Tiek Mindaugas, tiek Saulius ne vienerius metus vedė Radvilų gimnazijos krepšinio komandą į pergales, o dabar ją treniruoja ir brolių mama Zita Kuzminskienė.
„Juk smagu žaisti su aprangomis, kurias įteikia NBA žaidžiantis lietuvis – tai suteikia stimulą pasitempti, tobulėti ir rodyti geresnius rezultatus“, – šyptelėjo profesionalo karjerą jau baigęs 34-erių metų S. Kuzminskas.
Jis prisipažino, kad net gražiausiame sapne nesapnavo, jog jo jaunėlis brolis vieną dieną pravers stipriausios pasaulio krepšinio lygos duris. Bet net ir išvykęs kitapus Atlanto 27-erių puolėjas išliko toks pats, kokį jį jau yra įpratę matyti Lietuvos krepšinio gerbėjai: nuolat ir visiems besišypsantis bei niekada neatsisakantis padėti.
„Jis – neįtikėtinas vaikis, turintis daugybę sugebėjimų ne tik krepšinio aikštėje, bet ir už jos ribų, – paklaustas, kaip Mindaugas viską spėja, pečiais truktelėjo Saulius. – Aš asmeniškai nesugebėčiau atsakyti į visų rašančių laiškus ar prašymus. Kiekvienas žmogus galvoja, kad jo klausimas – pats svarbiausias. Net jei jis Mindaugo ir nepažįsta. Bet pats Mindaugas visus laiko lygiais ir stengiasi visiems atrašyti – man tai yra neįtikėtina.
Būna, kad sirgaliai paprašo pakvietimų, kurie po rungtynių leistų pabendrauti su žaidėjais – tai jis parūpina. Mindaugas stengiasi, kad gerbėjai iš Lietuvos būtų laimingi. Tai yra džiugu, nes tuo pačiu jis populiarina krepšinį ir padeda žmonėms dar labiau mėgautis šiuo sportu.“
Prie krepšinio populiarinimo abu broliai Kuzminskai prisideda ir Lietuvoje vasaromis rengdami stovyklas jauniesiems talentams. Mindaugas bent trumpam treneriu taps ir artėjančią vasarą – kasmet besiplečiančioje stovykloje krepšininkas savo naujai įgyta NBA patirtimi Palangoje dalinsis jau net trijose pamainose.
O per debiutinį sezoną „Knicks“ gretose 205 cm ūgio puolėjas jau spėjo patirti tikrai daug: ir šildė suoliuką, ir tempė komandą, ir pasisuko mainų karuselės ganduose. Apie 5,7 taško per 14 minučių pelnančio Mindaugo kasdienybę NBA – DELFI pokalbis su jį aplankiusiu broliu Sauliumi.
– Neseniai grįžote iš JAV, kur nemažai laiko praleidote kartu su Mindaugu. Kaip jūsų akimis brolis įsiliejo į NBA pasaulį? – DELFI paklausė S. Kuzminsko.
– Visų pirma, aš net gražiausioje pasakoje negalėjau įsivaizduoti, kad mano brolis vieną dieną žais NBA. Bet Mindaugas yra labai patenkintas: ir žaidimo stilius, ir gyvenimo ritmas, ypač Niujorke, jam labai tinka. Mes visi ir jis pats tikisi, kad už Atlanto jis žais kuo ilgiau.
– Jums pačiam teko būti rungtynėse, kai brolis net nepakilo nuo atsarginių žaidėjų suolelio. Kokios būna Mindaugo nuotaikos po tokių vakarų?
– Jis man visada sako, kad nėra laiko nei nusiminti, nei džiaugtis – kai žaidi kas antrą dieną, tai turi galimybę po dienos ar dviejų ištaisyti klaidas, o jeigu gerai sužaidi, tai nėra laiko džiaugsmui, nes reikia įrodyti, kad tai nebuvo atsitiktinumas. Esant tokiam rungtynių ritmui, nėra kada galvoti apie negatyvius dalykus – žiūri į priekį ir toliau sportuoji. Tokia ta NBA: tiek daug rungtynių, kad net nespėji pamatyti, kada laimi, o kada pralaimi (šypteli).
Aišku, gaila, kad šansai patekti į atkrintamsias vis mažėja, bet gerai, kad jo neiškeitė, nes kolektyvas yra labai draugiškas: kaip ir sakė pats Mindaugas – „Knicks“ yra viena draugiškiausių komandų, kuriose jam teko žaisti. Ir patys krepšininkai tarpusavyje kalba, kad kitos NBA komandos nebūna tokios draugiškos – jie vienas kitą labai palaiko. Kai pats buvau Niujorke, galėjau iš šono pamatyti, kaip gražiai jie bendrauja. Galbūt tai lemia ir faktas, kad daug žaidėjų yra baigę gerus universitetus – tai prisideda prie jų bendravimo išprusimo.
– Bet jeigu skaitytume tik JAV žiniasklaidą, tai atrodo, kad „Knicks“ klube – vien dramos. Ar iš tikrųjų komandoje tiek daug chaoso?
– Toks žurnalistų darbas – jie ir sukuria visas dramas (juokiasi). Aš pats dažnai brolio paklausiu, kas ten vyksta – jis ir pats tik iš žiniasklaidos sužino.
– Kai atostogavote Majamyje, NBA klubų vadovams buvo pats darbymetis. Pats Mindaugas jautė daug streso dėl galimų mainų?
– Streso šiek tiek buvo, nes jis labai norėjo pasilikti Niujorke. Be abejo, galbūt kitoje komandoje būtų gavęs daugiau minučių, bet yra kaip yra. Dar prieš skrendant pas jį aš juokavau: „Klausyk, nereikės man bilieto pasikeiti? Atskrisiu, o tavęs nebebus Niujorke“ (juokiasi). NBA nuolat vyksta diskusijos, analitikai pateikia savo versijas, bet kiek tokių mainų įvyko? Nulis. Pavyzdžiui, „Knicks“ neišmainė nė vieno žaidėjo, nors kalbų buvo ir apie Carmelo Anthony, ir apie Derricką Rose'ą, ir apie tą patį Mindaugą. Visa tiesa dažniausiai išaiškėja tik paskutinėmis minutėmis.
– Bet ta nežinomybė tikriausiai psichologiškai veikia ir pačius krepšininkus?
– Be abejo, kažkiek veikia – tai natūralu: juk visi jie žmonės. Ir Mindaugui tas pats buvo – jis iki paskutinės minutės galvojo, ar bus iškeistas: ir su agentu kalbėjo, ir su manimi susirašinėjo. Bet nieko neįvyko.
– Galbūt lengviau atsikvėpė, kai sužinojo, kad niekur išvykti nereikės?
– Tai žinoma. Galbūt dabar vėl yra labiau susikoncentravęs žaidimui. Nors NBA visada turi būti susikoncentravęs ir pasiruošęs, nes į aikštelę gali žengti tiek pirmame, tiek ketvirtame kėlinyje.
– Krepšininkai dažnai sako, kad jiems save vertinti sunku, tai galbūt jums būtų lengviau įvertinti Mindaugo debiutinį sezoną NBA?
– Aš vertinu labai gerai. Jis ne tik pateisino lūkesčius, bet juos ir viršijo, nes dauguma žmonių buvo labai dideli skeptikai Mindaugo atžvilgiu, sakydami, kad jis sėdės ant suolo ir visai nežais. Taip, minučių laikas, kuris priklauso nuo daug faktorių, svyruoja, bet Mindaugas išnaudojo savo šansą, kai buvo traumuotas Lance'as Thomasas: gavo daug žaidimo laiko – vieną kartą žaidė net 38 minutes. Čia buvo vau, kažkas neįtikėtino.
Mindaugas taip užsirekomendavo, parodė, kad gali žaisti, kad yra vertas būti lygoje, ir nutildė visus skeptikus, sakiusius, jog jis visą sezoną trins suolelį ir po pusmečio grįš į Europą. Aišku, visada norisi, kad kuo daugiau ir geriau žaistų, bet kaip pirmam sezonui, tai manau, kad Mindaugas viršijo visus lūkesčius.
– O kaip jūsų brolis jaučiasi fiziškai? Juk tokių krūvių jam dar nėra tekę atlaikyti.
– Krūvis didesnis. Jis sako, kad neįsivaizduoja, kaip visos megažvaigždės, kurios žaidžia po 35-40 minučių, jį atlaiko. Nors ir skraido jie privačiais lėktuvais, viskas yra paduodama ant lėkštutės, tereikia tik žaisti, bet vis tiek tai vargina. Mindaugas sako: „Neįsivaizduoju, kaip jie jaučiasi, nes aš vien po visų kelionių būnu pavargęs“. Nuovargis yra tikrai didelis, tačiau sezonas kur kas greičiau prabėga, kai daugiau rungtyniauji nei treniruojiesi.
– Jeigu „Knicks“ nepateks į atkrintamąsias varžybas, tai paskutines sezono rungtynes sužais balandžio 12 dieną. Pirmoji Lietuvos rinktinės treniruočių stovyklą Palangoje yra numatyta liepos 21-ąją. Pailsėti laiko tikrai turėtų užtekti.
– Manau, kad taip. Aišku, dar jam reikės treniruotis su Niujorko komanda, bet tikiuosi, kad iki vasaros jis visas reikiamas treniruotes pasidarys ir turės daugiau laisvo laiko tiek poilsiui, tiek pasirengimui rinktinei.
– Bet iš Mindaugo lūpų jokių minčių dėl neatvykimo negirdėjote?
– Ne, kol kas ne. Kiek teko girdėti, manau, kad jis tikrai atstovaus Lietuvai.