Per paskutinius tris mačus kone po 30 taškų renkantis Luka šiemet vienas pats paskandino jau ir Hjustono „Rockets“, ir Minesotos „Timberolves“ klubus, kai lemiamu ketvirto kėlinio metu sumetė atitinkamai 11 ir 7 taškų iš eilės.
„Luka – tai dar vienas pavyzdys to, kad amerikiečiai neturi žalio supratimo, kas iš tikrųjų yra Europos krepšinis ir kas ta Eurolyga. Jie neseka, nesidomi ir neįsivaizduoja, kad tai yra antras pajėgiausias, o kai kuriais atžvilgiais gal net ir pat pajėgiausias, krepšinio turnyras mūsų planetoje“, – tvirtina DELFI NBA ekspertas Rokas Grajauskas.
NBA laidoje: pokalbis apie nežmoniškai gerą L. Dončičiaus debiutą, apmaudą dėl Arvydo Macijausko fiasko Amerikoje, D. Sabonio įsiveržimą į „Pacers“ starto penketą, MVP lenktynes tarp Jameso Hardeno ir Giannio Antetokounmpo bei tai, kodėl aštunta Vakarų komanda šiemet gali nukauti pirmąją – visai kaip 1994 m. padarė Denverio „Nuggets“ su Dikembe Mutombo, 3:2 eliminuodami absoliučius reguliariojo sezono nugalėtojus Siatlo „SuperSonics“.
– Rokai, D. Sabonis paskutinius keturis susitikimus pradėjo kaip pagrindinis „Pacers“ centras ir per juos rinko po 18,25 taško bei 10,5 atkovoto kamuolio. Kaip Domas jaučiasi atsidūręs starto penkete – ten, kur jo tėvas praleido didžiąją dalį NBA karjeros?
– Sunku pasakyti, kaip jaučiasi pats Domas. Bet Indianai labai trūksta Myleso Turnerio. Domantas labai gražiai skirsto kamuolius. Apskritai jis starto penkete netgi dažniau užima tą antraeilio žaidimo kūrėjo vaidmenį, negu būdamas antrame penkete. Nepaisant to, kad D. Sabonis iškritus M. Turneriui renka po daugiau nei 18 taškų, tiek jo užtvarų statymas, tiek ir perdavimai yra netgi svarbesnės jo užduotys būtent žaidžiant starto penkete nei pakilus nuo atsarginių suolo, kaip kad mes esame įpratę jį matyti.
Kalbant apie bendrą visumą – lygiai taip pat: D. Sabonis, mano manymu, labiau tinka žaisti su antru penketuku, kadangi jame jis yra neabejotinai centrinė ašis puolime tiek ir statant užtvaras, tiek ir žaidžiant du prieš du su Tyreke'u Evansu ar Cory Josephu. Ir tas tarpusavio supratimas, chemija jų yra truputį geresnė, nors ir dažnai būna taip, kad Domas užbaigia ketvirtus kėlinius su starto penketo nariais.
Galbūt jau susiformavęs ir tas žaidimo ritmo įprotis eiti į aikštę, kai rungtynės yra prasidėjusios, kai varžovai jau prisirinkę pražangų, dažniau keliauti prie baudų metimų linijos arba žaisti prieš krepšininkus, kurie jau vengia kontakto, kad neviršytų kėliniui skirtų pražangų limito. Norisi matyti D. Sabonį, žaidžiantį starto penkete, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, tačiau šiuo metu Nate'as McMillanas galėtų išnaudoti Domą dar labiau kaip to antrojo penketo koloną, aplink kurią sukasi visas „Pacers“ atsarginių žaidimas.
– Indianapolio komanda Rytuose tvirtai žengia trečioje vietoje, bet į šią poziciją dar tikrai kėsinsis ir Bostono „Celtics“, ir Filadelfijos „76-ers“. Ar realu, kad „Pacers“ pasibaigus sezonui bus trejete?
– Manau, kad taip. Indiana turi komponentą, kuris yra labai svarbus reguliariajame sezone – stiprų atsarginių žaidėjų suolą, kuris atkrintamosiose galbūt nėra tiek paveikus ir neturi tiek įtakos serijos baigčiai. Tačiau būtent reguliariajame sezone rėmimasis platesne rotacija yra stiprioji „Pacers“ pusė, todėl jie teoriškai, kai žaidžia savo krepšinį, gali išlaikyti didelį intensyvumą visų rungtynių metų. Tai yra viena geriausiai besiginančių komandų lygoje. Todėl ji Rytų ketvertuke turėtų būti tikrai, o dėl trejeto dar pažiūrėsime, pamatysime, pagyvensime, sužinosime.
Rytų konferencijoje pagaliau yra penkios iš tikrųjų konkurencingos ekipos. Jeigu mes kalbėtume apie ketvirtos ir penktos komandų susitikimą atkrintamosiose, ten namų aikštės pranašumas turės aukso vertę. Tad norisi palinkėti „Pacers“, kad jie liktų tame ketverte, nes tada galės nustebinti ne vieną.
– Pakalbėkime apie kitą NBA lygą drebinantį europietį L. Dončičių. Jis jau pirmame sezone tapo Dalaso „Mavericks“ lyderiu – žmogumi, kurio rankose būna kamuolys, kai sprendžiasi rungtynių likimas. Nors Lukos pataikymas iš žaidimo ir šlubuoja (43,5 proc.), jo asmeninė statistika – kaip žvaigždės: vid. 20 taškų, 6,7 atk. kam. ir 5 rez. perd. Kokį įspūdį tau palieka slovėnas?
– Luka palieka labai gerą įspūdį savo branda ir priimamais sprendimais. Labai ryškiai matyti, kokia yra milžiniška praraja tarp jo įgautos patirties Europoje ir tarp NCAA rungtyniavusių krepšininkų. Tai yra tiesiog nelygintini dalykai. Koks šaltakraujiškumas, kurį jis demonstruoja mačų pabaigose – galime prisiminti, kaip jis vienas nužudė Hjustono „Rockets“ ir Minesotos „Timberwolves“ klubus, kai ketvirtuose kėliniuose paeiliui sumetė 11 ir 7 taškus!
Kalbant apie europiečių naujokų sezonus, tokio debiuto NBA neturėjo nė vienas niekada dar iki šiol. „Lėtam, neatletiškam“ 19-mečiui tai yra nežmoniškai geras pasiekimas. Apskritai jei imsime visus naujokus, tai 1994-1995 m. sezone Grantas Hillas (vid. 19,9 tšk., 6,4 atk. kam. ir 5 rez. perd.) buvo paskutinis žaidėjas, rinkęs panašius skaičius kaip dabar L. Dončičius (vid. 20 tšk., 6,7 atk. kam. ir 5 rez. perd.), tik G. Hillas visiškai nemokėjo mesti tritaškių savo pirmame sezone (4/27, 14,8 proc.).
– Ar jis jau dabar vertas būti vienu NBA „Visų žvaigždžių rungtynių“ balsavimo lyderių ir lenkti tokius žaidėjus kaip Kevinas Durantas, Paulas George'as, Anthony Davisas?
– Visų pirma, čia yra populiarumo rinkimai. Tai yra faktas. Derrickas Rose'as turi daugiau balsų negu Jamesas Hardenas. DeMarcusas Cousinsas turi nemažai balsų, nors šį sezoną dar net nežaidė. Tad nereikėtų tų balsų vertinti pernelyg logiškai ir ieškoti labai jau sąmoningo ryšio ar žaidybinio pagrindo to balsavimo rezultatams. L. Dončičiaus žaidimas yra sekamas visoje Europoje. Visi europiečiai dėl jo trina rankomis. Jeigu jau mes šitaip jį sekame, kas turėtų dėtis Balkanuose? Išvis baisu net pagalvoti.
Tas L. Dončičiaus sėkmingas startas ir įsiliejimas į NBA lygą yra tuo pačiu ir šiokia tokia Europos pergalė. Dėl to nereikėtų stebėtis, kad šitiek daug balsų jis gauna. Iki rinkimų galo LeBrono Jameso jis turbūt neaplenks, bet aš nežinau, ar jį patį kas nors išstums iš tos antrosios vietos Vakarų konferencijos priekinės linijos sąraše.
Luka – tai dar vienas pavyzdys to, kad amerikiečiai neturi žalio supratimo, kas iš tikrųjų yra Europos krepšinis ir kas ta Eurolyga. Jie neseka, nesidomi ir neįsivaizduoja, kad tai yra antras pajėgiausias, o kai kuriais atžvilgiais gal net ir pat pajėgiausias, krepšinio turnyras mūsų planetoje.
– Rokai, slovėnui Dalase leidžiama viskas: jis gali laikyti kamuolį savo rankose kiek tik nori, per rungtynes išmesti 20 ir daugiau metimų bei imtis iniciatyvos, kada tik sugalvos. Turbūt tokių šiltnamio sąlygų per visą NBA istoriją nė vienas naujokas iš Europos dar nėra turėjęs?
– Debiutiniame sezone – tikrai ne. Tačiau ir jo paties žaidimo stilius yra toks, kad, jei komanda nori jį atrakinti, atskleisti visą jo potencialą, ji turi jam leisti žaisti būtent šitaip. Jeigu tu statysi L. Dončičių į aikštės kampą, kad jis iš pagavimo mėtytų tritaškius, tai bus tik labai labai maža dalis to, ką jis gali padaryti. Tad tai taip pat nėra labai stebėtinas dalykas.
Plius, kodėl dar labai pasisekė Lukai, Rickas Carlisle'as yra labai aukšto lygio treneris, kuris žino, ką daro, ir puikiai supranta krepšinį. Patekimas į jo vadovaujamą komandą yra vienas iš geriausių įmanomų scenarijų L. Dončičiui. Trenerio indėlis čia negali būti nurašytas ir nuvertintas.
– Tavo manymu, jeigu Arvydas Macijauskas savo laiku būtų patekęs į tokią sveiką organizaciją ir gavęs joje tokį svarbų vaidmenį kaip Luka – po 40 minučių ir 20 metimų per mačą, o ne trynęs suolą, ar jis būtų buvęs toli nuo tos statistikos, kurią šiandien renka L. Dončičius?
– Žinoma. Yra truputėlį ir kitas niuansas. A. Macijauskas nebuvo tokio lygio žaidimo kūrėjas. Jis buvo nuostabus ir, ko gero, pats mylimiausias mano, kaip klaipėdiečio, krepšininkas, sentimentų jam tikrai jaučiu labai daug. Tačiau sunku įsivaizduoti metiką, kuris NBA lygoje tiek laiko turėtų kamuolį savo rankose ir atliktų 20 metimų.
– Lukos pavyzdys patvirtina, kad NBA labai svarbu, į kur – kokią komandą ir organizaciją – žaidėjas patenka. Tam pačiam A. Macijauskui ar Šarūnui Jasikevičiui taip nepasisekė. Ar sutinki, kad nuo tos aplinkos labai daug kas priklauso?
– Be abejo. Ir nuo komandos sudėties, ir nuo vyriausiojo trenerio žaidimo stilistikos, nuo to, ar tu atitinki jo filosofiją. Gali būti labai geras krepšininkas kaip A. Macijauskas ar Š. Jasikevičius, bet tau ten gali nepasisekti.
Tiesa, tada dar buvo truputėlį kiti laikai. NBA dabar yra labai globalus sportas. Užsieniečių, žvelgiant iš amerikiečių perspektyvos, lygoje su kiekvienais metais vis daugėja ir jie nuolat muša rekordus, kiek jų daug jau yra – turbūt net trečdalis dabartinių žaidėjų yra gimę už JAV ribų.
Šiais laikais į juos yra kitaip žiūrima, jiems yra suteikiamos visai kitos galimybės, o ir tas stereotipas „baltaodis, lėtas europietis, kuris nemoka gintis, bet gerai meta baudas“ nyksta. Yra visiškai kitas talento traktavimas – tuo požiūriu NBA pažengė labai toli į priekį.
25-erių metų A. Macijauskas į NBA patraukė 2005-taisiais – po to, kai su Vitorijos „Tau Ceramica“ suklupo tik Eurolygos superfinale prieš Tel Avivo „Maccabį“ su Š. Jasikevičiumi. Pats Macas buvo tiesiog neuždengiamas ir per svarbiausias kovas, t. y. nuo TOP-16 etapo, rinko po daugiau nei 20 taškų.
Apskritai Arvydo rekordas Eurolygoje – net 40 taškų (4/7 dvitaškiai, 6/6 tritaškiai, 14/14 baudos) ir 50 naudingumo balų.
Deja, persikėlęs už Atlanto į NBA autsaiderių Naujojo Orleano „Hornets“ gretas, kuriose tikėjosi tapti svarbia figūra, jis susidūrė su visišku trenerio ignoravimu ir gaudavo pasireikšti tik per vadinamąsias šiukšlių minutes.
Nors „Kalašnikovas“ su „Širšėmis“ buvo sudaręs dvejų metų ir 3,5 mln. JAV dolerių sutartį, skyrybos įvyko jau po pirmo sezono, per kurį taiklia rankele garsėjęs Macas tespėjo įmesti tris tritaškius, o pats rezultatyviausias jo pasirodymas NBA – 8 taškai į Atlantos „Hawks“ krepšį.
„Noriu pamiršti tuos metus. Viskas buvo blogai. Tikrai blogas treneris, bloga franšizė. Pasibaigus sezonui aš neturėjau nė minties grįžti į Naująjį Orleaną dar metams. Nuo trečio mačo (pirmuose dviejuose žaidė 10 min. – DELFI NBA) buvau pasmerktas nuliui minučių likusiai sezono daliai. NBA – tai nelinksma patirtis. Komandos ten – ne komandos, o tarp komandos draugų nėra jokio ryšio“, – liūdnai konstatavo A. Macijauskas.
Po neįgyvendintos amerikietiškos svajonės Maco karjeros kreivė smigo žemyn – dar porą metų jis praleido Pirėjo „Olympiakos“ klube, bet paskui patyrė traumą ir atsisveikino su profesionaliu krepšiniu nesulaukęs nė 30-ies.
Įdomu, kad iš buvusių jo bendraklubių „Hornets“ ekipoje du iki šiol tęsia savo karjeras NBA – tai Chrisas Paulas ir J. R. Smithas.
Visa NBA laida – vaizdo įraše.