Šiandien DELFI NBA skaitytojus kviečiame susipažinti su penkiolika krepšininkų, per savo karjeras sugebėjusių tapti tikrais savo klubų simboliais. Sudarant šį sarašą į jį nebuvo įtraukti tie žaidėjai, kuriems galiausiai nepavyko pradėti ir užbaigti karjeros vienoje ir toje pačioje komandoje.
Puikus tokio scenarijaus pavyzdys yra Hakeemas Olajuwonas. Nors legendinis aukštaūgis Hjustono „Rockets“ klube praleido septyniolika sezonų, karjerą užbaigti jam teko Toronto „Raptors“ klube.
Šiame klube septintąjį sezoną pradės Jonas Valančiūnas, šiuo skaičiumi susilyginsiantis su visą savo NBA karjerą Portlando „Trail Blazers“ gretose praleidusiu Arvydu Saboniu. Trylika metų Klivlande praleido Žydrūnas Ilgauskas, tačiau Didysis Z karjeros saulėlydį pasitiko Majamio „Heat“ ekipoje.
Po septynerių metų sėkmės atveju į šį sąrašą pretenduos ir JV, tačiau iki šio pasiekimo lietuviui reikia sulaukti palankių ne tik savo, bet ir klubo sprendimų. Jei Jonui pasiseks, jis gali tapti šešioliktuoju bent keturiolikos sezonų karjerą viename ir tame pačiame klube pradėjusiu ir užbaigusiu NBA krepšininku.
Elginas Bayloras.
Klubas: Mineapolio/Los Andželo „Lakers“
Karjeros trukmė: 14 sezonų.
Viena iš pirmųjų „Lakers“ klubo legendų šiandien laikomas Bayloras į NBA lygą įsiveržė su trenksmu. Jau debiutiniame savo sezone tuometinei Mineapolio komandai atstovavęs krašto puolėjas ne tik tapo naudingiausiu Visų žvaigždžių rungtynių krepšininku, bet ir atvedė blogiausią rezultatą visoje lygoje iki jo atvykimo turėjusią ekipą iki pat NBA superfinalo.
Viso septynis kartus su „Lakers“ lemiamame mūšyje dėl čempionų žiedų kovojusiam žaidėjui vis dar priklauso absoliutus finalo rungtynių rezultatyvumo rekordas – penktose 1962-ų metų serijos rungtynėse Elginas pelnė net 61 tašką ir padėjo komandai įveikti principinius varžovus Bostono „Celtics“.
Visgi rekordai nepadėjo pagrindiniu Michaelo Jordano įkvėpėju vadinamam krepšininkui papildyti savo trofėjų kolekcijos. Bayloras pralaimėjo visus septynis žaistus finalus, o 1971-72 metų sezono pradžioje baigė karjerą dėl traumų. Vos jam paskelbus apie karjeros pabaigą, „Lakers“ iškovojo 33 pergales iš eilės, o sezoną vainikavo tapdami NBA čempionais. Nors Bayloras gavo savąją žiedo kopiją, oficialiai jam taip niekada ir nepavyko iškovoti didžiausiu karjeros tikslu tapusio titulo.
Nickas Collisonas.
Klubas: Sietlo „Supersonics“/Oklahomos „Thunder“.
Karjeros trukmė: 14 sezonų.
Vėlyvą šių metų pavasarį su profesionalų krepšiniu atsisveikinęs Collisonas komandos draugų ir sirgalių buvo išlydėtas į tolimesnį gyvenimo etapą su didvyrio statuso verta pagarba. Kartu su „Supersonics“ klubu į Oklahomą persikėlęs sunkusis krašto puolėjas per ilgus žaidimo metus užsitarnavo vieno nuoširdžiausių lygos juodadarbių reputaciją.
Dešimtmetį jo komandos draugu buvusį Collisoną po žinios apie karjeros pabaigą „Chesapeake Energy“ arenoje pagerbė ir Russellas Westbrookas. „Mr. Thunder“ pravardžiuotą aukštaūgį buvęs naudingiausias lygos krepšininkas jausmingai pavadino draugu, mokytoju ir broliu.
Ketvirtą vietą jungtiniame Sietlo ir Oklahomos klubų rekordininkų sąraše atkovotų kamuolių kategorijoje užėmęs krepšininkas per savo karjerą vidutiniškai pelnė vos po 5,9 taško per rungtynes, tačiau atsisveikinimo su krepšiniu dieną „Thunder“ arenoje jam atsitoję plojo daugiau nei 18,000 žmonių.
Joe Dumarsas.
Klubas: Detroito „Pistons“.
Karjeros trukmė: 14 sezonų.
Atakuojančio gynėjo ir įžaidėjo pozicijose žaisti galėjęs Dumarsas per savo karjerą tapo vienu iš Detroito „Pistons“ aukso amžiaus simbolių. Du čempionų titulus Mičigano valsitjos klubui iškovoti padėjęs krepšininkas buvo itin vertinamas dėl savo išskirtinių gynybos sugebėjimų bei tapo didžiausiu jauno Michaelo Jordano košmaru.
1989-ų metų finalo mūšyje su Los Andželo „Lakers“ klubu Dumarsas buvo pripažintas naudingiausiu serijos krepšininku, o ryškiausiai pasižymėjo trečiose rungtynėse, kuriose sugebėjo pelnyti 17 taškų iš eilės.
Nors gynėjas atstovavo „blogų berniukų“ („Bad boys“) pravardę užsitarnavusiems „Pistons“, pats krepšininkas garsėjo romiu ir džentelmenišku elgesiu. Detroito atstovas iškovojo pirmąjį NBA apdovanojimą už sportišką elgesį, o ši nominacija šiandien yra žinoma kaip „Joe Dumarso trofėjus“.
Davidas Robinsonas.
Klubas: San Antonijaus „Spurs“.
Karjeros trukmė: 14 sezonų.
Per visą savo istoriją tik du pirmuosius naujokų biržos šaukimus turėjęs San Antonijaus klubas šiuos šansus išnaudojo maksimaliai. Abu tokio įvertinimo sulaukę krepšininkai ir pradėjo, ir užbaigė savo karjeras „Spurs“ gretose bei puošia šį garbingą sąrašą.
1987-ais pirmuoju numeriu pakviestas Robinsonas NBA lygoje debiutavo tik po dvejų metų, kuriuos praleido tarnaudamas JAV laivyne. Karinės tarnybos metu būsimasis „Spurs“ aukštaūgis ne tik užsitarnavo „Admirolo“ pravardę, bet ir spėjo sudalyvauti Seulo olimpinėse žaidynėse, kuriose JAV rinktinės žygį link titulo pusfinalyje nutraukė 28 taškus pelnęs Rimas Kurtinaitis ir tuometinė Sovietų sąjungos rinktinė.
Du čempionų titulus iškovojęs San Antonijaus aukštaūgis yra vienas iš šešių krepšininkų, sugebėjusių NBA rungtynėse pelnyti bent 70 taškų. Savąjį pasiekimą Robinsonas užfiksavo 1994-ais metais, kai 71 tašku nubaudė Los Andželo „Clippers“ ekipą.
Jerry Westas.
Klubas: Los Andželo „Lakers“.
Karjeros trukmė: 14 sezonų.
Jaunesnės kartos krepšinio gerbėjams Westas visų pirma asocijuojasi su NBA logotipu. Būtent šio krepšininko siluetas yra įamžintas ikoniškajame lygos simbolyje, tačiau pats žaidėjas ne kartą yra sakęs, jog nesidžiaugia tokiu lygos sprendimu.
Viena ryškiausių septintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio „Lakers“ ir „Celtics“ priešpriešos figūrų tapęs Westas NBA čempiono titulą iškovojo tik vieną kartą, tačiau aukso ir purpuro spalvų klubo gerbėjai tikrai nekaltina jo dėl komandos nesėkmių. Atakuojančio gynėjo pozicijoje rungtyniavęs žaidėjas ir šiandien išlieka vieninteliu lygos krepšininku, nepaisant jo atstovautos komandos pralaimėjimo pripažintu naudingiausiu finalo serijos žaidėju.
Praėjusią vasarą prie Los Andželo „Clippers“ organizacijos prisijungęs specialistas ilgus metus užėmė specialiojo konsultanto pareigas „Lakers“ klube, o per pastaruosius penkerius metus stipriai prisidėjo prie „Golden State Warriors“ dinastijos sukūrimo.
Halas Greeras.
Klubas: Sirakūzų „Nationals“/Filadelfijos „76ers“.
Karjeros trukmė: 15 sezonų.
Pirmuosius penkerius sezonus „Nationals“ klube praleidęs gynėjas 1963-iais metais kartu su klubu persikėlė į Filadelfiją, kur tapo pirmąja naujai įkurtų „76ers“ superžvaigžde. Iškalbingas faktas – ne Allenas Iversonas ir ne Julius Ervingas, o 21,586 taškus pelnęs Halas Greeras yra rezultatyviausias visų laikų „76ers“ krepšininkas.
1976-ais metais Greeras tapo pirmuoju krepšininku, kurio marškinėliai buvo pakelti į Filadelfijos klubo arenos palubes. Žaidėjas padėjo „76ers“ iškovoti čempionų titulą, dešimt kartų žaidė Visų žvaigždžių rungtynėse, o 1982-ais buvo išrinktas į krepšinio šlovės muziejų.
Milžinišką įtaką ateities NBA žvaigždėms savo žaidimo stiliumi padaręs krepšininkas šių metų balandžio 14-ąją dieną iškeliavo anapilin, tačiau jo atminimas ir visa eilė klubo rekordų gyvuos dar ne vieną dešimtmetį.
Udonis Haslemas.
Klubas: Majamio „Heat“.
Karjeros trukmė: 15 sezonų.
Neoficialiu Floridos valsijos klubo simboliu tapęs Haslemas Majamyje išgyveno tiek geriausius, tiek ne tokius sėkmingus ekipos metus. Tris NBA čempiono titulus iškovojęs sunkusis krašto puolėjas neslepia pakankamai rimtų planų užbaigus karjerą siekti Majamio mero posto.
Per pastaruosius du sezonus vos 39 taškus pelnęs krepšininkas šiuo metu „Heat“ gretose užima savo patirtį jauniesiems krepšininkams perduodančio veterano rolę. Majamyje gimęs, augęs ir visą NBA karjerą praleidęs žaidėjas šį spalį pasitiks jau šešioliktąjį sezoną, vilkėdamas juodai raudoną „Heat“ aprangą
Dolphas Schayesas.
Klubas: Sirakūzų „Nationals“/Filadelfijos „76ers“.
Karjeros trukmė: 15 sezonų.
Skirtingai nei kiek anksčiau šiame sąraše sutiktas Greeras, Dolphas Schayesas didžiąją karjeros dalį praleido būtent „Nationals“ klube. Į JAV imigravusių Rumunijos žydų šeimoje gimęs žaidėjas pasižymėjo įspūdingu pasiekimu – per 15 metų karjerą jo atstovaujama komanda nė karto nepraleido atkrintamųjų varžybų, o 1955-ais metais iškovojo NBA čempionų titulą.
Itin aukšta metimo trajektorija išsiskyręs Schayesas viso pelnė 18,438 taškus ir atkovojo 11,256 kamuolius, o baigęs karjerą trejus metus treniravo Filadelfijos „76ers“ klubą. 1966-ais metais specialistas buvo pripažintas geriausiu sezono treneriu, tačiau jam pasitraukus iš savo posto komanda jau kitame sezone iškovojo antrąjį savo titulą.
Manu Ginobili.
Klubas: San Antonijaus „Spurs“.
Karjeros trukmė: 16 sezonų.
Garsiausias visų laikų Argentinos krepšininkas dar oficialiai nepranešė savo sprendimo dėl artėjančio NBA sezono. Vakar 41-ąjį gimtadienį atšventęs Ginobili gali grįžti ir sužaisti septynioliktąjį sezoną „Spurs“ gretose. Tam jį ragina ir grotažyme #UnoMasManu („Dar vieną, Manu“) savo socialinių tinklų žinutes puošiantys klubo sirgaliai.
Šiandien Manu yra laikomas vienu geriausių visų laikų NBA naujokų biržų šaukimų. Jauną argentinietį 1999-ais metais „Spurs“ nugvelbė neįtikėtinai žemu 57-uoju numeriu. Po trejų
metų į JAV persikėlęs krepšininkas netruko įsitvirtinti lygoje ir tapti vienu iš kertinių San Antonijaus žaidėjų.
Keturis NBA čempionų titulus iškovojęs atakuojantis gynėjas liko paskutiniuoju dižiojo „Spurs“ trejeto mohikanu. Skirtingai nei į Šarlotę pasukęs Tony Parkeris, Manu tikrai nebekeis savo karjeros stotelių ir liks per amžius ištikimas Greggo Popovičiaus vadovaujamai organizacijai.
Johnas Havlicekas.
Klubas: Bostono „Celtics“.
Karjeros trukmė: 16 sezonų.
Pagalvojus apie Bostono klubo legendas neretam skaitytojui pirmiausiai į galvą ateis Larry Birdo bei Billo Russello pavardės, tačiau šlovingoje „Celtics“ istorijoje ryškų pėdsaką paliko ir nepelnytai pamirštas žaidėjas – trejais metais daugiau nei Russellas ar Birdas Bostone sužaidęs Johnas Havlicekas.
Čekoslovako ir kroatės šeimoje JAV gimęs „Hondo“ vilkėdamas žaliai baltą aprangą viso pelnė net 26,395 taškus ir pagal šį skaičių pirmauja tarp visų kada nors „Celtics“ atstovavusių krepšininkų. Per savo karjerą Havlicekas iškovojo 8 čempionų titulus ir tiek pat kartų buvo išrinktas į geriausiai besiginančių lygos žaidėjų penketuką.
Reggie Milleris.
Klubas: Indianos „Pacers“.
Karjeros trukmė: 18 sezonų.
Vienas geriausių visų laikų snaiperių Reggie Milleris yra neatsiejamas nuo Domanto Sabonio atstovaujamo Indianos „Pacers“ klubo. Neįtikėtinomis tolimų metimų serijomis pasižymėjęs atakuojantis gynėjas itin daug varžovų nervų ląstelių sudegino atkrintamosiose varžybose, kuriose galėdavo perlaužti rungtynių eigą per vos keletą sekundžių.
Šiandien NBA komentatoriumi TNT kanale dirbantis Milleris pataikytų tritaškių skaičiumi (2,560) nusileidžia tik Ray'ui Allenui (2,973), o rezultatyviausių visų laikų krepšininkų sąraše užima dvidešimtąją vietą.
Nors Reggie niekada netapo NBA čempionu, jo vedami „Pacers“ liko tik per žingsnį nuo šio pasiekimo 2000-ais metais, kai superfinale rezultatu 2:4 pripažino Los Andželo „Lakers“ klubo pranašumą.
Johnas Stocktonas.
Klubas: Jutos „Jazz“.
Karjeros trukmė: 19 sezonų.
Nors ilgametis Stocktono partneris Jutoje Karlas Malone'as karjerą užbaigė nesėkmingai vaikydamasis NBA čempiono titulo Los Andželo „Lakers“ gretose, geriausiu visų laikų įžaidėju tituluojamas krepšininkas liko ištikimas jį naujokų biržoje pakvietusiai „Jazz“ ekipai.
Atletiškumu neišsiskyręs krepšininkas pasižymėjo neįtikėtinu šaltakraujiškumu ir garsėjo tuo, jog niekada nepasiduodavo varžovų provokacijoms. Savo karjerą Johnas baigė pasiekęs nepajudinamus NBA rekordus – 15,806 rezultatyvūs perdavimai ir 3,265 perimti kamuoliai.
Jutos klubo rungtynėse vis dar reguliariai apsilankantis Stocktonas „Jazz“ sirgalių akyse amžinai liks vienu geriausių visų laikų žaidėjų bei tikru ekipos simboliu.
Timas Duncanas.
Klubas: San Antonijaus „Spurs“.
Karjeros trukmė: 19 sezonų.
Nors „Spurs“ simboliu bei didžiausia komandos žvaigžde po Duncano pasitraukimo iš profesionalų krepšinio neoficialiai laikomas komandos vyriausiasis treneris Greggas Popovičius, šiuo metu klubą purtantys pokyčiai tik pabrėžė tyliojo aukštaūgio svarbą.
Po Duncano pasitraukimo teksasiečiai neteko ir Kawhi Leonardo, ir Parkerio. Lygos užkulisiuose spekuliuojama, jog būtent Timo karjeros pabaiga turėtų būti laikoma auksinės „Spurs“ eros pabaigos pradžia.
Šeštas daugiausiai kamuolių lygos istorijoje atkovojęs bei penktas daugiausiai blokų atlikęs krepšininkas ne tik įkūnijo visą San Antonijaus klubo filosofiją, bet ir akivaizdžiai buvo svarbiausia jos struktūrą išlaikančia kolona.
Kobe Bryantas.
Klubas: Los Andželo „Lakers“.
Karjeros trukmė: 20 sezonų.
Pristatinėti garsiausio šio amžiaus „Lakers“ krepšininko nereikia nė vienam NBA sirgaliui. Patį Michaelą Jordaną rezultatyvumu aplenkęs Kobe per savo karjerą iškovojo penkis čempiono titulus bei yra pelnytai laikomas vienu geriausių mūsų kartos žaidėjų.
Tik tryliktuoju šaukimu 1996-ųjų metų naujokų biržoje pakviestas Kobe sugebėjo atsisveikinti su lyga visą savo karjerą įkūnijusiu pasiekimu. Paskutiniosiose rungtynėse Bryantas pelnė net 60 taškų ir sugebėjo užkirsti Jutos „Jazz“ ekipai kelią į atkrintamąsias varžybas.
Išskirtinio talento krepšininkas ir šiandien turi milijonus prisiekusių gerbėjų bei ne ką mažiau jam antipatiją jaučiančių sirgalių, tačiau jo sugebėjimais abejoti negali niekas. Net pats LeBronas Jamesas atvykęs į Los Andželą turės pakovoti tam, kad neliktų „Juodosios Mambos“ šešėlyje.
Dirkas Nowitzki.
Klubas: Dalaso „Mavericks“.
Karjeros trukmė: 21 sezonas.
Tikruoju šio straipsnio herojumi derėtų laikyti ilgaamžiškąjį vokietį, pratęsusį sutartį su „Mavericks“ klubu dar vienam sezonui. Vos žengęs į aikštę 2018-19 metų pirmenybėse Dirkas taps absoliučiu NBA rekordininku bei ilgiausią karjerą viename klube sužaidusiu krepšininku.
Iš mažo Viurcburgo miestelio Vokietijoje kilęs aukštaūgis šiandien yra daugiausiai taškų lygos istorijoje pelniusiu „legioneriumi“ – už JAV ribų gimusiu krepšininku. Negana to, Dirkui trūksta tik 232 taškų iki penktoje visų laikų rezultatyviausių NBA žaidėjų sąrašo vietoje įsitaisiusio Wilto Chamberlaino.
Luka Dončičiaus pagalbos sulauksiantis Nowitzki savo ambicijas gali pakelti ir dar aukščiau. Jei vokietis artėjančiame sezone sužaistų 80 rungtynių ir jose fiksuotų bent 13,9 pelnyto taško vidurkį, sezono pabaigoje jis aplenktų ir patį Michaelą Jordaną.
Net jei Dirkui nepavyks aplenkti legendinio MJ, jo pasiekimai ir įtaka visai jaunų europiečių kartai niekada nebus pamiršti. „Mavericks“ klubo ir žaidėjo ištikimybė vienas kitam tapo unikalia istorija, kurios niekas nepakartos dar labai ilgai.