Remiantis pranešimu, „Pelicans“ pageidautų mobilesnio ir pajėgesnio gynyboje aukštaūgio. Esą vienas galimų taikinių – Klivlando „Cavaliers“ marškinėlius vilkintis Jarrettas Allenas.
Dabartinė vidurio puolėjo sutartis galios dar metus, pagal ją, JV turėtų papildyti sąskaitą 15,4 mln. JAV dolerių (14 mln. eurų).
„Lygoje labai nedidelė saujelė žaidėjų, kurie yra saugūs. Aš manau, kad nesu vienas iš jų. NBA sezonas mums baigėsi tikrai ne taip, kaip mes ar klubo vadovybė norėjo. Visko gali būti, galimi įvairūs ėjimai.
Nenustebčiau dėl mainų“, – kalbėjo 31-erių J. Valančiūnas, nuo 2021-ųjų vilkintis Naujojo Orleano „Pelicans“ marškinėlius.
Šią savaitę sostinėje J. Valančiūnas patarimus dalino savo vardo krepšinio stovykloje dalyvavusiems jaunuoliams ir turėjo laiko užsukti į DELFI TV laidą „Sporto baras“ bei atsakyti į laidos vedėjo Igno Grinevičiaus klausimus.
Pokalbyje – J. Valančiūno mintys apie sezoną už Atlanto, esamus ir buvusius komandos draugus, mokyklą lankyti pradėjusius vaikus, atostogas gimtinėje, laisvalaikį ir, žinoma, neužmirštos ir rinktinės aktualijos.
– Metai permainingi, kodėl NBA sezonas „Pelikanams“ baigėsi „įkrintamosiose“?
– Neįveikėme to etapo. Sezonas buvo labai įdomus ir kartu banguotas.
Ir gerų, ir blogų akimirkų, nuo pirmos vietos į apačią, vėl į viršų. Viskas baigėsi „įkrintamosiose“.
Nemanau, kad buvo labai geras sezonas. Norėjosi stabilesnio, bet turime dar kitus metus.
– Dažnai nebuvote stipriausios sudėties, aišku, dažniausiai iš rikiuotės iškritęs buvo Zionas Williamsonas. Kokia situacija su juo, kiek jį krepšinis domina šiuo metu?
– Krepšinis domina, bet nėra sveikatos, vis kažkokia trauma išlenda. Sunku patikėti, kad kada nors jis galėtų būti be traumų. Didesnės kubatūros vyras, kuris atlieka akrobatinius veiksmus aikštelėje. Ir šoka, ir bėga, ir pirmas žingsnis stiprus... Kūnas patiria nemažą stresą.
– Treniruotėse tekdavo pažaisti vienas prieš vieną jam būnant geros sportinės formos?
– Ačiū dievui, jis visada būdavo mano komandoje. Man netekdavo jausti tos jėgos.
Kai žaidžia, tikrai įspūdingas vyras. Ir šuolis, ir atletiškumas, nuostabiai išnaudoja savo kūną.
– Koks jis rūbinėje?
– Geras bičas. Nepatikėsi, gana ramus, nesireiškiantis. Tylus, savo daro ir viskas.
– Anksčiau iškart po NBA sezono pabaigos sėsdavai į pirmą lėktuvą ir Lietuvą, šiemet kažkur užtrukai?
– Yra šeima. Kai kam sezonas truko ilgiau. Dabar reikia laukti nebe manęs, o kitų (juokiasi). Sūnus baigė pirmą klasę, reikėjo palaukti mokslo metų pabaigos.
– Lanko anglakalbę mokyklą?
– Taip, nes lietuviškos nėra, bet šeimoje, žinoma, kalbame lietuviškai.
– Ar vaikai sportuoja?
– Aktyvūs, bet neturi vienintelio užsiėmimo, kad tik tą ir daugiau nieko. Viskas įdomu, viską pabando. Smagiausia, kai aktyvi veikla, sportas žadina smalsumą, susidomėjimą.
– Ką paprastai valgai sezono metu?
– Stengiuosi mitybą derinti, gal vasarą laisvesnė situacija maisto atžvilgiu. Kaip Arvydas sakė, norisi atgauti jėgas.
Nesakau, kad laikausi dietos, bet stengiuosi valgyti taip vadinamą švarų maistą.
Tie mitybos klausimai tampa aktualūs su amžiumi ir skausmais. Pasėdi ant lovos ryte ir supranti, kad dar tiek nedaug (metų – Delfi), o taip skauda.
– Bet yra kuo pasidžiaugti, dievas davė karjerą be didesnių traumų?
– Ačiū dievui, jis mane dar tikrai saugo. Nesakau, kad traumos, bet skausmų yra, jaučiasi, kad pačiam nebe 22-eji.
– Yra gandų apie galimus tavo mainus, seki tą situaciją?
– Tikrai mačiau. Yra nemažai kalbų, nežinau, kiek jose yra tiesos. Lygoje labai nedidelė saujelė žaidėjų, kurie yra saugūs, aš manau, kad nesu vienas iš jų. Sezonas baigėsi tikrai ne taip, kaip mes ar klubo vadovybė norėjo. Visko gali būti, galimi įvairūs ėjimai.
Nenustebčiau dėl mainų.
– Koks jausmas būti išmainytam, išsiųstam į kitą miestą, klubą?
– Pirmu atveju, kai po 6,5 metų Toronte reikėjo palikti „Raptors“, atrodė, kaip toliau teks gyventi. Nežinojau, ką reiškia būti kitoje komandoje.
Dabar su tuo susitaikiau, patirties turiu. Taip, tenka viską iš naujo pradėti, vaikams – mokykla, užsiėmimai, bet reikia suprasti, kad tai – NBA biznio dalis.
– Ar jau pailsėjai, lauki rinktinės?
– Dabar taip. Vyksta paauglių vasaros stovykla Vilniuje, tenka su vaikinais ir man pajudėti, jaučiu, kad pasiilgęs to krepšinio.
– Rinktinėje netrūksta nuostolių, štai, ir Arnas Butkevičius nepadės nacionalinei komandai. Kaip pats jautiesi dėl to?
– Ar yra nerimo? Matysime, turime tikrai gerų žaidėjų, kurie gali būti tokie pat pajėgūs, kaip tie, kurių nebus komandoje.
Sakau, čia jau trenerio darbas kaip suburti, kaip sulipdyti tą komandą. Nemažas, nelengvas darbas, bet Kazys gali tą padaryti.
– Su jaunystės titulų strategu K. Maksvyčiu antri metai, smagu kartu su juo?
– Žinoma, smagu, kad ne tik žaidėjai lipo karjeros laiptais, bet ir trenerių štabas. Treneris Kazys krovėsi tą žinių, patirties bagažą, dabar yra Eurolygos atkrintamųjų strategas.
Tikrai tai aukštas įvertinimas.
– Kas K. Maksvyčiui leidžia būti geru strategu?
– Jis stengiasi pažinti žaidėjus, taikytis prie jų, išnaudoti jų stipriąsias puses. Ne primesti savo kažką krepšininkams, bet jis bando analizuoti žaidėjus, modeliuoti žaidimą pagal jų stipriąsias savybes. Manau, tai svarbus dalykas.
– Kažkokie šios rinktinės rėmai jau yra. Kiek tos nežinomybės pačiam dėl komandos?
– Ta nežinomybė nuolat lydi. Kokios formos bus žaidėjai, kaip klostysis žaidimas, kokie rezultatai, kaip pasiruošimas praeis... Tik po kažkokio čempionato gali pasakyti, kaip buvo šią vasarą.
– Teko žaisti laiminčiose rinktinėse, 2013, 2015-aisiais, kas rinktines padaro sėkmingomis?
– Geras žaidimas, reikia laimėti, viskas skamba paprastai. Manau, nuo pirmos dienos būna tas cinkelis toks, kad štai, viskas limpa, žaidimas klostosi.
Viskas susideda į vieną krūvą – žaidėjai, treneriai, kažkur sėkmė, varžovai, grupė. Manau, visko reikia.
– Tau niekada neteko svarstyti, dvejoti, žaisti ar nežaisti rinktinėje?
– Visada pasvarstai tą pirmą savaitę po sezono. Bet tyliai. Praeina pora savaičių, ir vėl galvoji, kad reikia važiuoti. Po gero mėnesio pasiilgsti apskritai žaidimo, nelieka jokių klaustukų.
Buvo lažybos su draugais, kad štai, artimiausią vasarą tikrai nevažiuosiu. Bet po mėnesio skambini draugui ir klausi – tai kiek aš tau skoloje?
– Kas veža rinktinėje?
– Nuo pat mano tų pirmų dienų rinktinėje – ta gera atmosfera. Chebra susirenka pasimėgauti krepšiniu ir gerai praleisti vasarą. Tiesiog smagu būti su kompanija, visi myli krepšinį, visi bendraminčiai. Ne tik gini Lietuvos garbę, bet ir gerai praleidi vasarą.
