Nors tikruosius mainų laimėtojus ir pralaimėtojus mums atskleis tolimesnė klubų sėkmė, šiandien šis sprendimas tenkina abiejų klubų lūkesčius, o vertinimo skirtumus sukelia ginčai dėl į susitarimą įtrauktų žaidėjų (ir šaukimo) vertės.
Bandydami suvokti, kodėl požiūris į šią transakciją svyruoja taip kardinaliai, apžvelkime kiekvieną mainų sudedamąją dalį iš optimistinės ir pesimistinės pusės.
(Nuo nesėkmės) neapsaugotas 2018-ųjų metų Bruklino „Nets“ šaukimas
Bene didžiausią Bostono sirgalių nepasitenkinimą mainų kaina sąlygoja paskutiniojo prizo iš Paulo Pierce'o ir Kevino Garnetto mainų išsiuntimas į Klivlandą. Populiari nuomonė teigia, jog būtent šis ingredientas nusveria svarstykles į „Cavaliers“ naudos pusę ir leidžia varžovams jau ateinančią vasarą sustiprinti savo sudėtį būsima superžvaigžde.
Lygos apžvalgininkų teigimu, Bruklino šaukimas į mainus įtrauktas paskutinę akimirką. Sklinda kalbos, jog Klivlando generalinis vadybininkas Koby Altmanas iš D. Ainge'o pageidavo gauti puolėją Jaysoną Tatumą, tačiau „Celtics“ galva nusprendė mieliau atsisveikinti su paskutiniuoju „Didžiojo Bruklino apiplėšimo“ trofėjumi, nei su šių metų biržoje pašauktu krepšininku.
Optimistinė „Cavaliers“ perspektyva šioje situacijoje aiški – per pastaruosius du sezonus 41 pergalę iškovoję „Nets“ vėl murkdosi lygos dugne ir padovanoja Klivlandui aukščiausio trejeto (ar bent jau penketo) šaukimo teisę.
„Nets“ šaukimas Klivlandui tampa ir savotišku draudimo polisu: ne paslaptis, jog kitais metais LeBronas Jamesas gali antrą kartą palikti gimtosios valstijos klubą. Sekdamas jo pėdomis (ar nepriklausomai nuo jo sprendimo) tą patį padaryti galės ir I. Thomasas. Vieną vyriausių sudėčių visoje lygoje turintys „Cavaliers“ tokiu atveju turėtų bent vieną jauną ir talentingą krepšininką, potencialiai galintį tapti naujuoju organizacijos veidu.
Kad ir kaip skaudu Bostono gerbėjams būtų atsisveikinti su išties aukštos vertės korta, paniką numalšinti turėtų J. Tatumo potencialas. Pirmąjį šaukimą į „76ers” išsiuntęs D. Ainge'as ne tik turi dar vieną iš šių mainų gautą kozirį 2018-ųjų ar 2019-ųjų metų biržoje, tačiau ir atlikęs tobulą gambitą trečiuoju šaukimu pasirinko tą krepšininką, kurį būtų pakvietęs pirmuoju šių metų biržos šaukimu.
Toks sprendimas įrodė, jog J. Tatumas „Celtics“ vadovybės akyse yra vertas daugiau nei Markelle Fultzas ar Lonzo Ballas, o šios nakties mainai tik dar labiau pabrėžia Bostono klubo įsitikinimą, jog jų rankose atsidūrė tikras krepšinio deimantas, savo svarba pranokstantis ir „Nets“ kitų metų šaukimą.
Bet grįžkime prie Klivlando ir optimistinių-pesimistinių prognozių sugretinimo. Bruklino klubas šiais metais tikisi kovoti dėl (kad ir sąlyginai neaukšto, tačiau) kuo didesnio pergalių skaičiaus. Nors „Nets“ ir atsisveikino su rezultatyviausiu visų laikų klubo krepšininku Brooku Lopezu, Seano Markso vadovaujama ekipa pamažu komplektuoja iš Rytų konferencijos dugno pakilti galinčią sudėtį.
Negana to, būtent šiais metais „atbulosiose lenktynėse“ dėl aukščiausių šaukimų prie įprastinių favoritų (Finikso „Suns“ ir Sakramento „Kings“) prisijungė net kelios joms iššūkį mesti pasiruošusios komandos – Atlantos „Hawks“, Čikagos „Bulls“, Indianos „Pacers“, bei, priklausomai nuo galimų Carmelo Anthony mainų rezultatų, Niujorko „Knicks“.
Visi keturi naujieji klubai ne tik turi galimai geresnes galimybes pasiekti lygos dugną, bet ir žaidžia šią vasarą nukraujavusioje Rytų konferencijoje. To dėka, būtent su šiomis komandomis Bruklino ekipa sužais net 15 rungtynių, kuriose turės nemažą tikimybę iškovoti visą eilę Klivlandui nenaudingų pergalių.
Prie šio aspekto pridėjus faktą, jog „Suns“ ir „Kings“ net 52 susitikimus sužais su tikra mėsmale tapsiančios Vakarų konferencijos klubais, tikimybė, jog „Nets“ šaukimas iškris iš pirmojo penketo, atrodo pakankamai reali.
Ir nors teisė rinktis pirmajame biržos dešimtuke nėra prastas pastiprinimas „Cavaliers“ organizacijai, „Celtics“ nuostolis nėra toks didelis, koks gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Klivlandui atsisveikinus su visą karjerą nuo 2011-ųjų metų klube praleidusiu K. Irvingu gedulas mieste užsitęsti neturėtų. Sirgaliai šiuo metu lieja sentimentalius atsisveikinimus su žmogumi, „įprasminusiu komandos rungtynių stebėjimą LeBrono Majamio eroje“, tačiau jo vietą užims rezultatyviausias pastarojo sezono Rytų konferencijos krepšininkas.
Tradiciškai pradėkime nuo šviesiosios įvykių kloties galimybės. Savo talentu puolime bei gebėjimu pataikyti svarbiausius metimus žūtbūtinėmis akimirkomis I. Thomasas nuo Kyrie atsilieka labai nežymiai, o jei ne bet kokią intrigą šių metų Rytų konferencijos finale panaikinusi IT klubo sąnario trauma, galbūt šiandien šnekėtumėm apie tolygų žaidėjų pasirodymą tarpusavio dvikovoje.
Nors mažylis milžino širdimi dažnai kritikuojamas dėl savo riboto žaidimo gynyboje, K. Irvingas šioje aikštės pusėje per visą savo karjerą kalnų nuversti taip pat nesugebėjo. Optimistiškiausiu „Cavaliers“ pusės atveju, sportinę formą atgavęs Imanas Shumpertas ar J.R. Smithas bent iš dalies atstos Avery Bradley indėlį pernykštėje „Celtics“ gynyboje ir leis Isaiah vaikytis mažiausiai pavojingus varžovų perimetro žaidėjus.
Negalime atmesti ir tikimybės, jog neabejotina I. Thomaso aistra įkvėps L. Jamesą likti Klivlande ir kitą vasarą abu krepšininkai pasirašys naujas sutartis su „Cavs“ organizacija, leisdami klubo sirgaliams ir toliau mėgautis kasmetinių konferencijos favoritų statusu.
Kitoje medalio pusėje – tamsiomis spalvomis nudažyta perspektyva. NBA užkulisiuose spėliojama, jog galbūt D. Ainge'as žinojo, jog nykštukinio įžaidėjo trauma yra rimtesnė, nei manyta, ir turės ilgalaikių padarinių greičiu ir staigiais klaidinančiais judesiais paremtam IT žaidimui.
Jei tokia teorija pasitvirtintų, penktąją vietą MVP rinkimuose užėmęs krepšininkas ne tik ženkliai susilpnėtų puolime, tačiau ir taptų absoliučia našta komandos gynybai. Su rimtomis problemomis savoje aikštės pusėje šiame reguliariajame sezone susidūrusiai ekipai tai taptų itin skaudžiu smūgiu.
Negana to, kitą vasarą „Cavaliers“ neišvengiamai (atmetus dar vienų mainų galimybę) turės priimti sprendimą dėl laisvuoju agentu tapsiančio mažylio kontrakto. Vos kiek daugiau nei 6 milijonus JAV dolerių šiame sezone uždirbsiantis įžaidėjas prieš kelias savaites drąsiai ragino Bostono valdybą „ruošti pinigų vežimą“, teigdamas, jog tikisi pasirašyti maksimalios vertės sutartį.
Mainų dėka Klivlando organizacija gavo vadinamąsias „Birdo teises“ I. Thomaso sutarčiai, leidžiančias siūlant naują kontraktą viršyti algų kepurės limitą bei siūlyti krepšininkui penkerių metų sutartį. Šių punktų dėka, maksimalios vertės Isaiah kontraktas perkoptų 200 milijonų JAV dolerių sumą.
Šioje situacijoje svarbu ir tai, jog derybų metu IT jau bus sulaukęs 29-erių metų. Kitaip tariant, maksimalus kontraktas reikštų, jog 34-erių metų sulaukęs 175 cm ūgio krepšininkas gautų daugiau nei 40 milijonų JAV dolerių per metus.
Bostonas šių mainų dėka atsikratė labai rimto galvos skausmo (beje, kiek anksčiau identiškai pasielgta ir su dar vienu 2018-ųjų metų laisvuoju agentu A. Bradley), tačiau atsisveikino su sirgalių numylėtu krepšininku. Ir jei „Cavs“ nostalgija K. Irvingui nebus ypatingai stipri, Bostone I. Thomasas niekada nebus pamirštas.
Pasak terminų žodyno, „magaryčios“ - priedas, pvz. „sugrąžino skolą su magaryčiomis“. Kitaip tariant, tiksliausias angliškojo „bonus“ atitikmuo.
Klivlando ekipa šių mainų metu pasipildė ir dar dviem pakankamai svarbiais ingredientais. Prabangos mokesčio apribojimų laisvųjų agentų rinkoje paralyžiuotas klubas savo sudėtį papildė tik įžaidėju Derricku Rose'u, sutikusiu žaisti už minimalios vertės sutartį, o tokio kalibro žaidėjai kaip J. Crowderis „Cavs“ buvo nepasiekiami.
Sėkmės atveju, Tyronnas Lue savo rotacijoje turės tai, ko ieškojo pastaruosius pora metų – patikimą gynybinio plano krašto puolėją (sudie, Derrickai Williamsai!) ir jauną bei perspektyvų aukštaūgį, galintį užimti Tristano Thompsono vietą pastarojo pražangų problemų atveju (Sėkmės G-Lygoje, Eddy Tavaresai).
Kaip ir I. Thomasas, J. Crowderis šiame sezone rungtyniaus su vienu klubui dėkingiausių kontraktų visoje NBA lygoje, tačiau skirtingai nei įžaidėjas Jae už 8 milijonų per metus nesiekiančią sumą žais iki pat 2020-ųjų (!) metų.
Žemus penketus atkrintamosiose varžybose vis dažniau bandęs T. Lue gavo tobulą detalę šios dėlionės užbaigimui, tačiau tikėtina, jog puolėjas iš „Celtics“ starto penketo atkeliavo ant „Cavaliers“ atsarginių žaidėjų suolo.
Sutalpinti aikštėje L. Jamesą, J. Crowderį ir Keviną Love'ą gali būti sunkiau, nei atrodo. Būtent mažo penketo perspektyva taps didžiausia naujoko viltimi gauti adekvatų žaidybinio laiko minučių skaičių.
Ir nors juodadarbis krepšininkas negarsėja kaip žiniasklaidai dėl savo problemų verkianti asmenybė, tokių atvejų J. Crowderio karjeroje pasitaikė – galime atsiminti ir pernykštį pykčio protrūkį po Bostone vykusių rungtynių su Jutos „Jazz“ klubu, kurių metu „Celtics“ sirgaliai triukšmingomis ovacijomis pasitiko Gordoną Haywardą. Po susitikimo Jae pratrūko ir iškoneveikė sirgalius, o šiandien (o, ironija!) jo vietą klube užima tas pats G. Haywardas.
Kalbėti apie A. Žižičiaus perspektyvas sunku, tačiau Bostono valdyba iš šio krepšininko tikėjosi pakankamai daug. 2016-ųjų metų biržoje 23-iuoju šaukimu pakviestas vidurio puolėjas vertinamas kaip geras kovotojas dėl atšokusių kamuolių, tačiau gali susidurti su sunkumais adaptuojantis prie milžiniškų NBA greičių.
Beje, įdomi detalė – praėjusį sezoną dvidešimtmetis kroatas praleido Stambulo „Darrušafaka“ klube, kurį treniruoja puikus Klivlando organizacijos bičiulis Davidas Blattas.
Apibendrinant šią svarstyklių pusę sunku pasakyti ar „Celtics“ permokėjo už K. Irvingą. Pastarosios lygos tendencijos (Jimmy Butlerio ir Paulo George'o mainai) lyg ir diktuotų teigiamą atsakymą, tačiau kiekviena mainų sudedamoji dalis turi savų klaustukų, tad, kaip įprasta, D. Ainge'o klaidos ar šedevro rezultatą parodys tik laikas.
Tikrasis K. Irvingas – superžvaigždė ar „LeBrono efektu“ pasinaudojęs krepšininkas?
Šiandien tikruoju šių mainų laimėtoju galime laikyti Kyrie, siekusį bet kokia kaina palikti Klivlandą. Nors „Celtics“ šiandien laikomi konferencijos lyderiais, įžaidėjas čia galės prisiimti „alfa-krepšininko“ vaidmenį ir tapti pagrindiniu klubo veidu.
Bostono sirgaliams optimistiškiausiai skambėtų ne tik K. Irvingo produktyvumo puolime išlaikymas (ar progresas), bet ir vienu geriausių lygos trenerių laikomo Brado Stevenso gynybinių schemų sąlygojamas žaidėjo atgimimas gynyboje.
Vos 25-erių metų žaidėjo karjeros pasiekimų sąrašas iš tiesų įspūdingas, o Masačiusestso valstijos krepšinio gerbėjai tikisi, jog artimiausiu metu jį papildys ir 18-ojo „Celtics“ čempionų titulo žiedas.
Optimistinę viziją įkūnija ir D. Ainge'o pasisakymas apie klubo naujoką:
Nepaisant skambių pagiriamųjų žodžių, didžioji lygos dalis į galimybę mainų būdu įsigyti buvusią „Cavaliers“ žvaigždę žvelgė skeptiškai. Pagrindinė to priežastis – švelniai tariant neįspūdinga įžaidėjo statistika, užfiksuota žaidžiant be „šešėlį metusio“ L. Jameso.
Analizuoti K. Irvingo statistiką pirmoje jo karjeros pusėje, arba iki LeBrono sugrįžimo į „Cavaliers“, šiame kontekste nebūtų teisinga. Itin silpnoje komandoje ryškiu lyderiu buvęs įžaidėjas per trejus metus vidutiniškai į sezoną iškovodavo 26 pergales ir nė karto neatvedė Klivlando klubo į atkrintamąsias varžybas.
Net ir nesigilinant į statistikos gelmes pats nepatekimo į aštuntuką faktas jau meta dėmę ant Kyrie biografijos, tačiau daug iškalbingiau atrodo pastarųjų sezonų skaičiai.
Pirmaisiais L. Jameso sugrįžimo metais (2014-15 sezone) įžaidėjo statistika likus aikštėje be klubo lyderio buvo neįkvepianti – per 100 atakų „Cavaliers“ vidutiniškai pelnydavo 0,9 taško daugiau, nei varžovai. Jau kitame sezone šis skaičius krito iki -0,5, o pastarajame sezone smigo iki -8 taškų.
Kitaip tariant, K. Irvingui esant aikštėje be LBJ Klivlando žaidimas buvo prastesnis nei 26 pergales pernai iškovojusių Los Andželo „Lakers“ (-7,2 taško per 100 atakų). Iš aikštės išėmus ir K. Love'ą šis statistikos rodiklis tapdavo tiesiog nesuvokiamu ir siekdavo -12,8 taško.
Išplėstinės ESPN tinklalapio sudaromos RPM („tikrojo +/-”) statistikos reitinge Kyrie ne tik nebuvo vienu iš dešimties geriausių lygos krepšininkų – Kyrie nebuvo vienu iš dešimties geriausių lygos įžaidėjų ir savo pozicijoje užėmė vos 12-ą vietą.
Tokią poziciją lėmė jau ne kartą minėta gynėjo problema – „Cavaliers“ gynybos reitingas K. Irvingui esant aikštėje smukdavo nuo 110 iki 112 praleidžiamų taškų.
„Celtics“ organizacija ir D. Ainge'as parodė milžinišką pasitikėjimą K. Irvingu, už jį sumokėdami šio sezono standartais itin didelę išpirką.
Dar didesnės svarbos šiam sprendimui prideda faktas, jog būtent Bruklino šaukimas, įtrauktas į šiuos mainus, tapo ta riba, kurios Bostonas nesutiko peržengti J. Butlerio ir P. George'o mainų derybose.
Bet kuris mainų sprendimas tampa rizika abiem (ar daugiau) susitarimo dalyvėm, tačiau ši grandiozinė transakcija taps D. Ainge'o karjeros indikatoriumi.
Jei Kyrie nepritaps „Celtics“ klube ar paliks organizaciją po dviejų metų tapęs laisvuoju agentu, „Keltų“ savininko Wyco Grousbecko laukia sunkus sprendimas vertinant generalinio vadybininko ateitį.
Kad ir kaip susiklostytų šių mainų atomazga, tokia įvykių eiga mums visiems pridėjo tik dar daugiau intrigos stebint šių metų Rytų konferencijos mūšius ir, tikėtina, būsimąjį finalą tarp mainus atlikusių klubų.
Pirmasis žvilgsnis į šio sprendimo pasekmes jau ne už kalnų – pirmosios 2017-18 metų sezono rungtynės vyks Klivlande, kur spalio 17-ąją „Cavaliers“ priims Bostono „Celtics“ ekipą. Įdomesnio scenarijaus sugalvoti turbūt net neįmanoma.