D. Sabonis paprašo Tommy Lloydą sustabdyti automobilį. Gonzagos „Bulldogs“ universiteto komandos trenerio asistentas legendinio Lietuvos krepšininko Arvydo Sabonio sūnų 2014 metais paima iš oro uosto, kad nuvežtų į treniruotę.
Taip toli nuo namų atsidūręs Domantas žinojo, kad atsitiks kažkas negero. „Jis tiesiog išsivėmė“, – prisiminė su šypsena pirmuosius jaunojo lietuvio žingsnius už Atlanto.
T. Lloydas pasiteiravo naujoko, ar šį supykino automobilis, tačiau atvykėlis atsakė neigiamai – jei jį apima baimė ar neviltis, organizmas kartais taip sureaguoja.
Prisimindamas pirmąjį susidūrimą su D. Saboniu T. Lloydas juokėsi: „Domas veikiausiai mane pribaigs, tačiau tai tik parodė, kaip toli jis tuo metu buvo nuėjęs savo gyvenime“.
Gonzagos universitetas jaunajam puolėjui greitai tapo antraisiais namais, o „Bulldogs“ trenerio asistentas dalijosi įspūdžiais apie lietuvį, kurį pirmą kartą pastebėjo, kai šiam buvo vos 16 metų.
„Jis tai visuomet turėjo. Galėčiau tai pavadinti lietuviška kovotojo dvasia. Krepšinis yra svarbi šios kultūros dalis. Krepšinį lietuviai žaidžia su emocija. Jiems tai daugiau nei žaidimas. Domantas turėjo tai – už aikštės ribų buvo malonus ir mandagus, o aikštėje tapdavo tikru, sunkiai sustabdomu vyru. Tai tobula kombinacija“, – cbssports.com pasakojo jis.
Tą tobulą kombinaciją šiuo metu D. Sabonis demonstruoja jau vilkėdamas Indianos „Pacers“ marškinėlius. Sausio mėnesį Lietuvos rinktinės puolėjas vidutiniškai per rungtynes pelno 14,5 taško per beveik 30 minučių, o krepšį atakuoja 54,6 proc. taiklumu.
Tai įvertino ir komandos draugai. Lance'as Stephensonas sako, kad D. Sabonis palengvina rungtynes, Cory Josephas stebisi, kaip puolėjas juda aikštėje ir surenka atšokusius kamuolius. Mylesas Turneris, vyresnis už lietuvį pusantro mėnesio, tikina, kad mokosi iš naujojo komandos draugo.
„Žmogau, Domas tiesiog velniškai neįtikėtinas“, – juokdamasis D. Sabonį apibūdino vienas iš „Pacers“ lyderių Victoras Oladipo, kartu su lietuviu iš „Thunder“ mainuose už Paulą George'ą persikėlęs į Indianapolį.
„Aš tiesiog mėgaujuosi, jis nuostabus. Stebiu Domą nuo Gonzagos laikų ir stebėjau jo progresą, kai kartu žaidėme praėjusį sezoną „Thunder“ komandoje. Jis itin greitai tobulėja“, – neabejojo V. Oladipo.
2016-ųjų NBA naujokų biržoje 11-u šaukimu pakviestas D. Sabonis prisidėjo prie Oklahomos „Thunder“ komandos, tačiau prisitaikyti prie NBA krepšinio jam nebuvo lengva.
Tarpsezoniu pokyčių šoką išgyvenusi „Thunder“ komanda lietuviui patikėjo svarbų vaidmenį. Net 66 rungtynes starto penkete pradėjęs Domas susidūrė su visiškai kitu žaidimo stiliumi, strigo puolėjo efektyvumas.
Žaisdamas Gonzagos „Bulldogs“ universiteto komandoje jis buvo pratęs kelti varžovams problemas baudos aikštelėje, o savo apgaulingus veiksmus pradėdavo už jos ribų.
Oklahomoje lietuvio įgūdžiai buvo mažai matomi – dažniausiai kamuolys sukosi ekipos žvaigždės Russello Westbrooko rankose.
Į ketvirtojo numerio aikštėje rėmus įstatytas D. Sabonis žaidė šalia „centro“ Steveno Adamso ir pasižymėjo metimais nuo trijų taškų linijos – 159 tritaškius metė 32,1 proc. taiklumu.
Po P. George'o mainų „Pacers“ atrodė itin pažeidžiama, tačiau dabar sandėris atrodo visiškai kitaip.
Indianos komanda su 25 pergalėmis rikiuojasi 6-oje Rytų konferencijos vietoje, o į NBA „All Stars“ rungtynes pretenduojantis Victoras Oladipo kartu su D. Saboniu tvirtai laiko ekipos stuburą.
„Pacers“ strategas Nate'as McMillanas abiem krepšininkams vienodai dėkingas už pagerėjusį kamuolio judėjimą aikštėje ir išskiria lietuvio sugebėjimą atlikti perdavimą, varytis kamuolį, daryti užtvaras, „skaityti“ žaidimą, o svarbiausia – sukurti progas komandos draugams, atsivarant kamuolį prie jų, perduodant jį ir atkertant komandos draugo gynėją.
„Tai nauja žaidimo „du prieš du“ forma“ , – sakė N. McMillanas.
Tokio žaidimo sėklos buvo pasėtos iš karto po mainų, kai D. Sabonis vyko tiesiai į Indianapolį, užuot vilkęsis nacionalinius Lietuvos marškinėlius ir žaidęs Europos čempionate.
„Kartu žaidėme ir treniravomės visą vasarą – tai padėjo pažinti vieniems kitus ir sukurti gerą atmosferą komandoje“, – sakė puolėjas.
Treneris N. McMillanas turėjo pripažinti, kad Indianos komanda nuo Davido Westo laikų neturėjo tokių retų įgūdžių krepšininko kaip D. Sabonis. Tai leido jam gerokai patobulinti puolimo schemas.
Atvykus lietuviui „Pacers“ vidurio puolėjas Mylesas Turneris buvo sužavėtas naujoko krepšinio intelektu.
„Visiems sakiau, kad tas vaikinas gali žaisti, jis visuomet atsiduria ten, kur reikia ir jis žino, kaip žaisti“, – sakė jis.
Ekipos veteranas Alas Jeffersonas stebėjosi, kaip būdamas tokio amžiaus D. Sabonis yra patobulėjęs. Jis iš pradžių netgi nežinojo, kad Domo tėvas yra Arvydas Sabonis.
Vos prasidėjus sezonui paaiškėjo, kad N. McMillano sistema idealiai tinka D. Saboniui. Pirmose rungtynėse jis pelnė 16 taškų, pataikydamas visus 7 metimus, o po trijų dienų surinko 18 taškų ir atkovojo 12 kamuolių.
Lietuvis buvo įtraukiamas kone į kiekvieną ataką, kietai kovojo po lenta ir atliko puikų darbą kojomis, dėl ko Gonzagos universiteto ekipos treneris Markas Few kartą net palygino krepšininką su Sibiro tigru.
„Tai man primena Gonzagos dienas“, – po sėkmingos pradžios Indianoje prisipažino D. Sabonis.
„Kai pamačiau jį žaidžiant pirmose rungtynėse, pasakiau, kad tai tobula, – žavėjosi Gonzagos „Bulldogs“ trenerio asistentas Tommy Lloydas. – Būtent tokį jį matėme, kai jis žaidė už mūsų komandą“.
Universitete D. Saboniui problemų kėlė ne tik pykinimo priepuoliai. Būdamas naujokas jis greitai nusivildavo, jei reikalai aikštėje klostydavosi ne taip, kaip jis norėjo.
„Domas tiesiog pasiusdavo, jei žaidžiant kažkas jį neleistinai stabdydavo ir pražanga nebūdavo skiriama. Tuomet jis šūktelėdavo kažką treneriams ir, nubėgęs į kitą aikštės pusę, kažką nušluodavo, – dalijosi prisiminimais T. Lloydas. – Turėjome ne vieną pokalbį, kaip tas emocijas ir energiją nukreipti naudinga linkme, „nesulūžti“ ir nesiimti destrukcinių veiksmų“.
„Bulldogs“ trenerio asistentas apie tai pasakojo iš to paties San Diego viešbučio, į kurį, prieš trejus metus D. Sabonis grįžo su ašaromis akyse. Tuomet 18-metis dar ieškojo savo vaidmens ekipoje ir nebuvo patenkintas, kai sužaidė rungtynėse.
„Tai vaikis, kuriam rūpi. Turiu galvoje, kad jam iki kaulų smegenų svarbu, kas ir kaip vyko rungtynėse, kaip žaidė jis ir jo draugai. Jis norėjo daugiau, nei galėjo ir visa tai lydėjo nusivylimo jausmas“, – kalbėjo T. Lloydas.
Jis tvirtino, kad D. Sabonis išsivystė į žaidėją, galintį kontroliuoti savo pyktį. Kitos išeities ir nebuvo, jei jis norėjo žaisti daugiau minučių ir neiškristi dėl gautų pražangų. Toks iššūkis padėjo jam išlipti iš taip vadinamos komforto zonos.
Antrus metus Gonzagos universitete lietuvis nuo trijų taškų linijos metė 14 kartų ir pataikė 5. Pirmaisiais metais jis nemetė nė vieno tritaškio. Domas nekentė fakto, kad jis nepataiko ir jam reikėjo mokytis pasitikėti savimi.
Trenerių štabas drąsino jį mesti, kai laisvas ir dėl nepataikytų metimų nesodino ant atsarginių suolo.
„Domas atvyko pas mus visiškai neturėdamas metimo, – tęsė T. Lloydas. – Prastai metė ir baudos metimus. Jei tai nebuvo vieta po krepšiu, tai nebuvo jam sėkminga vieta. Laimei, puolėjas nevengė juodo darbo, kasdien plušėjo treniruotėse. Aš jam kalbėjau, kad šis darbas jam duos didžiausius vaisius, kai jis bus 23-ejų ar 24-ių metų. Tuomet galvojau, kad tiek reikės ir jis vėl kibo į darbą“.
Praėjusių metų spalį D. Sabonį užklupo viršutinių kvėpavimo takų infekcija. „Jis labai sirgo, atrodė nekaip“, – pastebėjo A. Jeffersonas. Ir niekas nebūtų kaltinęs lietuvio, jei jis būtų praleidęs Helovino rungtynes su Sakramento „Kings“.
Tačiau lietuvis ne tik žaidė, bet per 25 minutes surinko 12 taškų, atkovojo 16 kamuolių ir atliko 5 rezultatyvius perdavimus, taip prisidėdamas prie gražios „Pacers“ pergalės.
„Tas vaikinas yra bebaimis. Jo tėvas buvo toks pats. Aišku, Arvydas „Šlovės muziejaus“ narys, tačiau Domas turi tokį patį krepšinio IQ, perdavimą ir žaidimo „skaitymą“. Ir jis dar jaunas, su kiekvienais metais taps geresniu. Matau Domanto žaidime daug to, ką darytų aikštėje jo tėvas“, – mintimis dalijosi Indianos komandos strategas N. McMillanas.
Indianoje D. Sabonis jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Tai tampa akivaizdu, kai jis kovingai šūkteli po įspūdingo dėjimo iš viršaus arba pergalingai mostelėja kumščiu po laiku komandos draugui atiduoto perdavimo ir lengvų taškų iš po krepšio.
Puolėjas vertina trenerio N. McMillano nurodymus tiesiog žaisti agresyviai. Tai atrišo lietuviui rankas ir leidžia pademonstruoti kovotojo dvasią daug dažniau nei pirmaisiais metais NBA.
Krepšininkas įrodė, kad čia jo vieta, tačiau kyla klausimas, kaip jam seksis toliau tobulėti.
Lygindamas su M. Turneriu, su kuriuo D. Sabonis gauna maždaug tiek pat laiko aikštėje, „Pacers“ treneris išskyrė abiejų universalumą, taiklumą, žaidimą „du prieš du“. N. McMillanas neatmetė galimybės, kad abu krepšininkai žais kartu.
„Šiek tiek mums trūksta jėgos kovojant dėl atšokusių kamuolių. Su šiais dviem vyrukais aikštėje turėtume „laimėti lentą“. Tai galėtų būti mūsų planas ateičiai“, – teigė jis.
Lietuvis šį sezoną meta mažiau tritaškių, tačiau jų nepamiršta ir tai yra svarbi jo treniruočių dalis. Keldamas realų pavojų ne tik po krepšiu, bet ir prie tritaškio linijos D. Sabonis ims versti kalnus. Juk jam dar tik 21-eri metai.
„Domantas įkūnija nuostabią įgūdžių, mobilumo, psichologijos kombinaciją, tačiau yra dar kažkas, kas jo viduje dega. Pastebite? – klausė T. Lloydas. – Treneriai su žiburiu ieško tokių žaidėjų. Tokie vyrukai yra 100 proc. motyvuoti, nesavanaudžiai, gali piršto spragtelėjimu save užvesti ir kovoti. Tiesa, Domo atveju, veikia ir paveldėtas DNR užtaisas“.