Šią istoriją dera pradėti nuo 1937-ais metais JAV lietuvių laikraštyje „Draugas“ pasirodžiusio skelbimo. Neįvardintas asmuo jame ieškojo 1924-1927 metais Naujojo Džersio valstijoje esančiame Niuarko mieste gyvenusio Jono Ragelio.
Mįslingai prapuolęs lietuvis buvo ieškomas ir 1938-ais metais – praėjus vienuolikai metų nuo jo dingimo. Šiandien jau niekada nesužinosime kas ir kodėl taip desperatiškai ieškojo Jono, tačiau galime daryti prielaidą, jog jis išsikraustė į Rytų Čikagos miestą Indianos valstijoje. Būtent čia 1928-ų metų gruodžio 10-ą dieną gimė pagrindinis mūsų istorijos herojus – Raymondas Ernestas Ragelis.
Aplinkinių tiesiog Ray vadintas vaikinas užaugo imigrantų kupiname mieste. Čia tuo metu klestėjo daugiausiai pramonės sektoriuje dirbusių airių, lenkų, lietuvių ir serbų bendruomenės. Pastaroji krepšinio pasauliui padovanojo ir tikrą ikoną – 1949-ais metais čia gimusį Greggą Popovičių.
Rytų Čikagoje lietuvių bendruomenės pėdsakas juntamas ir šiandien. Mieste yra Dariaus ir Girėno istorinį skrydį pagerbianti gatvė, pavadinta „Lithuanica avenue“, anuomet veikė 1989-ais metais uždaryta Švento Pranciškaus lietuvių bažnyčia bei to paties pavadinimo pradinė mokykla, kurioje vaikai praleisdavo pirmuosius šešerius savo mokslo metus.
Būtent ši mokykla „NWI Times“ publikuotame straipsnyje įvardinama kaip vienas iš legendinio Vašingtono vidurinės mokyklos krepšinio komandos vyriausiojo trenerio Johno Baratto talentų paieškos šaltinių. Šioje vidurinėje galiausiai atsidūrė ir Ragelis, minėtoje publikacijoje apibūdinamas kaip „gražus lietuvių vaikas, tapęs pirmąja garsiojo Baratto vadovautos komandos žvaigžde“.
Įsimintiniausią žygį Vašingtono vidurinės „Senators“ surengė 1947-ais metais. Vidurio puolėjo pozicijoje rungtyniavusio Ragelio vedama komanda iš Indianos užkampio nužygiavo iki pat valstijos čempionato finalinio ketverto turnyro, kuriame buvo laikomi absoliučiais favoritais.
Aikštėje tiesiog dominavusio Ray‘aus ir daug epizodiškesnį vaidmenį komandoje atlikusio jo jaunesniojo brolio Edo žaidimas aplinkiniams paliko labai stiprų įspūdį. „Vincennes Sun“ laikraštyje tais metais buvo išspausdinta ir po septyniasdešimties metų pasididžiavimą kelianti eilutė: „koledžų treneriai, išvydę šviesiaplaukius Vašingtono vidurinės brolius Ragelius, svarsto galimybę siųsti talento paieškų ekspedicijas į Lietuvą“.
Į Indianapolį su tikslu tapti valstijos čempionais atvykę „Senators“ lemtingą smūgį patyrė jau pusfinalio rungtynėse, kuriose rezultatu 46:54 sensacingai nusileido Šelbivilio komandai. Vyresnysis Ragelis tame susitikime pelnė 16 taškų.
Vidurinių mokyklų krepšinio turnyrų Indianoje keltą ažiotažą puikiai iliustruoja ir faktas, jog šie susitikimai buvo transliuojami visos valstijos mastu. Sunku patikėti, tačiau išlikusių archyvų dėka net ir šiandien turime galimybę pamatyti minėtojo Vašingtono vidurinės pralaimėjimo vaizdo įrašą bei išvysti aikštėje besigrumiantį Ragelį.
Nykštukas, šluostęs nosis milžinams
Baigęs vidurinę Ray neatitolo nuo krepšinio ir pasirinko atstovauti „Northwestern“ universiteto komandai. Čia jo žaidimas pasižymėjo unikaliu aspektu – nors Ragelis buvo vos 193 cm ūgio, jis ir toliau rungtyniavo vidurinėje mokykloje jam įprasta tapusioje vidurio puolėjo pozicijoje.
Jau antraisiais studijų metais Ray tapo startiniu savo komandos aukštaūgiu, o Indianos valstijos laikraštis „The Tribune“ jo žaidimą apibūdino šitaip: „šis 20-ies metų jaunuolis savo greičiu ir judrumu sėkmingai kompensuoja ūgio trūkumą. Jo staigūs klaidinantys judesiai ir protinga kova dėl atšokusių kamuolių leidžia jam rezultatyvumu pranokti beveik visus aukštesnius oponentus. Tvirtai sudėtas blondinas pelnė jau 161 tašką per 11 rungtynių ir pasižymi įspūdingu 14,6 taško vidurkiu“.
Šį vidurkį Ragelis su kaupu viršijo trečiajame savo NCAA sezone. Net po 19,1 taško ir 11,1 atkovoto kamuolio per rungtynes rinkęs šviesiaplaukis tapo rezultatyviausiu „Big 10“ konferencijos krepšininku ir pasiekė naują Northwestern universiteto rezultatyvumo rekordą per 22 rungtynes pelnydamas 421 tašką. 1951-ais metais užfiksuotas pasiekimas liko nepagerintu iki pat 2012-ųjų, kai tą simboliškai padarė kitas lietuvių kilmės krepšininkas Johnas Shurna.
Įspūdingas žemojo vidurio puolėjo žaidimas atnešė jam ir nacionalinį pripažinimą. Ragelis žurnalo „Look“ buvo išrinktas į trečiąjį simbolinį geriausių NCAA lygos krepšininkų „All-American“ penketuką. Iki pat šių laikų tokio pripažinimo tėra sulaukę tik aštuoni Northwestern universiteto krepšininkai.
Savo tėvynainio pasiekimais didžiavosi ir jau minėtas lietuvių laikraštis „Draugas“, kuriame 1951-ųjų metų vasario 12-ą puikavosi Ragelio pavardė: „Ray Ragelis, Northwestern universiteto studentas, yra vienas geriausių krepšininkų Big Ten, kurį sudaro dešimts vidurvakarinių valstybių universitetų krepšinio rinktinės. Tarpe geriausių krepšininkų Ragelio vardas stovi pirmose vietose“.
Trumpa profesionalo karjera ir draugystė su JAV sporto ikona
Galingą dvigubą dublį fiksavęs raumeningas blondinas galiausiai patraukė ir tuomet tik pirmuosius žingsnius žengusios ir dešimt komandų pirmenybėse teturėjusios NBA lygos atstovų dėmesį. Tą patį pavasarį, balandžio 25-ąją dieną vykusioje penktojoje NBA naujokų biržoje Ragelį septynioliktuoju šaukimu pasirinko dabartinių Sakramento „Kings“ pirmtakai Ročesterio „Royals“.
Vos 193 cm ūgio krepšininkas neturėjo daug šansų įsitvirtinti profesionalų lygoje. Pirmąjį tašką NBA lygoje Ragelis pelnė jau pirmose savo rungtynėse su Baltimorės „Bullets“ klubu, tačiau pataikytas baudos metimas liko vieninteliu Ray‘aus tame susitikime pelnytu tašku.
Epizodiškai rungtyniavęs žaidėjas geriausią sezono rezultatą užfiksavo į Milvokio „Hawks“ ir Filadelfijos „Warriors“ komandų krepšius sumesdamas po 7 taškus. Nors Ročesterio klubas nukeliavo iki atkrintamųjų varžybų, kurių antrajame etape pripažino tais laikais dominavusių Mineapolio „Lakers“ pranašumą, lemiamas sezono kovas Ragelis stebėjo nuo atsarginių žaidėjų suolelio.
1951-52 metų sezonas tapo vieninteliais Ragelio NBA praleistais metais. Per 51 sužaistas rungtynes Ray viso surinko 68 taškus ir 76 atkovotus kamuolius. Pirmenybėms pasibaigus buvusi Vašingtono vidurinės ir Northwestern universiteto žvaigždė išvyko tarnauti JAV armijoje, kurioje praleido dvejus metus, o po tarnybos ėmėsi trenerio amato.
Pirmąja Ray‘aus trenerio karjeros stotele tapo Lake Forest universitetas, kurio krepšinio komandai jau pirmajame sezone Ragelis padėjo užimti antrąją vietą savo konferencijoje. Po šio sezono jis grįžo į Northwestern universitetą, kuriame tapo vyriausiojo trenerio Waldo Fisherio asistentu.
Tuo pačiu metu identišką poziciją Northwestern universiteto amerikietiško futbolo komandoje užėmė George‘as Steinbrenneris. Ragelis su juo tapo kambariokais, o vėliau – iki pat gyvenimo galo neišskiriamais draugais.
Ray‘aus bičiulis yra puikiai žinomas visiems JAV beisbolo gerbėjams. Nuo 1973-ių iki 2010-ų metų jis buvo Niujorko „Yankees“ klubo savininkas. Viena garsiausių beisbolo komandų per šį laikotarpį iškovojo septynis MLB pirmenybių čempionų titulus.
Minėtoje „NWI Times“ publikacijoje pasakojama, jog Steinbrenneris ir Ragelis savo darbo Northwestern universitete metu rimtai svarstė galimybę pradėti profesionalaiai užsiimti žirgų lenktynių sportu, tačiau bičiulių planus nutraukė Ray‘ų nukamavęs diabetas.
Palikęs savo darbo universitete poziciją Ragelis dirbo geležies pramonėje, o šį pasaulį paliko 1983-ių metų rugsėjo 19-ąją, būdamas 54-erių metų amžiaus.
Nors Raymondas Ernestas neturėjo Lietuvos pilietybės ir galbūt apskritai niekada neapsilankė Lietuvoje, jo pasiekimai krepšinio aikštelėje kėlė pasididžiavimo jausmą JAV lietuvių bendruomenei ir skatino universitetų trenerius domėtis talentų šaltiniu atrodžiusia Lietuva.
Informacijos apie šį mūsų šalyje niekam iki šiol negirdėtą krepšininką iki mūsų dienų išliko labai nedaug. Pats Ray neturėjo vaikų, o apie jo brolį Edą ar jo šeimą nepaisant intensyvių paieškų nieko sužinoti nepavyko.
Ragelio palikimą galima vertinti dvejopai. Nors Ray buvo Amerikos lietuvis, paminint šią savoką žodis „lietuvis“ niekur nedingsta. Tad atsakymai į klausimą „kas buvo pirmasis lietuvis NBA lygoje?“ krepšinio šalyje gali būti skirtingi.