Stephenas Curry, Kevinas Durantas, Klay'us Thompsonas ir Draymondas Greenas kartu sudaro bent porai klubų pakakti galintį žvaigždių ketvertą, ir J. Van Gundy žodžiai išties atrodo ne iš piršto laužti. Visgi netolimoje praeityje NBA lygai savo dominavimą primesti bandė ne vienas kitas superžvaigždžių būrys, o tokie bandymai neretai baigdavosi skaudžiomis nesėkmėmis.
Šiandien kviečiame atsiminti keturias „superkomandomis“ pakrikštytas ekipas, kurios taip ir neįgyvendino pagrindinio tikslo ir savo vietas užėmė NBA istorijos paraštėse.
Šiame sąraše atsidurti galėjo ir 1996-97 metų sezono Hjustono „Rockets“ ekipa, tačiau prie H. Olajuwono ir Clyde'o Drexlerio dueto mainų būdu prisijungus C. Barkley'iui Teksaso klubas pasirodė pakankamai solidžiai.
Nors komanda ir nesugebėjo iškovoti titulo, „Rockets“ reguliarųjį sezoną pradėjo įspūdinga serija 15-1, o viso nuskynė 59 pergales ir nukeliavo iki pat Vakarų konferencijos finalo. Šio barjero Raketoms peržengti nepavyko tik dėl įspūdingo Johno Stocktono tritaškio su sirena šeštosiose serjios rungtynėse.
Kitų metų sezonas Hjustonui susiklostė nesėkmingai – H. Olajuwonas dėl traumų praleido 35 susitikimus, o atkrintamosiose varžybose Rudy Tomjanovičiaus auklėtiniai ir vėl nusileido Jutos „Jazz“ krepšininkams, šį kartą – jau pirmajame etape.
1998-ais metais lygą sukausčius lokautui „Rockets“ ieškojo kuo pakeisti karjerą baigusį C. Drexlerį ir likus kelioms savaitėms iki pavėluotos sezono pradžios sudrebino lygą iš Čikagos „Bulls“ persiviliodami 33-ejų metų S. Pippeną.
Krepšinio šlovės muziejaus narių sudaryta priekinė linija reguliariajame sezone kartu rinko po 49,5 taško ir net 28,4 atkovoto kamuolio per rungtynes (C. Barkley prie šio skaičiaus prisidėjo 12,3 kamuolio vidurkiu), tačiau veteranų vedami „Rockets“ buksuoti ėmė jau sezono pradžioje.
Kovo viduryje Portlande vykusiose rungtynėse pralaimėjimą patyrę Hjustono krepšininkai savo sąskaitoje turėjo 10 pergalių ir 8 pralaimėjimus. Negana to, rungtynėse užfiksuotas skirtumas buvo daugiau nei pažeminantis – 71:111. „Trail Blazers“ ekipai Arvydas Sabonis tą vakarą pelnė 10 taškų ir atkovojo 5 kamuolius.
Iš 50 sutrumpinto reguliariojo sezono rungtynių „Rockets“ laimėjo 31 ir Vakarų konferencijoje užėmė penktąją vietą. Pirmame atkrintamųjų varžybų etape S. Pippenas susitiko su panašiu metu „Bulls“ palikusiu Dennisu Rodmanu ir Los Andželo „Lakers“ klubu.
Nors pirmosiose rungtynėse išvykoje žaisdami Hjustono krepšininkai varžovams nusileido tik vienu tašku (100:101), Kalifornijos ekipa lengvai laimėjo seriją 3-1 ir užbaigė lūkesčius kovoti dėl titulo puoselėjusios žvaigždžių trijulės sezoną.
Vos septynis mėnesius trukusi Scottie karjera Hjustone pasuko į Portlandą, o pats krepšininkas atvirai į šuns dienas išdėjo buvusį komandos draugą C. Barkley:
„Jis labai savanaudiškas žmogus. Jis nededa jokių pastangų ir nerodo noro laimėti. Charlesas niekada netaps NBA čempionu, nes jis tiesiog nėra atsidavęs krepšiniui“.
„Rockets“ bandymas suburti superkomandą baigėsi visišku fiasko, o su S. Pippenu atsisveikinusi ekipa pirmojo atkrintamųjų varžybų etapo barjerą sugebėjo perlipti tik po dešimties metų.
Pirmąja mūsų eros NBA superkomanda pelnytai laikoma 2003-04 metų Los Andželo „Lakers“. Pradėję tūkstantmetį iškovodami tris titulus iš eilės Kalifornijos krepšininkai 2003-ių metų atkrintamosiose nusileido San Antonijaus „Spurs“, tačiau kitą sezoną pradėjo turėdami absoliučių lygos favoritų etiketę.
Tuometinis klubo generalinis vadybininkas Mitchas Kupchakas atsimindamas tą vasarą teigia, jog ir pats nesitikėjo, jog „Lakers“ gali į savo gretas prisivilioti ir Gary Paytoną, ir K. Malone'ą. Ribotus finansinius išteklius turėjusios komandos galva negalėjo sutvardyti savo džiaugsmo sužinojęs, jog abu žaidėjai yra pasiruošę pasirašyti žemensius nei rinkos vertės kontraktus, siekdami iškovoti pirmuosius čempionų žiedus savo karjerose.
Visgi situacija Los Andžele nebuvo vienareikšmiškai pozityvi. K. Bryantui išprievartavimo byloje grėsė kalėjimas iki gyvos galvos, o S. O'Nealo ir Kobės tarpusavio nesutarimai stiprėjo su kiekviena diena.
Veteranų atvykimas prikėlė „Lakers“ entuziazmą – sezoną ekipa pradėjo spurtu 19-5. Keturiasdešimtmetis K. Malone'as įrodinėjo, jog vis dar sugeba žaisti aukščiausiu lygiu ir viso sezono metu rinko po 13,2 taško ir 8,7 atkovoto kamuolio, o jo svarbą komandai ryškiausiai parodė veterano patirta trauma.
Per 39 be K. Malone'o žaistus susitikimus Los Andželo klubas iškovojo tik 22 pergales ir patyrė 17 pralaimėjimų. Puolėjui grįžus į aikštę ekipa laimėjo keturiolikas iš aštuoniolikos paskutiniųjų sezono rungtynių.
Į Kolorado valstijoje vykusį teismo procesą reguliariai skraidyti priverstas K. Bryantas neretai į rungtynes atvykdavo tiesiai iš oro uosto. Būtent tokiu scenarijumi susiklostė ir paskutinioji sezono dvikova Portlande, kur skrydžių išvargintas „Lakers“ simbolis sugebėjo pataikyti net du lemiamus metimus, kuriais išplėšė pratęsimą, o vėliau ir pergalę, leidusią Los Andželo ekipai laimėti savo divizioną.
Antrąją vietą Vakarų konferencijoje užėmusi komanda tikrąją savo galią pademonstravo atkrintamosiose varžybose, kur 4-1 įveikė „Rockets, 4-2 atsirevanšavo „Spurs“ ir 4-2 konferencijos finale palaužė reguliarojo sezono nugalėtojus „Timberwolves“ su tuometiniu lygos MVP Kevinu Garnettu.
Finale Philo Jacksono kariaunos laukė gynybiniu žaidimu besirėmę Detroito „Pistons“, netikėtai Los Andžele laimėję pirmąsias rungtynes, o serijai persikėlus į Mičigano valstiją „Lakers“ žvaigždėms leidę pelnyti vos 68 taškus.
Apie tuometinę situaciją klube taikliausiai pasisakė Derekas Fisheris: „Mes nebuvome komanda. Mes buvome labai talentingų ir išskiritnių žaidėjų kolekcija. Nors mes turėjom tvirtą branduolį ir būrį bent kelis metus klube praleidusių žmonių, mes tiesiog nebuvome komanda.“
Būtent šis skaudus pralaimėjimas tapo „Lakers“ eros pabaigos pradžia. Tą pačią vasarą ekipą iškeitė G. Paytoną į Bostono „Celtics“ ir S. O'Nealą į Majamio „Heat“ bei atsisveikino su legendiniu P. Jacksonu. Pirmosios „Superkomandos“ nesėkmė paskatino Los Andželo klubą atversti naują istorijos puslapį.
Savo ruožtu K. Malone'as nebesužaidė nei vienų oficialių rungtynių ir kito sezono viduryje, nesulaukęs NBA klubų susidomėjimo, paskelbė apie savo karjeros pabaigą. Antras rezultatyviausias visų laikų lygos krepšininkas taip niekada ir neiškovojo išsvajotojo čempiono titulo.
Atsisveikinę su „Lakers“ 2004-ųjų metų vasarą šiame kontekste juos vėl sutinkame praėjus vos aštuoneriems metams. Šis laikotarpis organizacijai nebuvo nesėkmingas – K. Bryantas ir Pau Gasolis atvedė aukso ir purpuro spalvų klubą ant nugalėtojų pakylos 2009-aisiais ir 2010-aisiais.
Visgi artimiausius du sezonus Kalifornijos ekipa konferencijų pusfinaliuose nusileido būsiems finalo dalyviams (atitinkamai „Mavericks“ ir „Thunder“), o M. Kupchakas pasiryžo suburti dar vieną superkomandą, turėjusią padėti Kobei iškovoti šeštąjį čempiono žiedą (ir pavyti M. Jordaną), o „Lakers“ – septynioliktąjį titulą (ir pavyti Bostono „Celtics“).
Su šia data susijusiomis pasaulio pabaigos pranašystėmis daugeliui įsiminę 2012-ieji metai turėjo tapti naujos Los Andželo ekipos eros pradžia. Klubo sirgaliai tą vasarą lygino su istorinėmis 1975-ųjų ir 1996-ųjų akimirkomis, kai prie „Lakers“ prisijungė Kareemas Abdul-Jabbaras ir S. O'Nealas, nes jų palaikoma organizacija ir vėl pasipildė labiausiai dominuojančiu lygos vidurio puolėju.
Tačiau pirmieji pavojaus signalai Los Andželą pasiekė dar net neprasidėjus ikisezoninėms pasiruošimo rungtynėms. Vyriausiasis treneris Mike'as Brownas, praėjusiame sezone susidūręs su žaidybinėmis problemomis varžovų aikštės pusėje, nusprendė įdiegti naują puolimo sistemą.
Užtvaromis pro galinę liniją be kamuolio kertantiems žaidėjams paremtos „Princetono“ schemos pasirinkimas iš karto iššaukė kritikos bangą. Komandai savo gretose turint du-prieš-du burtininką S. Nashą, baudos aikštelės žvėrį D. Howardą, vienas prieš vieną nesustabdomą K. Bryantą ir puikiai aikštę matantį P. Gasolį visos šios žaidėjų stiprybės vyriausiojo trenerio sprendimu buvo nustumtos į antrąjį planą.
Permainų vaisiai buvo vienareikšmiški – „Lakers“ pralaimėjo visas aštuonerias ikisezonines rungtynes ir nepaisant viešos krepšininkų paramos M. Brownui, strategas buvo atleistas jau po penktųjų reguliariojo sezono rungtynių.
Vairą iš atleisto specialisto rankų laikinai perėmė jo asistentu dirbęs Bernie Bickerstaffas, kurį netrukus pakeitė naujuoju klubo treneriu paskirtas Mike'as D'Antoni. Nepaisant pokyčių, Kalifornijos klubo rezultatas sezono viduryje buvo vos 15-21 – blogiausias, nuo 1993-94 metų sezono.
Negana to, traumos stipriai smogė ir atitinkamai 33 bei 32 rungtynes sezone praleidusiems P. Gasoliui ir S. Nashui. Prie jų prisijungus ir Steve'ui Blake'ui, vietą starto penkete septyniolika kartų užėmė įžaidėjas Dariusas Morrisas, kuriam tai buvo vienintelės septyniolika starto penkete pradėtų rungtynių per visą jo NBA karjerą.
Skaudžiausią smūgį dėl patekimo į atkrintamąsias kovojusiam „Lakers“ žvaigždžių desantui sudavė 80-ose sezono rungtynėse trūkusi K. Bryanto Achilo sausgyslė. Visgi Los Andželo klubas paskutinę sezono dieną įspūdingo P. Gasolio trigubo dublio (17 tšk., , 20 atk. kam., 11 rez. perd.) dėka po pratęsimo iškovojo lemtingą pergalę prieš Hjustono „Rockets“ ir Vakarų konferencijoje užėmė septintąją vietą.
Simboliška, tačiau trečius metus iš eilės „Lakers“ finalinėse sezono kovose nusileido būsimiems superfinalo dalyviams, šįkart – San Antonijaus „Spurs“ krepšininkams. Sausas pralaimėjimas 0:4 užbaigė nesėkmingą M. Kupchako eksperimentą ir pasiuntė Los Andželo klubą į giliausią krizę organizacijos istorijoje.
Su K. Bryantu dėl nesutapusių požiūrių į krepšinį konfliktavęs D. Howardas po sezono buvo iškeistas į Hjustoną, P. Gasolis pasirašė kontraktą su Čikagos „Bulls“, o S. Nashas po ilgų bandymų grįžti į aikštę visgi nusprendė baigti karjerą taip ir nesužaidęs nė vienų oficialių rungtynių 2013-14 metų sezone.
Vos prieš ketverius metus pasibaigusi drama vis dar turi skaudžių padarinių legendinei organizacijai. „Lakers“ pirmą kartą nuo klubo įkūrimo 1948-ais metais tris (o dabar jau ir keturis) sezonus iš eilės nepateko į atkrintamąsias varžybas, o artėjančioje naujokų biržoje neturės savo pirmojo rato šaukimo, paaukoto S. Nasho mainuose.
Prieš ketverius metus tuometinio „Nets“ generalinio vadybininko Billy Kingo atlikti mainai beveik visus NBA sirgalius privertė žioptelėti iš nuostabos. Prie Derono Williamso, Joe Johnsono ir Brooko Lopezo prisijungė iš Bostono atvykę Paulas Pierce'as, Kevinas Garnettas ir Jasonas Terry, o Bruklino ekipa imta laikyti viena rimčiausių pretendenčių kovoti dėl lygos čempionų titulo.
Tą pačią vasarą ambicingojo savininko Michailo Prochorovo vadovaujamas klubas pasipildė ir milijardieriaus tėvynainiu Andrejumi Kirilenko, tačiau europietis Brukline vieną po kito sužaidė du blogiausius sezonus savo karjeroje, 2013-14 metais rinkdamas po 5 taškus per rungtynes, o kitame sezone per septynis sužaistus susitikimus viso pelnydamas vos 3 taškus.
Ne ką įspūdingesnius rodiklius fiksavo ir J. Terry (po 4,5 taško per 35 sužaistas rungtynes), o skaudžiausiu nusivylimu „Nets“ sirgaliams tapo amžiaus sąlygoto regreso paveiktas K. Garnettas. Dar praėjusiame sezone Visų žvaigždžių rungtynėse dalyvavęs Bruklino starto penketo narys pelnė vos po 6,5 taško, o iš žaidimo atakavo prasčiausiu karjeroje 44 procentų taiklumu.
Po septyniolikos rungtynių visam sezonui B. Lopezo netekusi ekipa demonstravo vidutiniškus rezultatus ir iškovojusi 44 pergales itin silpnoje Rytų konferencijoje tenkinosi šeštąja vieta, o Vakarų konferencijoje toks skaičius būtų leidęs Bruklinui užimti vos dešimtąją poziciją.
Didžiausią algų biudžetą visoje lygoje turėjusi komanda pirmame Rytų konferencijos etape sugebėjo 4:3 palaužti Toronto „Raptors“ krepšininkus. Lietuvos krepšinio gerbėjams, sekusiems Jono Valančiūno pasirodymą atkrintamosiose, ši serija įsiminė dėl beviltiško Kyle'o Lowry metimo. Pergalę išplėšti galėjusios atakos metu įžaidėjas vienas metė iššūkį trims varžovams, o lemiamas jo metimas baigėsi gniuždančiu P. Pierce'o bloku.
Nors ilgametis „Celtics“ simbolis ir atvedė „Nets“ į konferencijos pusfinalį, kuriame Bruklino klubas 1:4 nusileido L. Jamesui ir Majamio „Heat“, pravardę „Tiesa“ užsitarnavęs krepšininkas po sezono paliko Brukliną ir pasirašė dvejų metų kontraktą su Vašingtono „Wizards“.
Praėjus vos metams po bandymo suburti superkomandą B. Kingas liko prie suskilusios geldos. Amžiaus įtakai atspariausias komandos naujokas paliko naująją darbovietę, o kito sezono viduryje „Nets“ iškeitė ir K. Garnettą, leidusį šiam grįžti į „gimtąjį“ Minesotos „Timberwolves“ klubą.
Trečiasis mainų laimikis J. Terry dar 2013-14 metų sezone kartu su Reggie Evansu buvo išmainytas į Sakramento „Kings“ už atakuojantį gynėją Marcusą Thorntoną. Kitaip tariant, praėjus vos devynioikai mėnesių (!!!) nuo grandiozinio sandorio „Nets“ savo gretose nebeturėjo nė vieno iš jo metu gautų krepšininkų.
P. Pierce'o blokas K. Lowry padovanojo Bruklinui vienintelę „superkomandos“ laimėtą atkrintamųjų varžybų seriją, o tame pačiame sezone iškovotos 44 pergalės viršija per pastaruosius du sezonus laimėtų rungtynių sumą.
Tragiški rezultatai „Celtics“ klubui padovanojo du trečiuosius naujokų biržos šaukimus iš eilės, o 2018-ųjų metų šaukimas Bostonui pasitarnavo Kyrie Irvingo mainuose. NBA pragare atsidūrusi „Nets“ organizacija pagaliau mato šviesą tunelio gale – artėjantis sezonas yra paskutinysis, kuriame ekipa neturės savojo pirmo rato šaukimo.
Bandymų sukurti tą „devyngalvį slibiną“, kuriuo likusią lygą į neviltį šiandien varo „Warriors“ ekipa, mūsų eroje buvo ne vienas. Tačiau kai kurie iš jų ne tik baigėsi nesėkmingai, bet ir pasmerkė jų autorius ilgoms ir varginančioms pastangoms išlipti iš NBA dugno.