G. Petraitis 63-ijų arbitrų būryje išsiskiria ne tik amžiumi ar tautybe, bet ir preciziškumu: jis – vienas mažiausiai ir rečiausiai klystančių lygos teisėjų.
Skirtingai nei JV, Kuzia, Domas ir D-Mo, G. Petraitis visada patenka į startinę arbitrų sudėtį, nebūna pasodinamas ant atsarginių suolo ir visas 48 minutes, o jei prireikia ir daugiau, praleidžia turėdamas savo darbo įrankį.
Visą tą laiką jis išlieka principingas: nors ir nepiktnaudžiauja techninėmis pražangomis, G. Petraitis nenuolaidžiauja nei ryškiausioms NBA žvaigždėms, nei savo tautiečiams, kuriuos sutinka aikštėje.
„Pasisveikinu su jais ir viskas. Bet aikštelėje nesibičiuliaujame: jie atlieka savo darbą, aš – savo“, – portalui Krepšinis.lt sakė jis.
Lietuvis neįtiko tik J. Hornacekui
„Kiekvienas epizodas gali baigtis pražanga, technine arba diskvalifikacija. Rungtynių eiga, o kartais net ir jų rezultatas gali priklausyti nuo teisėjų, kurie sušvilpia arba ne, meistriškumo. Šį sezoną NBA yra 63 arbitrai – nuo pirmus sezonus dirbančių G. Petraičio, Bretto Nanselo, Aarono Smitho ir C. J. Washingtono iki veteranų Danny Crawfordo (32-as sezonas), Keno Mauerio (31-as sezonas) ir Rono Garretsono (30-as sezonas), kurie priėmė sprendimus dar tada, kai aikštėje karaliavo Magicas Johsonas ir Michaelas Jordanas“, – rašo „The Los Angeles Times“.
Įtakingas JAV dienraštis atliko anoniminę apklausą ir išsiaiškino, kurie lygos teisėjai, žaidėjų ir trenerių manymu, yra geriausi ir kurie blogiausi.
Absoliučiai daugiausiai liaupsių ir teigiamų atsiliepimų sulaukė didžiausią patirtį sukaupęs NBA arbitras D. Crawfordas. Tuo metu blogiausių trejetukas atrodo taip: Scottas Fosteris, Lauren Holtkamp ir Marcas Davisas.
„Tokių yra labai daug. Mes mėgstame vienus teisėjus ir nekenčiame kitų. Taip jau yra“, – konstatavo vienas krepšininkas.
Įdomu, kad kaip viena prasčiausių buvo įvertinta vienintelė šiuo metu NBA lygoje dirbanti teisėja moteris 36-erių metų L. Holtkamp.
„Atmeskime tą moters faktorių, ji tiesiog nauja. Manau, kad ji viską priima per daug asmeniškai ir galvoja, kad žaidėjai su ja kalba nepagarbiai. Kai esi jaunas NBA žaidėjas ar teisėjas, tu turi siekti žinių, o ne pūsti švilpuką pirmai progai pasitaikius. O ji atėjo su tokiu nusistatymu: „Aš esu moteris ir jūs nekalbėsite su manimi taip.“ Niekas jos nevadina blogais žodžiais ir niekas nesiruošia jos negerbti. Tai tik jos blogi sprendimai. Ji nejaučia žaidimo ir tai yra baisu“, – pareiškė vieno NBA klubo treneris.
Dėl savo jauno amžiaus ir naujoko etiketės kliuvo ir G. Petraičiui. Tiesa, tai nutiko dar praėjusį sezoną.
Mačo tarp Finikso „Suns“ ir Klivlando „Cavaliers“ klubų paskutinę minutę rezultatui esant 95:96 G. Petraitis neįskaitė taiklaus šeimininkų gynėjo Brandono Knighto tritaškio ir vietoje to skyrė pražangą puolime Tysonui Chandleriui už neteisingą pastatytą užtvarą.
„Cavs“ laimėjo susitikimą 101:97, o po jo tuomet dar „Suns“ ekipą treniravęs dabartinis Niujorko „Knicks“ strategas Jeffas Hornacekas pasakė viską, ką galvoja apie tokį teisėjavimą.
„Visų rungtynių metu matome daugybę neteisingų užtvarų, bet staiga jie sušvilpia vieną tokią pačiu svarbiausiu metu. Esu tikras, kad varžovas T. Chandlerį prieš tai pats pastūmė ir privertė teisėją užkibti, toks tas triukas“, – piktinosi jis.
Vis dėlto vėliau paviešintoje paskutinių dviejų minučių išklotinėje G. Petraičio sušvilpta pražanga puolime NBA komisijos buvo įvertinta kaip teisingas sprendimas.
„Lietuvoje ir visoje Europoje yra kitaip nei NBA – skiriasi krepšinio kultūros. Spaudimą teisėjai nebent darosi sau patys, kad nesuklystų: bandai nuo visų atsiriboti, kad darbą atliktum teisingai. Nė vienas teisėjas nenori suklysti. Bet jeigu suklysti, tai būna, kad nemiegi naktimis“, – Krepšinis.lt teigė G. Petraitis.
G. Petraitis – geriausių sezono NBA teisėjų dešimtuke
„NBA lygio krepšinis – tai laisvai tekantis atletiškumo, gracijos, tikslumo ir konkurencingos dvasios teatras. Šios tiesos gali būti įgyvendintos tik leidus kiekvienoms rungtynėms atsiskleisti garbingo žaidimo ir taisyklių ribose. Tam reikalingi ne tik geriausi pasaulio žaidėjai ir treneriai, bet ir teisėjai.
Nacionalinės krepšinio teisėjų asociacijos (NBFA) tikslas – išdidžiai atstovauti vyrams ir moterims, kurie padaro įmanomu tai, kad krepšinis būtų žaidžiamas savo tyriausia forma“, – taip iškilmingai ir su patosu pristatomas NBA teisėjų darbas bei jo svarba oficialioje NBFA svetainėje.
Nors tai – oficialiai tik antras G. Petraičio sezonas NBA (2014-2015 m. bandomojo laikotarpio metu jis teisėjavo 12 mačų – Krepšinis.lt), lietuvio statistika verta pagarbos: savaitinio žurnalo „The Pudding“ duomenimis, šį sezoną G. Petraitis per savo kol kas vadovautas 43-ejas rungtynes lemiamu metu neteisingai sušvilpė viso labo du kartus ir su 0,04 koeficientu per mačą patenka į geriausių lygos arbitrų dešimtuką. Čia pirmu smuiku griežia nė sykio nesuklydęs jau minėtas D. Crawfordas.
Dar aukščiau lietuvis kotiruojasi pagal neteisingai nesušvilptus epizodus (pvz., neužfiksuotą klaidą ar pražangą). G. Petraičio rodiklis čia – vidutiniškai po 1,09 per dvikovą ir pagal jį jis lenkia net tą patį D. Crawfordą bei bendroje įskaitoje užima ketvirtą vietą.
Čia kalbama apie paskutines dvi atkaklių NBA susitikimų minutes, kurių analizę ir vertinimą lyga pateikia kitą dieną.
Ne visi mėgsta tokią praktiką ir tai pasakytina ne tik apie pačius arbitrus. Šią nuo 2015 metų NBA įvesta tradiciją sukritikavo net LeBronas Jamesas.
„Nesu dviejų minučių išklotinės gerbėjas. Manau, kad ji diskredituoja tai, ką teisėjai nuveikia per 48 minutes. Tokiu atveju, NBA taip pat galėtų pateikti ir visą 48 min. analizę. Teisėjų atžvilgiu neteisinga, kad yra išnarstomos tik paskutinės dvi minutės, o ne pirmos 46-ios. Juk yra tiek daug epizodų per visas 48 min., kurie nesulaukia tokio dėmesio“, – po „Cavaliers“ pergalės 109:108 prieš „Golden State Warriors“ pasisakė L. Jamesas.
„The Pudding“ skaičiavimais, per paskutines 2 min. apie 10 procentų NBA teisėjų priimtų ar nepriimtų sprendimų būna klaidingi. Tai sudaro apie 1,6 švilpuko per mačą.
„Teisingai ar neteisingai sušvilpi – vis tiek viena komanda pralaimi. Visada yra 50 proc. žmonių, kurie liks nepatenkinti, todėl klaidos pripažinimas ar nepripažinimas niekuo jiems nepadės“, – filosofiškai į galimas savo ir kolegų klaidas žvelgia G. Petraitis.
Uždarbis – beveik kaip D. Motiejūno
Nors NBA lygoje vis labiau apsiprantantis G. Petraitis, kurio sąskaitoje – jau 106-erios rungtynės, ir nesišvaisto techninėmis pražangomis, kartais jam kartu su kolegomis tenka pasitelkti ir jas, kad nuramintų beįsiplieskiančias aistras.
Vienas paskutinių tokių atvejų – Majamio „Heat“ ir Toronto„Raptors“ (104:89) akistata, per kurią arbitrų brigada su G. Petraičiu abiem komandoms kartu skyrė net septynias technines pražangas ir vieną diskvalifikacinę – išvarė iš aikštės svečių žaidėją Patricką Pattersoną.
Baudas metusiam Jamesui Johnsonui kamuolį padavinėjęs lietuvis po antro taiklaus metimo skyrė puolėjui techninę pražangą už tai, kad jis garsiai pasiuntė linkėjimų po krepšiu stovėjusiam Serge‘ui Ibakai.
Pirmame sezone 51 mače teisėjavęs, o šiemet jau 43-ijuose darbavęsis G. Petraitis neslepia, kad jo grafikas itin įtemptas, bet jis turi savo svajonę, kurios siekia.
„Per kiekvienas rungtynes tenka nubėgti po 6-8-10 kilometrų. Per daug metų tie kilometrai ir nuovargis susideda ant kūno, ant kelių. Tiesiog noriu švilpti ir kad sveikata tam netrukdytų. Kaip ir kiekvienas teisėjas ar žaidėjas, turiu tikslą patekti į NBA finalą, o kaip bus lemta – pamatysime“, – atskleidė jis.
G. Petraičiui šį sezoną teko įskaityti ir tokį metimą:
Krepšinio gerbėjus ir ne tik itin domina dar vienas klausimas: kiekgi uždirba NBA teisėjai?
Priešingai nei lygos žaidėjų atlyginimai, ši informacija oficialiai niekur nėra pateikiama, tačiau kai kurie šaltiniai įvardija apytikslius skaičius.
„NBA teisėjai visu etatu dirba apie 8 mėnesius per metus. Kaip žinome, komandos per reguliarųjį sezoną sužaidžia po 82-ejas rungtynes. Arbitrams reikia būti gerai pasirengus fiziškai, žinoti visas taisykles ir gebėti greitai priimti nelengvus sprendimus. Taigi kokia yra metinė NBA teisėjo alga? Vidurkis yra tarp 150 ir 550 tūkstančių JAV dolerių priklausomai nuo turimos patirties“, – skelbia portalas interbasket.net.
Jis pažymi, kad tai – tik preliminarūs skaičiai, nes NBA teisėjų atlyginimai proporcingai kyla: 1983 m. jie svyravo tarp 18 ir 78 tūkst. JAV dolerių, 2008 m. jau siekė 95-300 tūkst. JAV dolerių, o 2014 m. pakilo iki bent 150 tūkst. JAV dolerių per sezoną.
„Visai neblogai, net jei imsime mažiausią sumą. Tu gauni progą pabūti su NBA žvaigždėmis, tave rodo TV ir kasmet turi 3-4 mėnesius atostogų“, – pastebėjo interbasket.net
Primename, kad šį sezoną ne ką daugiau už geriausius lygos arbitrus uždirba ir Naujojo Orleano „Pelicans“ priklausantis D. Motiejūnas, sutaręs dėl 576 tūkst. JAV dolerių vertės sutarties.
Maža to, jei žaidėjai gauna sutartyje fiksuotą atlyginimą, NBA teisėjų honorarai gerokai išauga per atkrintamąsias varžybas: 2008-ųjų duomenimis, už vieną atkrintamųjų susitikimą skiriama apie 10, o už finalo dvikovą – apie 30 tūkst. JAV dolerių. Beje, šios sumos dabar veikiausiai dar labiau pakilusios.
„Išgyventi iš atlyginimo yra įmanoma. Kelias iki NBA yra sunkus, kai tu dirbi sau ir bandai ten patekti, o paskui išgyventi galima – pats išgyvenu (šypteli)“, – Krepšinis.lt yra prasitaręs ir G. Petraitis.
Jam šiemet dar neteks dirbti atkrintamosios varžybose – į jas kviečiami tik labiausiai patyrę pirmos kategorijos arbitrai.
„Iki penkerių metų, nors tas laikotarpis nėra nustatomas, būni trečias teisėjas, paskui tampi antru, o vėliau pirmu teisėju ir jau gali teisėjauti atkrintamosiose varžybose“, – trumpai NBA teisėjų hierarchiją nusakė jis.
Visgi jau šį sezoną pastebimas geras ženklas: G. Petraitis neretai nurodomas kaip antras rungtynių arbitras, o ne trečias, nors NBA jo dar ir nepaaukštino. Taip nutinka paprasčiausiai dėl abėcėlės.
1998 metais kitapus Atlanto persikėlęs tuomet devynmetis G. Petraitis nepraėjus ir 20 metų įgyvendina savo amerikietišką svajonę. Ir nors jis 2015-ųjų pabaigoje priėmė JAV pilietybę, širdyje ir toliau jaučiasi tikru lietuviu: dažnai grįžta į savo gimtinę, praėjusią vasarą čia vedė mylimąją Justę ir trokšta išsaugoti Lietuvos pilietybę.
„Esu lietuvis, Lietuvoje gimęs, Lietuva yra mano tėvynė ir į ją visada norisi grįžti: tiek seneliai, tiek visa giminė čia yra – norisi būti ir Lietuvos piliečiu, nes širdyje vis tiek esu lietuvis“, – tikina jis.