasiekusi klubo galva ir milžinišką patirtį aikštėje sukaupęs šviežiai iškeptas vyriausiasis treneris sukėlė didžiulių lūkesčių bangą.
Šios bangos nešamas kino režisierius Spike‘as Lee, pelnytai laikomas vienu garsiausių ir ištikimiausių „Knicks“ gerbėjų, net sukūrė dokumentinį filmą apie titulus į didžiausiąjį JAV miestą sugrąžinsiantį trikampį puolimą. Ir patys didžiausi skeptikai nenujautė koks skaudus vilčių ir realybės kontrastas artimiausiais metais laukia vieno garsiausių NBA klubų.
Filadelfijos „76ers“, Los Andželo „Lakers“ ir Minesotos „Timberwolves“. Per pastaruosius tris sezonus (arba P. Jacksono eroje) iškovotų pergalių skaičiumi „Knicks“ lenkia tik šias tris ekipas.
Verta pažymėti, jog Filadelfijos klubas sąmoningai mušė pralaimėjimų rekordus siekdamas užsitikrinti aukščiausius šaukimus naujokų biržose, „Lakers“ atsisveikino su ilgamečiu klubo simboliu Kobe Bryantu, o „Timberwolves“ sukrėtė tragiška klubo prezidento Flipo Saunderso mirtis. Tuo tarpu Niujorko klubas turėjo visas sąlygas įgyvendinti savo ambicijoms, tačiau, perfrazuojant lietuvių liaudies posakį, liko stovėti prie suskilusio krepšio.
Su ironiška šypsena šią situaciją stebėti turėtų pirmoji P. Jacksono režimo auka M. Woodsonas, šiandien dirbantis Doco Riverso asistentu Los Andželo „Clippers“ klube. Paskutiniajame savo sezone su „Knicks“ iškovotos 37 pergalės šiandien Niujorko ekipai vis dar lieka tolimu ir nepasiekiamu barjeru.
Dzenbudizmo filosofijos propagavimu pagarsėjęs Niujorko krepšinio operacijų prezidentas per trejus metus ne tik neprikėlė ekipos, bet ir nuvarė ją į seniai nematytas žemumas. Per tris sezonus „Knicks“ iškovojo 76 pergales ir patyrė 167 pralaimėjimus (šiose pirmenybėse klubui liko sužaisti dar 13 rungtynių). Paskutinį kartą tiek arba mažiau pergalių per analogišką laikotarpį Niujorko klubas iškovojo lygiai prieš 30 metų – 1984-87 metų pirmenybėse.
Šis sezonas turėjo tapti lūžio tašku „Knicks“ pastarųjų metų istorijoje. Tarpsezoniu ekipa pasirašė kontraktą su vyriausiuoju treneriu Jeffu Hornaceku, o mainų būdu ir laisvųjų agentų rinkoje pasipildė Derricku Rose‘u, Joakimu Noah, Courtney Lee, Brandonu Jenningsu ir kitais, mažiau skambiais vardais.
Kevinui Durantui persikėlus į „Warriors“ (Niujorko klubas taip pat norėjo derėtis su lygos superžvaigžde, tačiau K. Durantas atsisakė net atvykti į susitikimą su „Knicks“ atstovais) lygos analitikai ėmėsi kalbėti apie „superkomandas“ ir jų daromą žalą NBA konkurencingumui. Būtent šiuo metu D. Rose‘as žiniasklaidai numetė šiandien juodu humoru kvepiančią frazę apie tai, jog „Warriors“ ir „Knicks“ yra superkomandos, kurių komplektavimo principams ateityje kelią užkirsti žada lygos komisaras Adamas Silveris.
Nė vienam iš į ekipą šią vasarą atvykusių „gelbėtojų“ toli gražu nepavyko pateisinti savo reputacijos. Prie šią vasarą laisvuoju agentu tapsiančio D. Rose‘o atstovų durų toli gražu nesidriekia susižavėjusių potencialių darbdavių eilės, B. Jenningsas kontroversiškomis aplinkybėmis jau atleistas iš ekipos, J. Noah sugebėjo aplenkti Timofėjų Mozgovą „blogiausio šios vasaros kontrakto“ lenktynėse, o C. Lee žaidžia daug žemiau pernai Šarlotės „Hornets“ gretose pademonstruoto žaidimo lygio.
Šioje situacijoje įdomu tai, jog dėl nuviliančių rezultatų P. Jacksonas neskuba prisiimti kaltės, vis dar teigdamas, jog surinko gerą sudėtį, kurios galimybių nesugeba atskleisti dabartinis vyriausiasis treneris J. Hornacekas.
Tačiau, skirtingai nei nuolatiniu prezidento kišimusi į darbą nusivylęs ir nugarą jam atsukęs D. Fisheris, buvęs Finikso „Suns“ strategas palaiko artimus santykius tiek su pačiu P. Jacksonu, tiek su jo ilgamečiu bendražygiu Kurtu Rambisu, kasdien elektroninio pašto pagalba dalinančiais nurodymus trenerių štabui. Pasak klubui artimų šaltinių, būtent šio proceso ignoravimas D. Fisheriui kainavo darbo vietą.
Dar vienas aspektas, suteikiantis J. Hornacekui ramybės bent jau iki sezono pabaigos, yra P. Jacksono užsispyrimas nepripažinti savo padarytų klaidų. Komandos sudėties komplektacijos klausimą nusvėrus atsakymu apie prastą trenerio darbą galima nusimesti kaltę nuo savo pečių, tačiau trenerio atleidimas jau pirmajame darbo sezone bylotų apie jį paskyrusio žmogaus nekompetentingą sprendimą. Akivaizdu, jog dzenbudizmo filosofijoje, skirtingai nei krikščioniškoje pasaulio sampratoje, kaltės pripažinimas nėra laikomas keliu į dvasinį nušvitimą.
Šiandien Niujorko klube chaosas artėja prie užvirimo taško. Viso sezono meto pasyvaus agresyvumo taktiką su žiniasklaida bendraujant apie P. Jakcsono sprendimus ir pasisakymus naudojęs Carmelo Anthony vis atviriau kalba apie tai, jog tai pats beviltiškiausias sezonas jo karjeroje, o klubo veidu tapti besikėsinantis Kristapas Porzingis, paklaustas kur slypi „Knicks“ nesusikalbėjimo priežastys, lakoniškai atsakė „nuo viršūnės iki dugno“.
Šioje organizacinėje betvarkėje murkdytis priverstas ir Mindaugas Kuzminskas, pastarosiose trejose rungtynėse J. Hornaceko sprendimu taip ir nepakilęs nuo atsarginių žaidėjų suolelio.
Paradoksalu ir tai, jog ESPN analitiko Ethano Strausso teigimu, „Knicks“ klubo valdyba lietuvį laiko svarbiu žaidėju ir tikisi, jog per vasarą sutvirtėjęs ir masės priaugęs Kūzia kitame sezone sugebės efektyviau gintis ir taps svarbiu rotacijos žaidėju.
Šie žodžiai absoliučiai pjaunasi su J. Hornaceko sprendimais, tačiau Niujorko klubo kontekste tai neturėtų stebinti.
Sezono pradžioje P. Jacksonas teigė, kad naujojo trenerio nevers taikyti keiksmažodžiu „Knicks“ sirgalių tarpe jau tapusios trikampio puolimo sistemos. Vasario viduryje dėl pralaimėjimų gausos prezidentas apkaltino trikampio puolimo stoką. Prieš savaitę P. Jacksonas pats perėmė klubo treniruotę ir kelias valandas aiškino komandos gynėjams savo pamėgtos sistemos niuansus, kol J. Hornacekas šį procesą stebėjo iš šalies.
Klubo savininkas Jamesas Dolanas šiame sezone į pasaulio žiniasklaidos antraštes pakliuvo dėl konflikto su Charlesu Oakley, kurį po incidento išvadino alkoholiku ir pasiūlė jam gydytis, o po kelių dienų skelbė meilę ir ištikimybę buvusiems klubo žaidėjams.
Į artimiausias rungtynes pakviestas ir šalia savininko pasodintas Latrellas Sprewellas po rungtynių puse lūpų kalbėjo, jog apstulbo sulaukęs desperatiško J. Dolano skambučio, kviečiančio atvykti į „Madison Square Garden“ areną. L. Sprewello teigimu, su „Knicks“ savininku iki šio skambučio jis nesikalbėjo ištisus penkiolika metų.
Nenuostabu ir tai, jog „itin vertinamam“ M. Kuzminskui liko turbūt vienintelis kelias gauti svaresnį minučių skaičių šiame sezone. Neatmetama galimybė, jog „Knicks“ galutinai atsisveikinus su viltimis pakliūti į atkrintamąsias C. Anthony nuspręs baigti sezoną anksčiau laiko ir skirti dėmesio poilsiui.
Niujorko klubo lyderio pasitraukimas galėtų leisti kontraktą su ekipa ir kitam sezonui turinčiam lietuviui sezono pabaigoje savo vertę įrodyti ne tik „Knicks“, bet ir kitų klubų valdyboms.
Chaosas, betvarkė ir jų keliamas nepasitenkinimas NBA klubuose, kaip ir kitose organizacijose, prasideda nuo piramidės viršaus. Tik efektyvus ir nuoširdus klubo savininko, generalinio vadybininko (ar krepšinio operacijų prezidento), vyriausiojo trenerio ir sudėties lyderio bendradarbiavimas gali atnešti sėkmingus rezultatus. Ne veltui visa eilė komandų, pradedant „Raptors“ ir baigiant „Nets“, savo organizaciją stengiasi formuoti pagal vadovėlinį San Antonijaus „Spurs“ modelį.
Šiame kontekste ironiška ir tai, jog schematiškai tokio keturių dėmenų bendradarbiavimo modelį lengviausia pavaizduoti būtų nubraižius paprasčiausią... kvadratą.
O grįžtant prie P. Jacksono eros metu iškovotų 76 pergalių – „76ers“ atsisveikino su savo generaliniu vadybininku Samu Hinkie, „Lakers“ ką tik Jimą Bussą ir Mitchą Kupchaką pakeitė Magicu Johnsonu ir Robu Pelinka, o „Timberwolves“ prieš sezoną visus sprendimus patikėjo Tomui Thibodeau.
Pastaraisiais metais demonstruojami rezultatai netenkino nei vienos iš išvardintųjų ekipų. Ar ilgai P. Jakcsono statuso ir pergalių bado kombinacija tenkins Niujorko „Knicks“?