Diskusijų apie naujas ir ženkliai geresnes „Raptors“ galimybes kovoti dėl NBA čempiono titulo sūkuryje atsidūrė ir Jonas Valančiūnas.
Tiek Toronto klubo rungtynių komentatoriai Mattas Devlinas, Leo Rautins ir Jackas Armstrongas, tiek ir nacionalinių JAV transliuotojų apžvalgininkai Mike‘as Breenas, Doris Burke, Markas Jacksonas ir Jeffas Van Gundy ne kartą tiesioginiame eteryje it susitarę ištarė tą pačią frazę – lietuvis žaidžia geriausią sezoną savoje NBA karjeroje.
Nors toks mūsų tautiečio žaidimo įvertinimas glosto Lietuvoje rungtynes stebinčių žiūrovų ausis, sunku jį priimti be skeptiškumo lašo. Juk JV šiame sezone pirmą kartą prarado vietą „Raptors“ starto penkete, kur jį pakeitė pastaruoju metu puikiai rungtyniaujantis Serge‘as Ibaka. Kaip tokia žaidybinė evoliucija gali simbolizuoti „geriausią karjeros sezoną“?
Žvelgiant iš statistikos analizės pusės, atsižvelgiant į ją nagrinėjančio žmogaus interesus, galima tiek pagrįsti, tiek paneigti tokį NBA žinovų teiginį. Vienareikšmiško atsakymo šioje situacijoje turbūt nėra, tačiau visada įmanoma išnarstyti Jono žaidimą atspindinčius skaičius ir susidaryti savo nuomonę.
Valančiūno sezonas – geriausias „Raptors“ komandai, bet ne pačiam Valančiūnui?
Vos pažvelgus į uteniškio šio sezono statistikos eilutę, akis rėžia jo vidutiniškai aikštėje praleidžiamų minučių skaičius. Iš 23 žaistų susitikimų tik 9 starto penkete pradėjęs aukštaūgis šiais metais rungtyniauja vos po 19,3 minutės – mažiausiai per septynis sezonus trunkančią savo NBA karjerą.
Šis rodiklis iš pirmo žvilgsnio dar labiau gąsdina atkreipus dėmesį į kitais JV už Atlanto praleistais metais fiksuotus skaičius. Savo debiutiniame sezone po 23,9 minutės aikštėje praleidęs lietuvis antraisiais metais vidutiniškai žaidė po 28,2 minutės. Stebėtina, tačiau tai yra iki šiol geriausias jo rezultatas, o po 2013-14 metų pirmenybių jo žaidimo laikas su kiekvienu sezonu nežymiai, tačiau stabiliai smuko žemyn.
Itin mažas minučių skaičius sudaro komplikacijų norint „pasverti“ Valančiūno fiksuojamus tradicinės statistikos elementus. Akivaizdu, jog mažiau laiko aikštėje praleisdamas lietuvis fiksusos ir mažesnius atkovotų kamuolių, rezultatyvių perdavimų, blokų, perimtų kamuolių ir pelnytų taškų vidurkius.
Visgi situacija ne tokia ir paprasta. Net ir nesulyginus lietuvio proporcingojo efektvyumo su kitais sezonais suvienodinant jo minučių vidurkį, jo rezultatyvumas (12,7 taško per rungtynes) nusileidžia tik 2015-16 fiksuotam vidurkiui (12,8 taško) ir absoliučiai sutampa su pernykščiu rezultatu.
Karjeros vidurkį siekiančius ar geresnius rungtynių vidurkio rezultatus JV renka ir daugumoje kitų statistikos kategorijų. Vieninteliu žemesniu skaičiumi čia tampa atkovoti kamuoliai – šiais metais lietuvis jų renka po 7,3. Jono karjeros vidurkis siekia 8,5, o geriausias sezono rezultatas – 9,5 atkovoto kamuolio per rungtynes 2016-17 metais.
Gerokai išaugusį aukštaūgio efektyvumą puikiausiai iliustruoja jo „per 36” statistika, skaičiuojama proporcingai pakėlus jo per rungtynes fiksuojamus vidurkius iki 36 minučių vidurkio. Tokioje statisikos formoje išryškėja kitas vaizdas – Valančiūnas čia fiksuoja geriausius karjeros rezultatus visoje eilėje žaidimo elementų.
23,8 taško, 13,7 atkovoto kamuolio, 2,2 rezultatyvaus perdavimo, 0,9 perimto kamuolio ir 1,6 bloko per 36 minutes. Vienintelis skaičius, nesiekiantis geriausio karjeros pasiekimo, yra atkovoti kamuoliai (13,8 praeitų metų sezone). Kitaip tariant, gaunamas minutes aikštėje uteniškis išnaudoja iki šiol neregėtu naudingumu.
Jo rezultatyvumo šuoliui didžiausios įtakos turi gerokai išaugęs taiklumas. Nors JV šiais metais mūsų nebedžiugina pernai matytomis tritaškių salvėmis (kol kas 8 iš 24 visame sezone), vidurio puolėjas sumeta net 61 procentą visų mestų dvitaškių bei 83 procentus baudų metimų. Abu šie skaičiai – jūs turbūt jau atspėjote – yra geriausi per septynerius jo NBA praleistus metus.
Nepaisant suprastėjo tritaškių taiklumo, Valančiūnas taikliausiai iš žaidimo atakuojančių lygos krepšininkų sąraše žengia 14-as, o tarp bent tiek pat minučių vidutiniškai rungtyniaujančių ir bent tiek pat baudų metimų per rungtynes išmetančių aukštaūgių taikliau nuo horizantoliosios linijos už lietuvį atakuoja tik Enesas Kanteris, Nikola Vučevičius ir Karl-Anthony Townsas.
Tarp lygos lyderių Jonas patenka ir pagal atkovojamų kamuolių procentą (10-a vieta), efektyvumo reitingą (12-a vieta) ir, kad ir kaip netikėtai tai skambėtų atsižvelgiant į visą karjerą jį lydinčią neigiamą etiketę, gynybos reitingą (17-a vieta). Valančiūnui esant aikštėje jo komanda per 100 atakų vidutiniškai į savąjį krepšį praleidžia tik po 103,1 taško, o toks rezultatas yra geriausias visoje „Raptors“ ekipoje.
Visos vasaros metu plačiai aptarinėta naujojo Toronto klubo stratego Nicko Nurse‘o simpatija jam puikiai pažįstamam lietuviui, su kuriuo penkerius metus Dwane‘o Casey asistento pareigas užėmęs specialistas praleido šimtus individualaus darbo valandų, netapo ypatingo JV atsiskleidimo pamatu.
Jei kalbų apie daug geresnio ir visapusiškesnio lietuvio išnaudojimo aikštėje įkarštyje kas nors būtų pasakęs, jog artėjančiame sezone Jonas aikšelėje praleis mažiau nei 20 minučių, į tokią repliką dauguma mūsų veikiausiai būtų sureagavę dvejopai – arba karštligiškai paneigę pašnekovą, jog tai tiesiog neįmanoma, arba stipriai nusivylę „Raptors“ klube susidarysiančia lietuvio situacija.
Visgi realybė yra kiek kitokia, nei galėjome tikėtis. Valančiūnas nenuginčijamai žaidžia efektyviausią savo sezoną, nors mes čia, Lietuvoje, tikėjomės daug svaresnio jo statistinio indėlio į komandos žaidimą.
Nepaisant to, Nurse‘as nusipelno ir komplimentų. Būdamas aikštėje uteniškis tikrai negali skųstis gaunamų perdavimų stoka – šiais metais jis metimu, išprovokuota pražanga, rezultatyviu perdavimu ar klaida užbaigia net 25 procentus komandos atakų. Kitaip tariant, JV esant ant parketo, ketvirtadalis „Raptors“ atakų vystosi tiesiogiai per jį.
Tad nors statistiškai Jonas ir jo gerbėjai galbūt ir tikėjosi daug geresnių rezultatų, komandai nešamos naudos atžvilgiu net ir praradęs vietą starto penkete Lietuvos rinktinės vidurio puolėjas iš tiesų žaidžia geriausią karjeros sezoną. Ir nors dauguma sirgalių bei apžvalgininkų kalbėdami apie fantastišką Toronto klubo startą pirmiausia mini Kawhi Leonardo, Kyle‘o Lowry ar Pascalio Siakamo pavardes, juodadarbio lietuvio atsidavimas pergalių siekimui šiame sezone taip pat tapo svarbia „Raptors“ sėkmės dalimi.