„Iš viršaus“: užsidarantis mainų langas itin skaudžiai privėrė J. Valančiūno pirštus

Atėjęs kalendorinis pavasaris signalizuoja paskutiniosios žaibiškai prabėgusio 2016-17 metų NBA reguliariojo sezono stadijos pradžią. Kovo 1-oji yra paskutinė diena, kurią atleisti krepšininkai gali prisijungti prie naujų ekipų ir atstovauti joms atkrintamosiose varžybose, o prieš nepilną savaitę pasibaigęs mainų laikotarpis daug ką nuvylė susitarimų stoka, tačiau iki pat sezono pabaigos turės ypatingai didelės įtakos vieno iš lietuvių žaidimui NBA lygoje.

Toronto „Raptors“ vasario pabaigoje atlikti mainai.

1. Terrence‘as Rossas ir2017-ųjų metų biržos pirmojo rato šaukimas (žemesnis iš „Clippers“ ir „Raptors“ pasirinkimų“) į Orlando „Magic“ už Serge‘ą Ibaką.
2. Jaredas Sullingeris ir 2017-ųjų bei 2018-ųjų metų antrojo rato šaukimai į Finikso „Suns“ už P.J. Tuckerį.

Toronto ekipa pelnytai laikoma viena tų klubų, kurie „laimėjo“ paskutiniųjų mainų lango dienų lenktynes, o generalinis „Raptors“ vadybininkas Masaji Ujiri dar labiau sustiprino savo kaip vieno geriausių mainų ekspertų visoje lygoje reputaciją.

Iki žinios apie operacijos pareikalavusią Kyle‘o Lowry dešiniojo riešo traumą, „Raptors“ bent kelioms dienoms buvo susigrąžinę rimčiausių „Cavaliers“ konkurentų rytų konferencijoje statusą.

Labai vidutiniška gynyba (19-as reitingas tarp 30-ies komandų) ir itin silpna kova dėl atšokusių kamuolių po savuoju krepšiu (28-as vidurkis lygoje) pasižymėjęs Toronto klubas sugebėjo minimaliais kaštais sustiprinti šiuos du elementus.

Atsakymas į klausimą, kuris kirba ne vieno skaitytojo galvoje: o tai kiek per tas trejas rungtynes Jonas žaidė ketvirtuose kėliniuose?
Nežaidė. Nežaidė nė vienos minutės.

Rokas Grajauskas

Serge‘u Ibaka kanadiečiai aktyviai domėjosi ir šią vasarą, tačiau „Thunder“ įvardinta kaina Toronto klubui buvo per aukšta. Oklahomos klubas už afrikietį prašė Cory Josepho, Normano Powello, Patricko Pattersono ir devintojo 2017-ųjų biržos šaukimo (kuriuo „Raptors“ vėliau pasirinko austrą Jakobą Poeltlą). M. Ujiri kantrybė ir sugebėjimas atsispirti pagundai sustiprinti jau keletą sezonų ekipos Achilo kulnu vadintą sunkiojo krašto puolėjo poziciją atsipirko su kaupu.

Šiandien Dwane‘as Casey savo gretose vis dar turi visus Oklahomą dominusius krepšininkus, o nežymiai regresuojantis, tačiau vieno geriausiai besiginančių „ketvirtųjų numerių“ reputaciją vis dar turintis S. Ibaka jau yra tapęs jų komandos draugu.

Į Orlandą išsiųstas tik savo nestabilumu stabilus T. Rossas kompensuoja „Magic“ agresyvių krašto žaidėjų trūkumą, o pirmojo rato šaukimas tik dar kartą pabrėžia puikų M. Ujiri darbą.

2017-ųjų metų Los Andželo „Clippers“ pirmojo rato šaukimą, kuris, veikiausiai, ir atiteks „Magic“ po S. Ibakos mainų, Toronto „Raptors“ sugebėjo išlupti iš Milvokio „Bucks“ ekipos mainais už venesuelietį Greivį Vasquezą. Negana to, „Bucks“ pridėjo ir 2015-ųjų antrojo rato šaukimą, kuriuo Torontas pasirinko savo progresu T. Rosso vertę komandoje sumažinusį Normaną Powellą.

Kitaip tariant, Masaji Ujiri sugebėjo leisgyvį G. Vasquezą per 18 mėnesių paversti Serge‘u Ibaka, ir šis manevras gali būti dedamas į vadovėliu kaip puikaus vadybinio darbo pavyzdys.

Dar mažiau skausmingi Kanados klubui buvo vieną geriausiai besiginančių krašto puolėjų P.J. Tuckerį atnešę mainai. Nepasiteisinusiu sprendimu tapęs J. Sullingeris, po mainų atleistas iš „Suns“ ekipos, ir du antrojo rato šaukimai leido „Raptors“ susigrąžinti prieš dešimt metų savo NBA karjerą Toronte pradėjusį ir šią vasarą laisvuoju agentu tapsiantį krepšininką.

1-4 numerių pozicijas dengti galintis žaidėjas gali tapti tuo žmogumi, kuriuo tapti turėjo Demarre Carrollas – „šveicarišku peiliu“ savoje aikštės pusėje ir krepšininku, kuris, potencialiai, gaus užduotį pristabdyti LeBroną Jamesą.

„Raptors“ pergalė – Jono pralaimėjimas

Universalumo rotacijoje įgavę „Raptors“ neabejotinai sustiprino savo pozicijas Rytų konferencijoje. Sudėties įvairiapusiškumas leidžia D. Casey prisitaikyti prie skirtingų rungtynių scenarijų ir remtis tiek aukštais, tiek žemais, tiek į perimetrą, tiek į baudos aikštelę, tiek į aukštą tempą, tiek į klampų krepšinį orientuotais penketais.

Visgi šis aspektas tampa dar vienu smūgiu Jono Valančiūno žaidimo minučių skaičiui. Remiantis nors ir labai maža – trejų rungtynių – imtimi, išvada rėkte rėkia: JV nuo S. Ibakos ir P.J. Tuckerio atvykimo per trejas rungtynes viso sužaidė 58 minutes ir 46 sekundes. Šiame sezone per trejas paeiliui vykusias rungtynes tiek mažai žaidybinio laiko Jonas... dar nebuvo gavęs.

Žinant D. Casey pomėgį svarbiausiomis rungtynių minutėmis remtis mobiliais ir į gynybą orientuotais penketukais, gynybinių krašto puolėjų atvykimas gali tapti akmeniu po kaklu J. Valančiūno ambicijoms gauti daugiau žaidybinio laiko, ir mainų lango pabaiga JV gali atsiliepti bene skaudžiausiai iš visų NBA lygos žaidėjų.

Ir pabaigai, atsakymas į klausimą, kuris kirba ne vieno skaitytojo galvoje: o tai kiek per tas trejas rungtynes Jonas žaidė ketvirtuose kėliniuose?

Nežaidė. Nežaidė nė vienos minutės.