Dar prieš naujausią skandalą Toronto „Raptors“ varžovų Vašingtono „Wizards“ stovykloje, kuomet atkrintamųjų varžybų išvakarėse vartojant draudžiamas medžiagas buvo nutvertas Jodie Meeksas, leidinys sports.ru rubrikoje „Asmeninė pražanga“ pamėgino pagvildenti kone neliečiamą temą – apie dopingą pajėgiausioje planetos krepšinio lygoje.
Kaip ir daugelis sporto šakų ir lygų, NBA taip pat yra reglamentuoti antidopingo programos momentai, kurie tarp lygos ir žaidėjų sąjungos buvo suderinti dar 2011 metais.
Pagal ją lygoje rungtyniaujantys krepšininkai dopingo testą atlieka keturis kartus per sezoną (nuo spalio 1 iki birželio 30 dienos) ir du kartus tarpsezoniu.
Visus testus atlieka nepriklausoma organizacija, nepaklūstanti lygos vadovybei. Paprastai tikrinimo laikas ir „klientai“ pasirenkami atsitiktinai, be įspėjimo.
NBA kaip nepriklausoma profesionali organizacija su WADA (Pasauline antidopingo agentūra) neturi nieko bendro. NBA žaidėjai su WADA pareigūnais susiduria nebent tada, kai dalyvauja tarptautinėse varžybose, pavyzdžiui, olimpiadoje.
Kas nutinka NBA krepšininkui, jei jo dopingo testas yra teigiamas? Už skirtingų draudžiamų medžiagų vartojimą skiriamos įvairios bausmės.
Už sunkių narkotikų vartojimą – kokaino, amfetamino ir jų analogų, fenciklidino, opiatų (heroino, kodeino ir morfino) ar LSD – žaidėjas teisiamas ir diskvalifikuojamas mažiausiai metams.
Jei sportininkas bus pripažintas kaltu, veikiausiai jo NBA lygoje krepšinio gerbėjai daugiau nepamatys.
Už draudžiamų preparatų, gerinančių sportinius rezultatus arba dopingo vartojimą krepšininkas gali būti suspenduotas iki 20 rungtynių, be teisės gauti už juos atlyginimą ir bus priverstas išeiti „valomąjį“ gydymo kursą.
Jei nusižengėlis į kontrolierių rankas pateks vėl, diskvalifikacijos laikas išaugs iki 45 rungtynių.
Trečias teigiamas testas – ir „viso gero“. Tai yra diskvalifikacija iki gyvos galvos. Tiesa, NBA lygoje terminas „iki gyvos galvos“ reiškia diskvalifikaciją nuo dvejų metų.
Atskirą vietą NBA antidopingo taisyklių rinkinyje užima marihuana. Čia numatytos net keturių pakopų bausmės už jos vartojimą.
Pagautas kartą – įtraukiamas į reabilitacijos programą ir viskas. Pagautas dukart – 25 tūkst. JAV dolerių bausmė ir naujas reabilitacijos kursas. Pagautas tris kartus – 5 rungtynių diskvalifikacija ir reabilitacijos kursas, o keturis kartus – 10 rungtynių diskvalifikacija ir stambi piniginė bausmė.
Su kiekvienu „nauju kartu“ diskvalifikacijos trukmė didėja 5 rungtynėmis.
Tokie variantai galioja tik tuomet, kai žaidėjas nekaltinamas marihuanos platinimu. Jeigu pateikti kaltinimai nusikalstama prekyba – su karjera galima atsisveikinti.
Įdomu, kad NBA lygoje duomenis apie draudžiamų preparatų vartojimą nebūtina viešinti, todėl dauguma atvejų apie diskvalifikacijos priežastis galima tik spėlioti. Sports.ru atrinko keletą garsesnių atvejų.
- „Parūkė žolytės“ – Rodney Bufordas (5 rungtynių diskvalifikacija 2002 metais), Maurice'as Tayloras (10 – 2003 metais), Chrisas Webberis (8 – 2006 metais), Cliffas Robinsonas (5 – 2006 metais), Nerlensas Noelis ir Thabo Sefolosha (po 5 – 2018 metais).
- Amfetamino pėdsakai organizme – Lindsey Hunteris (10 rungtynių diskvalifikacija 2007 metais), Darius Milesas (10 – 2008 metais).
- Padidėjęs testosterono kiekis organizme, steroidų vartojimas – Rashardas Lewisas (10 – 2009 metais).
- Vartojo metenoloną (anabolinis steroidas) – Hidayetas Turkoglu (20 – 2013 metais)
- Vartojo ligandrolą (LGD-4033) arba anabolinių steroidų pakaitalą – Joakimas Noah (20 rungtynių diskvalifikacija 2017 metais).
- Už draudžiamų medžiagų vartojimą – Chrisas Andersenas (diskvalifikacija „iki gyvos galvos“ 2006 metais, grįžo į lygą po 2 metų).
- Už steroidų vartojimą – O. J. Mayo (10 rungtynių diskvalifikacija 2011 metais, 2 metų – už uždraustų medžiagų vartojimą 2016 metais).
Ar krepšininkams dopingas reikalingas?
Kvailas klausimas. Šiuolaikinės farmakologijos pasaulis platus ir įvairus, todėl sunku būtų patikėti, kad jis nerado savo vietos krepšinyje. Buvęs NBA komisaras Davidas Sternas keletą kartų JAV kongrese davė parodymus dėl dopingo ir vis tikino, kad jį vartoti krepšinyje nėra prasmės.
Žinoma, preparatai, kuriuos vartoja kultūristai ir jėgos sporto atstovai NBA lygoje vargu ar bus naudingi – nereikalingas raumenų masės kilogramas gali neigiamai paveikti sąnarius. Tačiau yra ir kitų įvairių situacijų, kurias įveikti su tam tikromis medžiagomis gali būti greičiau ir paprasčiau.
Tokie preparatai gali būti vartojami pirmiausiai norint paspartinti reabilitaciją po traumų. Juk nieko jau nestebina, kad po sunkiausių traumų krepšininkai grįžta neįprastai greitai, per laikotarpį, kuris paprastiems mirtingiesiems nė nesisapnuoja.
Variantų labai daug ir visi jie gali turėti „šešėlį“ – mikrotraumų gydymas sezono metu, senėjimo ir organizmo sekinimo procesų lėtinimas, padidinta ištvermė ir energija, sąnarių ir jungčių stiprinimas, riebalų deginimas, organizmo ir raumenų galimybių deguoniui įsisavinti didinimas ir kiti.
Ginčytinas ir raumeninės masės auginimo klausimas. Dauguma ekspertų kalba, kad NBA krepšininkui nėra tikslo auginti raumenis, nes taip jis neteks greičio ir mobilumo. Tačiau tekstuose apie Milvokio „Bucks“ žvaigždę Giannį Antetokounmpo tuo nesistebima.
„Per pastaruosius 18 mėnesių G. Antetokounmpo puikiai padirbėjo su savo raumenine mase. Graikas svėrė 88 kg (2013 metų 15-as šaukimas), o dabar jo „kovinis svoris“ siekia 101 kg“, – cituoja sports.ru ir stebisi, kaip daugiau nei 10 kg sausos raumeninės masės „natūraliai“ galima priaugti per kiek daugiau nei metus.
Buvęs NBA krepšininkas 40 metų Richardas Hamiltonas atsargiai užsiminė, kad „NBA lygoje yra problemų su dopingu“.
Buvęs NBA treneris George'as Karlas savo knygoje nepraleido progos pašiepti lygos dėl jos korėtos antidopingo programos.
„Akivaizdu, kad kai kurie mūsų lygos atstovai vartoja dopingą. Kodėl taip yra, kad kai kurie vaikinai su amžiumi tampa tik geresni ir įgija dar geresnę sportinę formą? Kaip jiems pavyksta taip greitai sugrįžti po traumų? Kokio velnio jie laksto į Vokietiją tarpsezoniu? Abejoju, kad viskas dėl raugintų kopūstų ir dešrelių“, – rašo G. Karlas, laikomas vienu sėkmingiausių NBA trenerių, nors ir nelaimėjusiu nė vieno čempiono titulo.
Dabar Minesotos „Timberwolves“ ekipoje žaidžiantis Derrickas Rose'as dar 2011 metais buvo paprašytas įvertinti dopingo vartojimą lygoje dešimtbalėje skalėje. Jis situaciją įvertino 7 balais.
„Tai – rimta problema. Lyga turi susimąstyti apie tai, kaip suvienodinti sąlygas, kad jokie preparatai neduotų vienam žaidėjui pranašumo prieš kitą“, – sakė jis. Netrukus D. Rose'as, žinoma, paneigė savo žodžius – tiesiog neprisiminė, kad būtų kažką panašaus kalbėjęs.
Visus perspjovė Stephenas Jacksonas, kai baigęs karjerą papasakojo šaunią istoriją, kur atsispindi visa parodomoji kova su dopingu NBA.
„Sėdime Jutoje, rūbinėje šen bei ten laksto dopingo kontrolės vyrukai. O mes džiaugiamės. Kodėl? Nes žinome, kad tai buvo paskutinis dopingo testas šį sezoną ir dabar galėsime parūkyti žolės. Įveikiame paskutinį testą ir kartu su Baronu Davisu pradedame iš džiaugsmo šaukti. Visus savo kelyje apkabiname. Buvo šaunu“, – dalijosi įspūdžiais jis.
2012 metais po Lance'o Armstrongo dopingo skandalo visas amerikiečių sportas gvildeno draudžiamų medžiagų problemą. Ta proga sporto žiniasklaidos gigantas ESPN parašė visą ciklą straipsnių apie NBA antidopingo programą.
Vienas ekspertas interviu tą NBA programą pavadino juokinga: „Keturi testai per sezoną turint galvoje, kad daugelio preparatų pėdsakų negalima organizme aptikti netgi po paros. Tai – gėda“.
2009 metais JAV Kongreso atstovas teigė, kad NBA antidopingo politika yra pasityčiojimas. Anot jo, netgi lyginant su NFL (Nacionaline amerikietiško futbolo lyga) ar MLB (Nacionaline beisbolo lyga) NBA lygoje apskritai niekas dopingo netikrina.
Buvęs WADA bosas Davidas Howmanas 2012 metais taip pat tvirtino, kad NBA turi problemų su antidopingo programa.
O girdėjote kažką keisto kalbant apie Dwyane'o Wade'o žandikaulį? Po čempioniškų 2006 metų gynėjas du sezonus „neblizgėjo“ ir žaidė vos po 50 rungtynių.
Į 2008 metų olimpiadą Pekine jis atvyko atrodydamas kaip tankas-žudikas. Nepaisydamas krūvių tarpsezoniu ir jį praeityje persekiojusių traumų D. Wade'as netikėtai sužaidė geriausią savo sezoną lygoje.
2008-2009 metų sezone jis per 79 rungtynes vidutiniškai pelnė po 30,2 taško, atkovojo 5 kamuolius ir atliko 7,5 rezultatyvaus perdavimo. Tokie skaičiai – vieni geriausių NBA istorijoje atakuojančio gynėjo pozicijoje žaidžiančiam krepšininkui. Įdomu, kad lygiagrečiai su statistika visi uoliai aptarinėjo akivaizdžiai išplatėjusį D. Wade'o žandikaulį.
O kalbama čia buvo apie augimo hormonus. Šio dopingo NBA lyga netikrino, nes antidopingo programoje nebuvo numatyta kraujo analizė. Tik nuo 2015-2016 metų sezono lyga ir žaidėjų sąjunga sutarė, kad kraujo testas bus atliekamas dukart per sezoną ir kartą tarpsezoniu.
Ką tai reiškia? Iki 2015 metų galima buvo vartoti viską, ką galima buvo „susekti“ tik per kraują. Taip pat ir augimo hormonus.
Straipsnio pabaigoje leidinys sports.ru pažėrė konspiracinių minčių. Pagrindinė beisbolo lyga (MLB) pripažino, kad iki 2003 metų niekas netikrino sportininkų nei dėl augimo hormonų, nei dėl steroidų.
Tuomet prasidėjusi prisipažinimų banga pribloškė beisbolo mylėtojus. Netgi legendiniai atletai pasakojo, kad, atrodytų, amžinus rekordus gerino tik dėl uždraustų preparatų vartojimo.
Apskritai visą paskutinį pastarojo šimtmečio dešimtmetį MLB lygoje vadina steroidų aukso amžiumi. Garsūs beisbolininkai dabar negali patekti į MLB Šlovės muziejų būtent dėl skandalų su steroidais.
O prisimenate, kad NBA legenda Michaelas Jordanas 1993 metais išėjo į beisbolą? Išėjo su trim iš eilės iškovotais čempiono titulais ir su žvėriško krūvio išsekintu kūnu (nuo 1988 metų žaidė po 100 rungtynių per sezoną, o 1992 metais su rinktine dalyvavo olimpiadoje).
MJ išėjo į tuomet patį nešvariausią tuomet sportą Šiaurės Amerikoje. Į NBA jis grįžo šviežutėlis ir iškovojo dar tris NBA aukso žiedus.
