Jokio taisyklių pažeidimo jie neįžvelgė ir pirmadienio rytą, kuris užbaigė J. Valančiūno sezoną anksčiau laiko: Jonas jau buvo sugriebęs kamuolį puolime, bet pro jį prabėgdamas Landry Shametas užkabino besileidžiančio lietuvio koją. Nors tai buvo žaidybinis epizodas, ant parketo nesėkmingai nusileidęs mūsiškis skausmo perkreiptu veidu čiupo už stipriai patemptos savo čiurnos ir šį sezoną NBA arenose nebepasirodys.
Domantui Saboniui užpraėjusią naktį per mažiau nei pusę lemiamo kėlinio skiriamos keturios (iš kurių bent trys – labai ginčytinos) asmeninės pražangos, dvi jų – puolant. Tokiu būdu Domas yra eliminuojamas iš žaidimo su šešiomis pražangomis.
Nenuostabu, kad Lietuvos bokštas, negalėdamas patikėti tokiais švilpukais žaidžiant namų arenoje, prašyte prašosi ir techninės nuobaudos: jis demonstratyviai ploja arbitrams, siunčia jiems ironišką komplimentą „Gerai padirbėta“, kelia į viršų nykštį, o tada pasitelkia ir sunkiąją artileriją – angliškus bei rusiškus posakius be cenzūros.
Nors papildomų sankcijų dėl nevaldomų emocijų D. Sabonis stebuklingai išvengė, jo šou aikštėje jau buvo baigtas. Panašių epizodų ir keistų teisėjų sprendimų savo adresu 22-ejų metų Domantas šį ir praėjusį sezoną NBA lygoje prisižiūrėjo ir prisiklausė į valias.
Kas tai – tik aistros kovos įkarštyje ar keli abejotini teisėjų švilpukai NBA žvaigždžių statuso dar neįgijusiems lietuviams? Pokalbis apie tai – su DELFI NBA lygos ekspertu Roku Grajausku.
– Rokai, J. Valančiūnas susižeidė, kai Lietuvoje aušo balandžio 1-osios rytas, todėl daugelis DELFI skaitytojų iš pradžių netikėjo šia žinia ir kaltino portalą melo tema, kuria negalima juokauti, skleidimu. Kokia buvo tavo pirminė reakcija ir ką tu kaltinai?
– Ne, aš apie balandžio 1-ąją net nepagalvojau ir L. Shameto nekaltinau. Tai buvo žaidybinis epizodas. Būna kaip būna. Tiesiog labai labai gaila, kad tai atsitiko būtent šiuo metu, kai J. Valančiūnas atrodė tiesiog fantastiškai, o rašant straipsnius apie jį jau ėmė stigti pozityvių epitetų. Jis pirmą kartą karjeroje buvo surinkęs šešis dvigubus dublius iš eilės, o vidutiniškai rinko po beveik 26 taškus bei 16 atkovotų kamuolių per rungtynes. Tai – žvėriški skaičiai.
– Bet lietuviai nebūtų lietuviai, jei nutikus nelaimei, šiuo atveju J. Valančiūno traumai, nepradėtų ieškoti kaltų. Tavo manymu, ar tas skaudus epizodas ir L. Shameto kontaktas su kamuolį ore jau sugriebusio lietuvio koja, neturėjo būtų traktuojamas bent kaip paprasta pražanga? Turint omenyje tai, kad kiekvienas Jameso Hardeno paleidžiamas tritaškis, kai varžovas jam nepalieka pakankamai vietos nusileisti ant žemės, baigiasi trimis baudos metimais.
– Ta metikų nusileidimo saugojimo taisyklė irgi atsirado tik tada, kai Zaza Pačulija išvertė Kawhi Leonardą iš klumpių faktiškai geram pusantro sezono. Dabar jau priimta tokiais atvejais ne tik, kad fiksuoti pražangas, bet net ir nesportines. Tam skiriamas didelis dėmesys.
Kalbant apie kovą dėl atšokusių kamuolių – taip, tai irgi būtų logiškas sprendimas. Gali būti, kad toks epizodas sukels kažkokias diskusijas ir į tai bus griežčiau atsižvelgiama.
Pati ta J. Valančiūno trauma nebuvo nulemta nuovargio – tai žaidybinis epizodas ir nelaimingas atsitikimas. Jis galėjo nutikti ir visiškai puikiai pailsėjusiam Jonui, ir kitomis aplinkybėmis. Šiuo atveju krepšinio dievai mums buvo negailestingi.
– Kitas NBA lietuvis tęsia savo sezoną Indianos „Pacers“ gretose ir pastarajame ture buvo itin efektyvus: vos per 23 min. surinko dvigubą dublį – 18 taškų ir 12 atkovotų kamuolių. Jo asmeninė statistika galėjo būti ir dar įspūdingesnė, jei ne ketvirtame kėlinyje pasipylę keisti teisėjų švilpukai, labai greitai eliminavę Domą iš žaidimo. Ar tau jie irgi užkliuvo ir ar tos D. Sabonio emocijos be cenzūros turėjo pagrindą?
– Labai dažnai būtent D. Saboniui būna tų vadinamųjų vaiduokliškų pražangų, kad net nežinia, kodėl atsiranda toks tendencingumas ir kodėl jis egzistuoja. Galbūt ilgiau pažaidus lygoje ir įgavus daugiau patirties bei teisėjų pagarbos, tie epizodai bus traktuojami kitaip. Bet tikrai beveik kiekvienose „Pacers“ rungtynėse visada būna kokie du švilpukai D. Saboniui, po kurių tu tiesiog skėsčioji rankomis ir spėlioji, kas čia buvo ir už ką.
Tuo pačiu ir pats Domas yra labai emocingas ir visą laiką reaguoja ne visai šaltakraujiškai į tuos švilpukus bei rodo savo nepasitenkinimą, todėl galbūt tai irgi sukuria tam tikrą atmosferą ir turi neigiamos įtakos teisėjų sprendimams. Manau, kad tikrai yra tų situacijų ir tų švilpukų, kurių neturėtų būti.
Tiesa, jis tikrai turėjo gauti techninę – už tą paskutinį pasisklaidymą po šeštos pražangos ir keiksmažodžius. Turbūt čia irgi buvo tas atvejis, kai teisėjas, sušvilpęs pražangą, pagalvojo, kad gal ten jos ir nebuvo, todėl ir nekreipė dėmesio į Domo reakciją.
– Nuo arbitrų traktavimo ne mažiau kenkia ir kur kas labiau patyręs J. Valančiūnas, kuriam po mėnesio sukaks 27-eri. Štai ir tose paskutinėse nelemtose rungtynėse su Los Andželo „Clippers“ jam buvo skirta labai keista pražanga puolime, po kurios jis numojo teisėjui ranka ir irgi tik per plauką negavo techninės. Prisiminkime ir tai, kaip D. Greenui be jokių pasekmių leidžiama kapoti per JV plaštakas. Ar tai rodo, kad NBA lygoje prieš aukštaūgius galima gintis kaip tik nori?
– Turbūt. Lygiai taip pat būdavo ir Shaquille'o O'Nealo laikais. Jį mušdavo ir lupdavo kaip tik nori, bet būtent dėl to fizinio skirtumo teisėjai, žiūrėdami į jį, turbūt manydavo, kad jam tai neturėjo turėti įtakos.
Gal čia yra tokia psichologinė priežastis, sunku pasakyti. Kita vertus, gal toks žaidėjas kaip D. Greenas moka pamatuoti kampą, kaip užvažiuoti varžovui per ranką taip, kad niekas to nepamatytų.
Visas pokalbis – laidos vaizdo įraše.