Iš karto po planetos pirmenybių Jonas su Domu skubės į Ameriką, kur jų lauks naujasis NBA sezonas ir dar nematyti iššūkiai: J. Valančiūnas su Memfio „Grizzlies“, ko gero, bus priversti pamiršti pergales ir tiesiog stengsis nepramušti lygos dugno, o D. Sabonis pagaliau turėtų atsikratyti atsarginio žaidėjo vaidmens ir tapti nuolatiniu Indianos „Pacers“ starto penketo, kuriame pasirodė tik penkis kartus per visą praėjusį sezoną, nariu.
Smogiamajame Indianapolio kvintete Domantas greičiausiai užims į Čikagą persikėlusio solidaus puolėjo Thaddeuso Youngo, pernai aikštėje pradėjusio net 81-ą „Pacers“ mačą iš 82-iejų, vietą.
Šią vasarą ne vieną ėjimą atlikę „Ristūnai“ (prarado Darreną Collisoną, Wesley Matthewsą, Cory Josephą, Tyreke'ą Evansą, Bojaną Bogdanovičių ir Th. Youngą, įsigijo Malcolmą Brogdoną, T. J. McConnellą, Jeremy Lambą, T. J. Warreną bei Gogą Bitadzę) ir kitą sezoną turėtų įsiveržti į atkrintamąsias varžybas – jiems projektuojama vieta pirmame Rytų šešete.
Jei taip ir nutiks, o D. Sabonis liks „Pacers“ gretose iki sezono galo, jis ir vėl, jau ketvirtus metus iš eilės, dalyvautų atkrintamosiose kovose. Įdomu, kad savo laiku nė viename sezone lemiamo NBA etapo nepraleido ir Arvydas Sabonis, kuris Portlando „Trai Blazers“ klubą į atkrintamąsias varžybas pristatinėjo kasmet ištisus septynerius metus. Taigi panašu, kad jo jaunėlis sūnus šiuo aspektu kol kas užtikrintai žengia tėvo pėdomis.
Tuo metu naują trejų metų ir 45 milijonų JAV dolerių vertės sutartį su „Grizliais“ suderėjusiam J. Valančiūnui artimiausi keli sezonai veikiausiai baigsis labai anksti: su savo lyderiu Mike'u Conley atsisveikinusiai Memfio komandai prognozuojamas murkdymasis pačiame lygos dugne ir paskutinė arba priešpaskutinė konferencijos vieta.
Pernai aštuonias iš 30 lygos ekipų, iš kurių tris – Vakaruose, pralenkusiems tenesiečiams tą pakartoti bus itin sunku, nes, be kitų Vakarų galingųjų, savo ambicijų jau nebeslepia nei Luką Dončičių ir Kristapą Porzingį pastvėrę Dalaso „Mavericks“, nei Zioną Williamsoną naujokų biržoje laimėję Naujojo Orleano „Pelicans“, nei tuo labiau LeBrono Jameso ir Anthony Daviso duetą suklijavę Los Andželo „Lakers“. O juk visi jie – tiesioginiai „Grizzlies“ konkurentai.
Kokios perspektyvos artimiausiais metais NBA šviečiasi J. Valančiūnui ir D. Saboniui bei jų komandoms? Lietuvių vaidmuo ir statistika išaugs, liks tokie patys ar taps menkesni? Kaip ši beprotiška vasara pakeis lygos veidą? Kokią apskritai NBA matysime kitą sezoną? Ir kas bus rimčiausi favoritai nukarūnuoti netikėtus dabartinius čempionus Toronto „Raptors“?
– Indiana nuskynė du gerus gynėjus ir šiuo atžvilgiu labai sėkmingai pasidarbavo laisvųjų agentų rinkoje. M. Brogdonas – fantastiškas ir netgi truputį nustebinęs pirkinys, nereikalaujantis kamuolio savo rankose, nors ir yra įžaidėjas, bet tuo pačiu puikiai inicijuojantis derinį du prieš du, pagal kurio naudojimo dažnumą „Pacers“ buvo pirmi lygoje jau ir pernai. Tad tai yra jų žaidimo stilių idealiai atitinkantis ir labai efektyvus krepšininkas, kuris praėjusį sezoną oficialiai tapo aštuntuoju 50 (metimai iš žaidimo) - 40 (tritaškiai)- 90 (baudų metimai) procentų klubo nariu NBA istorijoje.
„Pacers“ taip pat įsigijo J. Lambą iš Šarlotės „Hornets“. Šis jų ėjimas sėkmingas dviem aspektais: pirma, dabartinės rinkos kainomis tai labai neskaudi ir draugiška sutartis (už trejus metus – 31,5 mln. JAV dolerių), antra, traumuotas komandos lyderis Victoras Oladipo iki sausio mėnesio vis dar nepasirodys aikštėje, tad J. Lambas galės užimti atakuojančio gynėjo poziciją, o V. Oladipo grįžus Jeremy galės žaisti lengvuoju kraštu, nes yra pakankamai universalus tiek puolime, tiek gynyboje.
Bet įdomiausia dalis lietuviams, žinoma, yra dėl D. Sabonio ir jo ateities. Kadangi Indiana atsisveikino su Th. Youngu ir bent jau kol kas nieko neįsigijo į sunkiojo krašto puolėjo poziciją, tik NBA naujokų biržoje pasišaukė vidurio puolėją Gogą Bitadzę iš Sakartvelo, Mylesas Turneris su D. Saboniu turėtų kartu žaisti daugiau šiais metais. Manau, kad dabartinis planas yra rizikuoti leisti juos abu į starto penketą, nepaisant visų minusų, ir išsibandyti iki galo, ar jie visgi gali vienu metu žaisti kartu, ar negali ir kažkurį iš jų reikia išmainyti.
– Ar tai reiškia, kad nuo to, kaip šiam duetui seksis koegzistuoti aikštėje ir kokie bus „Pacers“ rezultatai pirmoje sezono pusėje, gali priklausyti tolesnis D. Sabonio likimas?
– Manau, kad šis sezonas ir bus tas lūžio taškas, ta mirk arba gyvenk Indianoje situacija lietuviui, nes šiuolaikinėje NBA skirti labai didelę savo algų biudžeto dalį dviem vidurio puolėjams nebūtų labai racionalu. Jeigu tas duetas visgi nepasiteisins, kažkurį jo narį „Pacers“ išmainys iki mainų lango užsidarymo vasarį, o tokiu atveju tai greičiausiai būtų būtent Domantas, kadangi vasarą jis taps apribotu laisvuoju agentu.
„Pacers“ vesti derybas su lietuviu ir sutartį, pagal kurią šį sezoną jam atseikės 3,5 JAV dolerių, pratęsti gali jau nuo dabar. Bet tai, kad jie kol kas nieko nesiūlo, yra signalas, jog prasidėjo išbandymo laikotarpis. Jei jis neparodys nieko gero, tada mokėti aštuonženklę sumą atsarginiam vidurio puolėjui... na, to niekas nedaro NBA lygoje. Nemanau, kad Indiana ryžtųsi būti pirmąja tokia komanda 2019-aisiais.
Jos rezultatai pirmoje sezono dalyje, visa išplėstinė žaidėjų statistika, gynybos ir puolimo reitingai, kuriais dabar remiasi visa NBA analitika ir skaičiais parodantys, kokia sudėtis yra stipresnė aikštėje, ir lems kitą „Pacers“ sprendimą. Tad pirma sezono pusė šimtu procentų ir atsakys į klausimą, ar D. Sabonis liks Indianoje ir toliau, ar jo karjera pakryps į kurį nors kitą lygos klubą.
– Kitas NBA lietuvis J. Valančiūnas dėl savo ateities gali jaustis daug ramiau – jis suraitė parašą po nauja trejų metų 45 mln. JAV dolerių vertės sutartimi su „Grizzlies“. Tačiau pagal išankstines prognozes, Memfio ekipa bus viena prasčiausių visoje lygoje ir apie atkrintamąsias galės nebent tik pasvajoti. Tavo galva, „Grizliai“ į jas tikrai nepretenduos?
– Vakarų konferencija išlieka labai galinga, sustiprėjo dar keletas komandų – net ir tų, kurios pernai buvo už aštuntuko ribos: tiek „Lakers“, tiek Sakramento „Kings“, tiek „Pelicans“, tiek „Mavericks“. Memfis kartu su Finiksu yra tarp tų klubų, kuriems artimiausio sezono perspektyva atrodo labai liūdnai. Pergalių klausimu J. Valančiūno laukia ne patys derlingiausi metai, bet „Grizzlies“ turi nemažą potencialą: tą patį Jareną Jacksoną jaunesnįjį, kuris, beje, labai gražiai „Instagram“ tinkle ragino klubą pratęsti sutartį su JV, taip pat Ją Morantą, kuris tapo pirmuoju krepšininku NCAA istorijoje, visą sezoną rinkusį bent po 20 taškų ir 10 rezultatyvių perdavimų per rungtynes.
Taigi ateitis Memfyje yra pakankamai šviesi, o šiuo metu J. Valančiūnas, tikiu, bus vienas tų žaidėjų, kurie savo patirtimi padės tobulėti tam jaunimui ir pridenginės jo silpnybes. Be to, Jonui gali tekti pabūti ir tų naujokų asmens sargybiniu, nes kai jie „susiraus“ su kuo nors, jis turės šokti į ugnį, į konfliktus ir juos gesinti.
– Visa tai, kuo J. Valančiūnas praėjusį sezoną labiausiai džiaugėsi Memfyje – vyriausiuoju treneriu J. B. Bickerstaffu ir pagrindiniu komandos įžaidėju M. Conley – „Grizliai“ šią vasarą prarado. Ar dėl to Jono efektyvumas ir asmeninė statistika gali kiek susitraukti?
– Manau, kad taip. Apskritai tokio jo rezultatyvumo ir tos fantastiškos statistinės atkarpos, kurią JV turėjo Memfyje po mainų (vid. po 19,9 taško ir 10,7 atkovoto kamuolio), nebeturėtų būti. Dar ir dėl to, kad grįžta visi tie „Grizzlies“ krepšininkai, kurie buvo traumuoti, o ir tas pats Ja Morantas yra nevengiantis krepšį atakuoti žaidėjas, nors savo savo vadovavimo komandai stiliumi jis gana panašus į M. Conley – nebijo mesti, bet tuo pačiu ir gerai skirsto kamuolius, kas nėra pats blogiausias variantas J. Valančiūnui.
Jonas ir toliau turėtų gauti kamuolių ir nesijausti pamirštas komandos puolime. Gal įspūdingos pernykštės savo statistikos jam pakartoti ir nepavyls, bet tai taip pat nebus ir pirmųjų sezonų „Raptors“ gretose atvejis, kai J. Valančiūnas tiesiog statė užtvaras, o į krepšį mesdavo tik tada, jei pats nusiimdavo kamuolį puolime. Tokio vaizdo Memfyje nematysime. „Grizliai“ turėtų būti pakankamai protingą krepšinį žaidžiantis teoriškai gynybinės stilistikos klubas.
– Mums visada labai aktualu skaičiuoti svetimus pinigus, ypač didelius. Kiti panašaus kalibro lygos centrai šią vasarą susitarė dėl tokių sumų: Enesas Kanteris Bostone gaus 10 mln. JAV dolerių už du sezonus, DeAndre Jordanas Brukline – 40 mln. JAV dolerių už keturis sezonus, o Nikola Vučevičius Orlande – net 100 mln. JAV dolerių už taip pat keturis sezonus. Kaip šiame kontekste vertinti J. Valančiūno suderėtus 45 mln. per artimiausius trejus metus: tai jo pergalė ar labiau lygiosios?
– Sakykime, kad tai yra ne lygosios, netoli jų, bet į pliusą – pergalė 1:0. Tikrai nebloga sutartis. Akivaizdu, kad Jonas norėjo to apsidraudimo, tos ilgalaikės garantuotos sutarties. Taip, treji metai – ne penkeri, bet visvien solidu, nes, neduok Dieve, kokia nors trauma ar kažkas, žaisti tą paskutinį sezoną, kurį jis ir taip turėjo savo kišenėje, būti buvęs labai rizikingas dalykas.
Suprantamas Jono noras užsitikrinti sau tuos pinigus ir pasirinkti geriau žvirblį saujoje nei briedį girioje, t. y. galbūt kažkiek ir mažesnę sumą nei, sėkmės atveju, jam būtų siūloma kitą tarpsezonį. Tas žvirblis saujoje šiuo atveju yra toks, kad pavalgyti tikrai bus iš ko. Todėl galima pasveikinti JV ir pasidžiaugti tuo, kad tas jo sprendimas atsisakyti žaidėjo opcijos išėjo į naudą.
Visas pokalbis ir laida „Iš viršaus“ – vaizdo įraše.