Sunku patikėti, tačiau šis kadras „Timberwolves“ sirgalių akyse stovi iki pat šiandienos ne tik kaip aukščiausias klubo pasiekimų taškas, tačiau ir kaip juodžiausio periodo organizacijos istorijoje pradžia.
Nuo tos įsimintinos vasaros nei Kevinas Love'as, nei Alas Jeffersonas, nei Ricky Rubio, nei tas pats K. Garnettas taip ir nesugebėjo sugrąžinti Minesotos ekipos į pajėgiausių Vakarų konferencijos komandų aštuntuką.
Į istorinį mūšį su Los Andželo „Lakers“ dėl patekimo į NBA superfinalą prieš trylika metų „Wolves“ iškopė vedami tuometinio didžiojo komandos trejeto – K. Garnetto, Samo Cassello ir Latrello Sprewello.
Ir nors organizacija ne kartą bandė suburti naują žvaigždžių trijulę (R. Rubio, K. Love'as ir Nikola Pekovičius), vėlesnieji bandymai baigėsi bergždžiai. Visgi šią vasarą „Timberwolves“ mainų būdu papildė buvęs Čikagos „Bulls“ lyderis Jimmy Butleris ir beveik trisdešimt metų klubo aktualijas analizuojantys apžvalgininkai vienbalsiai sutaria – Minesotos ekipa turi geriausią sudėtį savo istorijoje.
Nors į artėjantį sezoną Minesotos klubo gerbėjai deda ypatingai daug vilčių, ne ką mažiau žadančiu buvo laikytas ir pernykštis bandymas grįžti į atkrintamąsias varžybas. Komandos vyriausiuoju treneriu ir krepšinio operacijų prezidentu tapus Čikagos „Bulls“ gretose puikiai užsirekomendavusiam Tomui Thibodeau Vilkams buvo prognozuojamas didelis žingsnis pirmyn, tačiau vienos nesėkmingiausių NBA organizacijų lūkesčiai dužo į šipulius.
Gynybos ekspertu laikomo stratego atvykimas neištraukė „Timberwolves“ iš gynybos reitingo lentelės dugno. Po 112 taškų per 100 atakų vidutiniškai praleidusi komanda užfiksavo ketvirtą blogiausią rezultatą visoje lygoje.
Viena pagrindinių tokio skylėto žaidimo savoje aikštės pusėje priežasčių tapo jaunųjų klubo lyderių Andrew Wigginso ir Karl-Anthony Townso progreso stoka bei itin silpnas atsarginių žaidėjų suolelis.
Vienu geriausiai besiginančių lygos krepšininkų J. Butleriu pasipildę „Timberwolves“ savo gynybą sustiprino ir sukirsdami rankomis su sunkiuoju krašto puolėju Taj Gibsonu. Nors patyrusių veteranų atvykimas į puikiai pažįstamo T. Thibodeau vadovaujamą ekipą iššaukė Mineapolio klubui ironišką pravardę „Timberbulls“, šis pastiprinimas turėtų ryškiai pagerinti tragišką komandos gynybą.
Pernai Minesotos ekipa užfiksavo ir dar vieną skaudų statistinį rodiklį. Jaunieji Vilkai net 22 kartus įsigudrino pralaimėti rungtynes, kuriose pirmavo bent dešimties taškų skirtumu. Tokiuose susitikimuose „Timberwolves“ rezultatas buvo 24-22, kai likusios lygos komandos tokiais atvejais pergales šventė net 79 proc. žaistų rungtynių.
Žaidimo kontrolę iš savo rankų T. Thibodeau auklėtiniai paleisdavo dėl kelių priežasčių. Visų pirma, komanda ryškiai stokojo patirties ir buvo priklausoma nuo itin jaunų krepšininkų sėkmingo žaidimo svarbiausiomis rungtynių minutėmis. Jeffo Teague'o ir Jamalo Crawfordo prisijungimas prie sudėties turėtų atrišti „Timberwolves“ rankas žūtbūtinėse susitikimų akimirkose.
Nors artėjančiame sezone Vilkai ant suolo turės triskart geriausiu šeštuoju žaidėju pripažintą J. Crawfordą bei vieną žaidėją iš T. Gibsono ir Gorgui Diengo dueto, sudėties komplektacija vis dar turi spragų.
Vieninteliu lengvuoju kraštu be į ketvirtojo numerio rolę pernai pastumto Nemanja Bjelicos „Timberwolves“ atsarginių sąraše taps minimalios vertės sutartį su komanda pasirašęs Shabazzas Muhammadas. Nors puolėjas pasižymi jauną J. Crawfordą primenančiu žaidimo stiliumi ir pajutęs žaidimo ritmą gali pelnyti visą šūsnį taškų, jo žaidimas gynyboje Mineapolio sirgalių tarpe jau seniai apipintas anekdotais ir legendomis.
Tokia situacija lemia, jog vieninteliu „pliusiniu“ gynėju šioje pozicijoje lieka J. Butleris. Jimmy G. Buckets pravardžiuojamas krepšininkas suteiks Vilkams prabangą paslėpti A. Wigginsą ar S. Muhammadą ties mažiausiai pavojingais varžovų perimetro žaidėjais, tačiau jam sėdus ant suolo „Timberwolves“ gali vėl nuslysti į beviltišką bedugnę savoje aikštės pusėje.
Nepaisant to, Minesotos klubas šį sezoną pradeda ryškiai sustiprėjęs ir pasiruošęs nutraukti nelemtą nesėkmių seriją. Trylika sezonų be patekimo į atkrintamąsias varžybas yra antras didžiausias toks skaičius NBA istorijoje, ir pagal jį Vilkai nusileidžia tik Los Andželo „Clippers“, į šį etapą nepatekusiems net penkiolika metų iš eilės (1976-1991).
Visgi „Timberwolves“ žais šiais metais itin konkurencingame Šiaurės vakarų divizone, kur po keturis kartus susitiks su „Trail Blazers“, „Jazz“, „Nuggets“ ir „Thunder“ ekipomis. Solidūs dažniausiai matysimi oponentai tik dar labiau apsunkina užduotį patekti į pirmąjį aštuntuką absurdiškai galingoje Vakarų konferencijoje.
Naujas didysis trejetas, naujos aprangos ir naujos viltys kaitina vienos šalčiausių JAV valstijų krepšinio sirgalių kraują, tačiau ištirpdyti ilgų nesėkmių metų sukietintą skepticizmo ledą šiais metais Minesotoje gali tik pergalių banga.
Šioje serijoje taip pat skaitykite:
Atsijauninusių „Hawks“ sezono tikslas – L. Dončičius?
Ar K. Irvingu ir G. Haywardu pasipildę „Celtics“ gali pasiekti daugiau negu pernai?
Perspektyvūs žaidėjai ir patrauklus krepšinis – „Nets“ bando atsispirti nuo lygos dugno
Paskutinis D. Howardo šansas: ar Supermenas ištrauks „Hornets“ iš vidutiniokų liūno?
Sėkmingos „Bulls“ pastangos tapti blogiausia NBA komanda
D. Nowitzki eros pabaigai besiruošiantys „Mavericks“ turi naują klubo veidą
Lietuviškasis „Nuggets“ klubas: komplektacijos klaidos, bręstančios žvaigždės ir neribotas potencialas
Naujų namų duris atveriantys „Pistons“ laukia jaunųjų krepšininkų progreso
Puolimo genijų vedami „Rockets“ sau kelia aukščiausius tikslus
Kas ves į priekį sudėtį išdraskiusius „Pacers“?
Skaudžias netektis „Clippers“ sugebėjo paversti maloniais netikėtumais
Jauną branduolį surinkusių „Lakers“ stovykloje – seniai nematytas optimizmas
Varžovams skaičiuojant nuostolius „Heat“ ruošiasi agresyviam šturmui
Evoliucionuojantys „Grizzlies“ artėja prie modernaus krepšinio filosofijos