1994-ųjų NBA superfinale su Patricku Ewingu smogiamąjį Niujorko „Knicks“ priekinės linijos duetą sudaręs ir tik per plauką nuo aukso žiedų likęs (pirmavo serijoje prieš Hjustono „Rockets“ 3:2, bet pralaimėjo 3:4) kovingasis Ch. Oakley per savo karjerą pakeitė ne vieną komandą.
1985 m. NBA naujokų biržoje pašauktas devintu numeriu Ch. Oakley iškart atsidūrė Michaelo Jordano draugijoje Čikagoje, po trejų metų net dešimtmečiui išsikraustė į Niujorką, o tuomet persikėlė į Torontą, kuriame praleido du sezonus.
Būtent todėl jam šis miestas ir jį reprezentuojantys „Raptors“ – nesvetimi.
Vertindamas pokyčius Kanados klube – DeMaro DeRozano ir Jakobo Poeltlo iškeitimą į Kawhį Leonardą ir Danny Greeną – tvirto stoto Ch. Oakley atsiliepė optimistiškai.
Aukštaūgis netrukus prabilo ir apie dar vieną „Raptors“ iki galo neišnaudotą ginklą – Lietuvos krepšinio rinktinės vidurio puolėją Joną Valančiūną.
„Didelis vyras, centras, koks jo vardas? Jis žaidė tikrai gerai praėjusį sezoną, bet jie jo pakankamai neišnaudojo. Treneris turėjo dažniau žaisti per jį.
Pamirškite puolimo išplėtimą. Jei turite 213 cm ūgio žmogų, kuris gali centruoti ir daryti efektyviai tai, ką jis darė atkrintamosiose, žaiskite per jį“, – pastebėjo 34-asis numeris Ch. Oakley.
Interviu leidiniui „The Star“ pabaigoje jis pridūrė, kad ir dabar, perkopęs penktą dešimtį, galėtų sėkmingai grumtis NBA arenose.
„Dabar visiems leidžiama mėtyti. Manau, lengvai rinkčiau po 20 taškų“, – tarė „Knicks“ legenda.
Primename, kad „Raptors“ praėjusiose atkrintamosiose vėl nedrįso išnaudoti JV ir Rytų konferencijos pusfinalyje beviltiškai 0:4 krito prieš LeBrono Jameso tempiamą Klivlando „Cavaliers“ kolektyvą.
Po tokio sezono finišo Toronto klubo vadovai ėmėsi permainų ir atsisveikino su vyriausiuoju treneriu Dwane'u Casey, o į jo vietą paskyrė buvusį asistentą Nicką Nurse'ą.
