Geriausiu Lietuvos krepšininku trejus metus paeiliui išrinktas D. Sabonis šiose NBA pirmenybėse pasižymi įspūdinga statistika. Vidutiniškai po 20,8 taško, 11,5 atkovoto kamuolio ir 5,6 rezultatyvaus perdavimo per rungtynes renkantis „Pacers“ vidurio puolėjas universaliu žaidimu ir demonstruojama energija toliau augina savo gerbėjų gretas įvairiuose planetos kampeliuose.
Domantas antrą sezoną paeiliui pretenduoja patekti į prestižines NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynes – praėjusią savaitę oficialiai paskelbta, kad už lietuvį šių rungtynių dalyvių rinkimuose sirgaliai jau balsavo beveik 400 tūkstančių kartų. Ir neabejotina, kad balsų „Pacers“ narys sulauks dar daugiau – rinkimai, kuriuose gali dalyvauti visi norintys, truks iki vasario 17-osios ryto.
Išskirtiniame interviu Delfi D. Sabonis pripažino, kad tokie didžiuliai sirgalių balsų skaičiai jam – sunkiai suvokiami. Tačiau labai malonūs ir reikalingi morališkai, nes šis NBA sezonas – unikalus. Ir ne iš pačios maloniausios pusės.
Gyvenimo rutiną visame pasaulyje sujaukusi koronaviruso pandemija ryškiai pakoregavo ir geriausių planetos krepšininkų dienotvarkę, o COVID-19 testai tapo nuolatiniais aukščiausio kalibro sportininkų palydovais.
Kaip telefonu iš Indianapolio pasakojo pats Domantas, automobilyje laukiant rezultatų dažnai tenka ir nusnūsti, o nuolatinė miego stoka yra vienas iš sirgaliams nematomų niuansų, šį sezoną lydinčių neįprastą NBA žvaigždžių kasdienybę.
Apie COVID-19 palytėtą NBA lygą, naujojo „Pacers“ trenerio darbo metodiką, asmenines patirtis ir tobulėjimą bei Lietuvos rinktinę – D. Sabonio pokalbyje su Delfi.
– Domantai, suderinti pokalbio su jumis laiką nėra paprasta ir įprasto sezono metu, o šio sezono įprastu tikrai nepavadintų niekas. Kaip šiuo metu atrodo jūsų įprasta, normali sezono diena, jeigu tokių apskritai būna?
– Situacija tokia, kad kiekviena diena visada prasideda nuo COVID-19 testo. Nesvarbu, kad ir kokia tai diena mūsų tvarkaraštyje. Pavyzdžiui, prieš kelias dienas po rungtynių Detroite grįžome ketvirtą ryto. Buvome žaidę dvejas rungtynes per dvi dienas, todėl po jų laukė laisvadienis, bet vis tiek turėjome keltis devintą ryto ir atlikti testą. Dabar, kai kalbamės, yra laisvas rytas, bet penktą
valandą vakare turime darytis dar vieną testą. Ir tai nuolat keičiasi – kiekvieną dieną gali būti kitoks tvarkaraštis, niekada nežinome, kaip lyga gali viską pakeisti.
Sunkiausia, manau... Na, pavyzdžiui, namuose turime treniruotę, bet į ją turim atvažiuoti valanda
anksčiau. Atvažiuojame, darome tą greitąjį testą, bet rezultato tu vis tiek turi laukti keturiasdešimt minučių. Taigi, turime atvažiuoti tikrai anksti – pavyzdžiui, jeigu dešimtą turime treniruotę štanginėje arba masažą, atvykstame devintą ryto ir daromės tą testą, o vėliau rezultato laukiame automobilyje. Kaip ir minėjau – laukiame 45 minutes. Ir tik kai gauname atsakymą, kad atsakymas neigiamas, galime eiti į treniruočių salę.
– Kiekvieną dieną po 45 minutes automobilyje laukiate testo rezultatų? Ką tuo metu veikiate?
– Kartais netgi miegame, nes dažnai tenka grįžti labai vėlai. Dabar padėtis kiek pasikeitė – kai klubas suprato, kad mes laukdami išalkstame, ėmė tiekti maistą. Šefas padaro valgyti, padeda garaže, kuriame stovi mašinos, visi po vieną pasiimam tą maistą ir valgom automobiliuose.
Neseniai garaže pastatė ir televizorių, taigi sėdim automobiliuose, valgome ir žiūrime rungtynes.
Kiekvieną dieną dabar taip praleidžiam po 45 minutes.
– Turbūt visi esame girdėję, kad treniruotės NBA ir treniruotės Europoje yra du nepalyginami dalykai. Ar tas skirtumas tokio sezono metu išryškėja dar labiau? Ir kaip apskritai treniruojatės per pandemiją?
– Aišku, sakyčiau, kad Europoje daug ilgesnės ir sunkesnės treniruotės. Žinoma, viskas priklauso ir nuo to, kokį turi trenerį. 60 procentų NBA trenerių daro nelabai daug treniruočių, bet yra ir tie 40 procentų, kurie jas rengia ilgas. Pavyzdžiui, pernai mes turėdavome ilgas treniruotes su mūsų buvusiu treneriu Nate'u McMillanu – skirtingai, nei kitos komandos. Ne kiekvieną dieną, bet treniruotės tikrai būdavo sunkios.
O dabar, šiais metais, tas treniruotes apskritai organizuoti labai sunku. Nes, pavyzdžiui, kaip ir sakiau – laisvą dieną gauname tik vieną, žaidžiame kas dvi dienas. Nebėra tų ilgesnių dviejų-trijų poilsio dienų tarpų. Be to, jeigu renkamės į treniruote, turime ir laukti minėtų testų. Apskritai prieš mėnesį taisykles dar labiau sugriežtino ir tuos testus turime daryti du kartus per dieną.
Taigi, jeigu darome ankstyvą treniruotę, ją baigiame kokią 13-14 val. O 17 val. vėl turime grįžti ir darytis testą. Per tą pauzę dažniausiai net neverta važiuoti namo ir vėl grįžti. Tuomet tiesiog
lieki treniruočių centre masažui, kokiai šaltai voniai, bandai kažkaip praleist tą laiką. O mūsų treneriui nepatinka, kai mes praleidžiam per daug laiko salėje – jis nori, kad būtumėm pailsėję.
Iš tikrųjų šių metų NBA sezonas pirmas toks, kai treniruočių tikrai... labai mažai. Dažniausiai ateiname ir per 40 minučių padarome derinius, patvarkome gynybą ir viskas – išeiname. Tikrai neturime tokių treniruočių, kaip pernai.
– Dabartinis jūsų treneris Nate'as Bjorkgrenas dirbo Toronto „Raptors“ komandoje kartu su Nicku Nurse'u ir čempioniško žygio metu NBA lygoje įdiegė savotišką naują madą. Būtent „Raptors“ sėkmės dėka šiandien nepalyginamai daugiau NBA komandų bando taikyti zoninę gynybą. Tą daro ir „Pacers“, tad kaip pavyksta tokių trumpų treniruočių metų įsisavinti naujas schemas, kiek dar taktinių kozirių turi paruošęs jūsų treneris?
– Kozirių šitas treneris turi daug. Bet juokingiausias dalykas, kad mes pasiruošimo sezonui metu naudojome tik paprastą savo gynybą, pagal įprastas mūsų taisykles. Visgi kai atėjo rungtynių metas, mes ėmėme naudoti aikštės gynybą 2-3, zoną 1-3-1, zoną 3-2, „box-and-one“, „triangle-and-two“ gynybas – viską, ko treniruotėse nė karto nedarėme. Gal net iki dabar per treniruotes nė karto nesam naudoję tokios gynybos. Tai žinai, treneris naudoja tokius dalykus per rungtynes, o mes tiesiog bandom juos išpildyti. Be jokios praktikos. Mus tiesiog į ugnį meta.
– O gal pasitaiko kažkokių – šiuo atveju, kaip suprantu, turbūt galiu klausti tik apie puolimą – puolimo derinių, kuriuos išbandžius „Pacers“ treniruotėje kiltų mintis, jog „hmm, šitą galėtumėm panaudoti su Lietuvos rinktine“?
– Tai kad tos mūsų treniruotės kitokios. Dešimt minučių gynybos, dešimt minučių puolimo, vėliau kažkiek derinius pasižiūrime. Mes tiesiog turime įdiegtas taisykles – pavyzdžiui, gynyboje treneris reikalauja spausti žmogų su kamuoliu. Yra tam tikri nurodymai, kurių visada laikomės ir juos išpildome. Turime tam pratimus, bet, kaip minėjau, kitų schemų treniruotėse nebandome.
O puolime treneris turi savo mėgstamą „motion“ sistemą, jam patinka taip žaisti. Išeiname, atliekame du-tris perdavimus į kiekvieną pusę ir metam į krepšį. Treniruotės pabaigoje šiek tiek pakartojame derinius, kad visi prisimintų ir tai yra viskas. Daugiau tiesiog nelabai kam turime laiko.
– Su nauju treneriu pasikeitė ir komandos puolimo braižas – šiame sezone jūs žaidžiate greičiau, akcentuojate kamuolio judėjimą ir dažniau atakuojat iš toli. Sprendžiant iš demonstruojamų asmeninių rezultatų, toks žaidimo stilius jums turėtų patikti.
– Taip, dabar mes bandom žaisti tą labiau modernišką NBA žaidimą. Kaip ir sakei, metame daugiau tritaškių, man treneris leidžia atkovojus kamuolį jį varytis į greitą puolimą ir jame surasti komandos draugus. Tikrai taip, man toks žaidimas labai patinka, man faina. Ypač tas bėgimas su kamuoliu į greitą puolimą. O kai gaunu daug tokių progų, įgaunu vis daugiau pasitikėjimo ir leidžiu sau vis naujus dalykus išbandyti.
– Tie tolimi metimai, kamuolio kontrolė, greito puolimo inicijavimas, užtikrintesnis žaidimas dešine ranka... Šių žaidimo elementų progresas jūsų žaidime matomas plika akimi, o ką dar pats sau akcentavote ruošdamasis sezonui, kuriuos žaidimo aspektus siekiate tobulinti šiuo metu?
– Kai klubas pasirašė sutartį su naujuoju treneriu, jis atskrido pas mane į Los Andželą. Praleidome kartu kelias dienas, treneris detaliai nupasakojo, ką jis nori, kad aš daryčiau. O su metimaos aš ir taip kiekvienais metais dirbu ir apskritai bandau gerinti savo žaidimą.
Kiekvienais metais varžovų gynybos skautai paruošia ką nors kitaip. Dabar žinau, kad turiu dažniau su kamuoliu eiti į dešinę, dar labiau metimą pagerinti. O treneris Nate'as mane skatina išbandyti naujus dalykus. Nė karto nebuvo situacijos, kad jis mane sudraustų: „O, blogas metimas, taip nedaryk“. Jisai visą laiką labai pozityvus. Mums, žaidėjams, jis suteikia tikėjimą, kad mes galime daryti, ką tiktai norime. Tai labai padeda.
– Žvelgiant iš perspektyvos, atrodo net truputėlį ironiška, jog debiutiniame sezone NBA lygoje Oklahomos „Thunder“ treneris Billy Donovanas jus puolime laikydavo „priparkuotą“ prie tritaškio linijos. Koks buvo tas pirmasis sezonas NBA lygoje?
– Tas visas mano žaidimas ten... Žinai, Oklahomoje buvo tokia komanda, kurioje viskas sustatyta aplink Russellą Westbrooką – visi turėjo jam padėti. Yra tokių komandų, kurios turi vieną žvaigždę, o visi kiti žaidėjai ten yra tam, kad padėtų tai žvaigždei laimėti.
Tai mano darbas ten ir buvo toks. Aišku, bandžiau išpildyti nurodymus kiek galėjau, bet ten tikrai nebuvo mano mėgstamiausia vieta būti. Buvau ką tik atvykęs iš NCAA lygos, iš Gonzagos universiteto, kur per visą karjerą turbūt nė vieno tritaškio nebuvau išmetęs. Nebuvo paprasta priprasti.
– Ką tik suėjo lygiai ketveri metai nuo man nepamirštamo įvykio, kurio dalimi buvote ir pats. 2017-ųjų metų vasario 11-a diena Oklahomos krepšinio istorijoje neoficialiai dar žinoma ir kaip „The Cupcake Day“. Tuomet vietos „Thunder“ namuose priėmė vietos sirgalių nuomone neatleistiną dalyką padariusį Keviną Durantą. Jis pirmą kartą su „Golden State Warriors“ apranga atvyko į buvusią savo namų areną. Ką atsimenate iš to vakaro?
– Ooo, tas vakaras... Man atrodo, kad tai buvo garsiausia ir triukšmingiausia arena, kokioje gyvenime esu žaidęs. Tada žmonės prie arenos rinkosi jau dieną prieš rungtynes.
Pamenu, kad kaip komandos naujokas į apšilimą atvykau pirmas, apie puse penkių ar penktą, nors rungtynės turėjo prasidėti tik po trijų valandų. Ir jau tada salė buvo pilna – tokį dalyką mačiau pirmą kartą. Ir ne tai kad pilna, o sausakimša – visi rėkia, laukia kada Durantas išeis ir ant viso gazo ten varo.
O tada ir pačios rungtynės. Kiekvienas metimas, kiekviena sekundė – atrodė, kad finalas, žinai, septintos rungtynės. Tai įspūdis buvo... wow. Pirmą kartą girdėjau tokį triukšmą.
– R. Westbrookas yra vienas iš intensyviausių krepšininkų NBA istorijoje. O tos rungtynės buvo neabejotinai intensyviausios jo karjeroje, keršto rungtynės. Bandydamas įsivaizduoti jį tą vakarą prieš rungtynes rūbinėje aš... Neįsivaizduoju, aplink jį turėjo sproginėti elektra.
– Įdomu tai, kad toks intensyvus ir agresyvus atrodo tik aikštėje. Kai tu su juo laiką leidi rūbinėje, pas jį namuose ar kur kitur, Russellas yra geriausias žmogus pasaulyje. Labai geras komandos draugas, visą laiką rūpinasi tavimi. O prieš rungtynes jisai net nekalba apie krepšinį, įsivaizduoji? Jisai pasileidžia savo muziką, užsideda ausines ir atlieka savo rutiną. O aikštėje jis jau visiškai kitoks žmogus.
– Nežinia kol kas gaubia birželio pabaigoje-liepos pradžioje Kaune vyksiantį olimpinės atrankos turnyrą. Neaišku, kurie NBA žaidėjai galės padėti rinktinėms, o kurie vis dar žais atkrintamosiose. Kiek mes, kaip sirgaliai, turėtumėm prisibijoti Lukos Dončičiaus?
– Jis yra labai labai talentingas žaidėjas – aišku, visi tą žino. Bet aš manau, kad viskas priklauso nuo mūsų. Mes turime žaisti lietuvišką krepšinį, rodyti komandinį žaidimą ir gynyboje, ir puolime. Turime būti pasiruošę nuo pirmų rungtynių – nesvarbu, su kuo žaistume. Būtina susikaupti nuo pat pradžios, nes kiekvienos rungtynės itin svarbios. Ir tokie dalykai priklauso tik nuo mūsų pačių.
Kai mes žaidžiam mūsų lietuvišką krepšinį, prieš mus laimėti labai sunku. Ir jį turim žaisti visi kartu.
– Ar jums nekelia nerimo šiuo metu rinktinės demonstruojami rezultatai ir užimama tik trečioji vieta atrankos į Europos čempionatą C grupėje, pralaimėjimai Belgijai ir Danijai?
– Man atrodo, kad rinktinė tuoj žais – ar tik ne kitą savaitgalį? (su Čekijos rinktine lietuviai žais ateinantį šeštadienį, o su Danijos – pirmadienį, – red. past.) Ir aš manau, kad dabar komanda bus pasiruošusi. Tiek treneris, tiek visi krepšininkai žino, kokios tos rungtynės svarbios. Ir mes išeisime, ir mes laimėsime tas rungtynes.
– Ar kompiuterinių žaidimų serijai „NBA2K” išleidus naujojo sezono versiją, įsijungiate pasižiūrėti, kokį reitingą jums skyrė žaidimo kūrėjai? Ir ar žaidžiate pats su kompiuteriniu savimi?
– Ooo... Tiesą sakant, jau turbūt kokie pora metų kaip nebuvau įsijungęs 2K. O su kompiuteriniu savimi – taip, esu žaidęs (nusijuokia).
– O ar pasirodžius naujausiems „Visų žvaigždžių” rungtynių rinkimų rezultatams pasitikrinate, kurią vietą juose užimate?
– Taip, pasižiūriu. Dabar mačiau, kad tarp Rytų konferencijos aukštaūgių užimu septintą vietą. Situaciją seku – man tikrai įdomu. Ir labai noriu padėkoti visiems fanams, kurie balsuoja. Man šokas buvo tiek pernai tiek dabar – sunku patikėti, kad yra tiek žmonių, kurie už mane atiduoda savo balsus. Kad aukoja savo laiką – nors užtrunka tik penkias minutes, bet tą savo laiką jie įdeda dėl manęs.
Kai būdamas mažas vaikas stebėdavau „Visų žvaigždžių“ rungtynes, net nebuvo minties, kad kažkada galėčiau patekti į tą komandą. O dabar jau antri metai esu top dešimtuke pagal balsus. Tikrai sunku patikėti, kad tokie dalykai dabar su manimi pačiu vyksta.
– Turbūt sirgalių palaikymas dar daugiau reiškia pandeminiais metais, kai faktiškai nuolat turite būti izoliuotas beveik nuo viso pasaulio, o balsų skaičių išvystate valgydamas vienas mašinoje ir garaže žiūrėdamas rungtynių įrašus?
– Be abejonės. Šis sezonas labai keistas, taisyklės kone kiekvieną dieną keičiasi, kažkas nutinka.
Pavyzdžiui, jeigu vėluoja testų atsakymai, 11 valandą ryto turėjusi vykti treniruotė nukeliama į vakarą.
O prieš rungtynes, kurios vyksta anksti – kokią pirmą valandą mūsų laiku, ir kurias visi Lietuvoje gali patogiai žiūrėti, testus mes darome iš vakaro – tai yra vidurnaktį. Taigi, grįžti namo apie pusę pirmos, tada turi atsikelti apie aštuntą-devintą ir vėl anksti atvykti į salę. Tikrai džiaugiuosi, kad jūs visi Lietuvoje galite rungtynes patogiu laiku pasižiūrėti, bet atsiprašau, jei silpniau tokiose rungtynėse sužaidžiu – tiesiog trūksta miego.
Yra daugybė niuansų, kurių niekas nemato. Viskas nuolat keičiasi. Tad tikrai taip – tokiu metu jausti sirgalių palaikymą nepaprastai malonu.