„Taip, jie čia dėl tėvelio“, – sunkiai tvardydama emocijas galva jiems palinksėjo Jennifer Ilgauskas.
Tuo metu skambant Airijos roko supergrupės U2 hitui „Beautiful day“ į sausakimšos Klivlando „Quicken Loans“ arenos palubes lėtai kilo jos vyro Žydrūno Ilgausko marškinėliai, pažymėti 11-tu numeriu. Jie ten kabės amžinai.
„Dėkoju, kad nenuleidote rankų dėl lieso vaikino iš Lietuvos“, – 2014 metais visai Amerikai pridėjęs ranką prie širdies sakė Kaune gimęs aukštaūgis. Vos po metų nuo šios kalbos jis neteko lietuviško paso, kai paaiškėjo, kad jau kurį laiką turi kitą, amerikietišką.
Visą savo profesionalo karjerą Ž. Ilgauskas garsino Lietuvos vardą, nors už šalies rinktinę nė viename turnyre taip ir ir nesužaidė. Nepaisant to, būtent „Big Z“ skaičiai stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje yra solidžiausi iš visų čia kada nors viešėjusių lietuvių.
Tokį klausimą pažadino šią savaitę apie savo karjeros pabaigą pranešęs argentinietis Manu Ginobili, kuriam daugelis iškart rezervavo vietą minėtoje krepšinio šventovėje, nors jo plika asmeninė statistika NBA lygoje – gerokai prastesnė nei Žydrūno.
DELFI NBA nutarė apžvelgti pagrindinius „už“ ir „prieš“ teiginius vertinant Ž. Ilgausko vietą pasaulio krepšinio istorijoje.
Congratulations to Manu Ginobili on a great career
0 1st team All-NBA
0 2nd team All-NBA
0 seasons of 20 ppg
0 seasons of 5 rpg
0 seasons of 5 apg
2x All-Star (tied with the likes of David Lee, Brad Miller, and Zydrunas Ilgauskas)
Tip of the cap.— Ross Villarreal (@SportsRV) August 27, 2018
Dominavimas Lietuvoje ir NBA krikštas
Santūrus pagal charakterį Ž. Ilgauskas visai kitoks buvo aikštelėje. Jaunuolis LKL čempionate debiutavo sulaukęs vos 18 metų ir jau pirmame mače niekuo nenusileido dvejais metais vyresniam Eurelijui Žukauskui: milžinų dvikovą taškais 12:6 laimėjo Žydrūnas, kuris padėjo Kauno „Atletui“ švęsti ir pergalę 98:73.
Įpusėjus sezonui LKL aikštelėse apsipratęs Ž. Ilgauskas sukratė 32 taškus į „Šilutės“ krepšį ir kartu su „Atletu“ nužygiavo iki pat finalo, kuriame 1:3 neatsilaikė prieš Kauno „Žalgirį“.
19-metis Ž. Ilgauskas atrodė dar grėsmingiau: jo vidurkiai išaugo iki 21,2 pelnyto taško ir 13,2 atk. kam., o mače su Plungės „Olimpu“ jis suvertė 33 taškus, sugriebė 28 kamuolius – daugiau už visą „Olimpo“ komandą (27) – ir surinko 53 naudingumo balus. Iš viso per du sezonus sparčiai tobulėjęs kaunietis atliko net 55 dvigubus dublius ir abusyk buvo išrinktas į LKL „Žvaigždžių dieną“.
Trečiais karjeros metais Ž. Ilgauskas patyrė traumą ir sužaidė tik tris mačus, bet „Atletas“ jam padovanojo trečią LKL sidabro medalį, o vasarą 20-metis su Lietuvos studentų rinktine lankėsi JAV ir per dvikovą su NCAA čempionu Kentukio universitetu paliko neišdildomą įspūdį „Cavaliers“ generaliniam vadybininkui Wayne'ui Embry.
Nors net trys 1996 m. NBA naujokų biržos pirmojo rato vidurio šaukimai (18, 19 ir 21) priklausė Niujorko „Knicks“ klubui, Ž. Ilgausko pavardę Davidas Sternas ištarė atėjus 20-ajam, kurio savininkai buvo „Kavalieriai“. Deja, prieš pat debiutą „Big Z“ koją antrą kartą pakišo trauma ir lietuvis praleido visą pirmą sezoną.
Pats pirmas Žydrūno krikštas NBA buvo ne prieš bet ką, o dukart lygos čempioną ir finalų MVP Hakeemą Olajuwoną, kuris 1984-ųjų naujokų biržoje paliko sau už nugaros net patį Michaelą Jordaną (mažai kas ginčijasi, kad geriausią visų laikų krepšininką).
22-ejų metų Ž. Ilgauskas prieš 34-erių H. Olajuwoną ir dar pastarojo teritorijoje Hjustone nepasimetė. Ne, mūsiškis sensacingai net laimėjo tarpusavio dvikovą: 16 taškų ir 16 atkovotų kamuolių – prieš 10 taškų, 8 atk. kam. ir 5 pražangas.
Stebėtina, bet Z sužaidė absoliučiai visas 82-ejas reguliariojo sezono rungtynes ir dar 4-erias atkrintamųjų, nes „Cavs“ Rytuose finišavo šešti.
Žydrūnas, būdamas naujoku, surengė ir apskritai vieną geriausių savo karjeros pasirodymų ir Detroito „Pistons“ vyrus nubaudė 32 taškais (12/14 dvitaškiai, 8/9 baudos) bei 13 sugriebtų kamuolių. Daugiau nei trečdalio šeimininkų taškų kaltininkas padėjo „Cavs“ laimėti 90:88.
Toks atvykėlio iš Europos žaidimas neliko nepastebėtas – lietuvis kartu su Timu Duncanu, Keithu Van Hornu, Brevinu Knightu ir Ronu Merceriu atsidūrė geriausių NBA sezono naujokų penkete („All-Rookie Team“), o Niujorke vykusio NBA „Visų žvaigždžių savaitgalio“ rungtynėse tarp Rytų ir Vakarų konferencijų naujokų įmetė 18 taškų (8/10 dvitaškiai) ir buvo pripažintas naudingiausiu mačo žaidėju (MVP). Z iki pat 2018 m. buvo vienintelis per visą istoriją ne amerikietis, laimėjęs tokį titulą.
Kiek vėliau, 2003 ir 2005 metais, Ž. Ilgauskas jau dalyvavo ir pačiose NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynėse. Jei pirmoje dvikovoje Atlantoje mūsiškiui, žaidusiam kartu su M. Jordanu, atiteko labiau epizodinis vaidmuo, tai 2005-ais Denveryje lietuvis per 17 min. surinko 12 taškų (5/8 dvitaškiai) ir buvo tarp rezultatyviausių.
2004 m. kovą Ž. Ilgauskas buvo paskelbtas geriausiu visos NBA savaitės žaidėju ir net du kartus – 2007 ir 2011 m. – kovojo NBA superfinale (vienintelis iš lietuvių). Pirmąsyk su „Kavalieriais“ 0:4 pralaimėjo San Antonijaus „Spurs“, antrąsyk jau su Majamio „Heat“ 2:4 nusileido Dalaso „Mavericks“. Beje, pastaroji serija ir buvo paskutinis „Big Z“ bandymas užsimauti aukso žiedą.
„Big Z“ jo taip ir nepasimatavo. Jo per karjerą laimėtų trofėjų kolekcijoje, neskaičiuojant kelių asmeninių prizų, taip ir liko tik tie vieninteliai trys LKL sidabro apdovanojimai, kuriuos kaunietis susišlavė dar su „Atletu“ būdamas 18-20 metų, ir du NBA Rytų konferencijos nugalėtojų titulai.
Iš viso Ž. Ilgauskas NBA pasaulyje praleido 15 metų, iš kurių – 14 Klivlande. Tiesa, du sezonus dėl sunkių traumų Z net nepasirodė aikštėje, dar viename težaidė 5 rungtynes, o kitame – 24-erias.
Ar Ilgauskas nusipelnė būti įšventintas?
Sveikų 11 sezonų užteko tam, kad „Big Z“ taptų lyderiu tarp visų NBA lietuvių pagal sužaistas rungtynes (843), pelnytus taškus (10976), atkovotus kamuolius (6191) ir blokus (1327).
Žydrūnas išsiskyrė ir tokiais pasiekimais kaip 18 atkovotų kamuolių superfinale ar trys taiklūs tritaškiai per pratęsimą.
Nė vienas Lietuvos krepšininkas „Big Z“ neprilygsta ir pagal NBA lygoje uždirbtus pinigus – 124,5 mln. JAV dolerių. Antras šiame sąraše – A. Sabonis su 47,8 mln., o trečias – jam ant kulnų jau lipantis Jonas Valančiūnas (45,3 mln.).
Kitas dalykas, kad net aštuonis iš pirmų devynių sezonų Ž. Ilgauskas nepateko į NBA atkrintamąsias varžybas, o dažnesnį laimėjimų skonį pajuto tik tada, kai per metus vos 17 pergalių iškovoję „Cavs“ pirmu numeriu pas save pasikvietė LeBroną Jamesą. Palyginti: Sabas į NBA atkrintamąsias nukeliavo visus 7 žaistus sezonus, JV – 5 iš 6, Marčela – 5 iš 8.
Įdomu, kad pastarasis vienintelis lenkia Žydrūną pagal rezultatyviausią sezoną už Atlanto: 17,4 prieš 17,2 pelnyto taško.
Taigi lietuvių kontekste Ž. Ilgauskas NBA lygoje tikrai buvo didelė žvaigždė. Tokį patį statusą jis turėjo ir Klivlande. O kaip visose JAV?
ESPN apžvalgininkas Maxas Kellermanas labai koncentruotai, bet taikliai apibrėžė, koks žaidėjas yra vertas vietos Krepšinio šlovės muziejuje Springfilde: „Toks, kurio tu tiesiog negali nepaminėti kalbėdamas apie tą krepšinio erą, kurioje jis žaidė“.
Ir nors niekas nesiginčija, kad Ž. Ilgauskas savo laiku tikrai buvo ryški krepšinio figūra, turbūt reikia sutikti, kad, apart gražios statistikos, NBA jis jokių kalnų nenuvertė ir ledų nepralaužė – skirtingai nei Š. Marčiulionis ir A. Sabonis, kurie savo žaidimu ir pavyzdžiu praskynė kelius į šią lygą kitiems europiečiams.
Taip, Z yra vertas didžiulės pagarbos už tai, kiek visko iškentė ir kiek kartų nepasidavė, bet iki NBA superžvaigždžių kategorijos jam pritrūko. Tai patvirtina ir svetainės basketball-reference.com rezultatai.
NBA Šlovės muziejaus nariu krepšininkas gali tapti ne anksčiau, nei praėjus ketveriems metams po jo karjeros pabaigos. Ž. Ilgauskas su krepšiniu oficialiai atsisveikino prieš 7-erius, tačiau nominuotas į krepšinio šventovę vis dar nėra ir, minėtos svetainės paskaičiavimais, turi viso labo 0,2 procento tikimybę į ją kada nors patekti.
Šiuos šansus būtų pakėlęs bent vienas NBA čempiono žiedas arba tarptautinių varžybų titulas, tačiau jais Z pasigirti negali. Užtat beveik neabejojama, kad Krepšinio šlovės muziejuje atsidurs M. Ginobili pavardė. Keturiskart NBA čempionas, olimpinių žaidynių nugalėtojas ir Eurolygos pirmos vietos laimėtojas tokio pripažinimo turėtų sulaukti iškart, kai tai leis numatytas terminas.
Which LeBron James supporting cast is worse:
2007: Larry Hughes, Drew Gooden, Ilgauskas, Varejao, Eric Snow, Sasha Pavlovic, Damon Jones, Donyell Marshall, Boobie Gibson
2018: JR Smith, George Hill, Rodney Hood, Jeff Green, Jordan Clarkson, Korver, Tristan Thompson, Larry Nance
— Zack Rosenblatt (@ZackBlatt) May 28, 2018
Ž. Ilgausko palikimas NBA lygoje – kuklesnis nei Manu. Šiomis dienomis Z labiausiai prisimenamas tada, kai kalbama apie L. Jameso karjerą ir tai, kokius komandos draugus jis turėjo jos pradžioje. Čia lietuvis, kaip ir Drew Goodenas, Andersonas Varejao, Saša Pavlovičius ir kiti, dažniausiai yra pašiepiami kaip labai silpna grupė, kurią LeBronui kažkokiu būdu pavyko atitempti iki NBA superfinalo.
Pats L. Jamesas apie „Big Z“ visada atsiliepia labai pagarbiai ir dėkoja jam už draugystę bei tą patirtį, kurią jis perdavė, taip pat pažymi, kad būtent Žydrūnas buvo vienas pirmųjų NBA centrų, kuris itin taikliai atakuodavo iš tolesnių distancijų .
„Jis man buvo viskas. Puikus komandos draugas ir žmogus, išmokęs mane būti profesionalu tiek aikštėje, tiek ir už jos ribų. Kai žmonės kalba apie tritaškius pataikyti galinčius aukštaūgius – šiandien Porzingis ir visi kiti dėl to sulaukia labai daug dėmesio, bet Z tai darė dar savo žaidimo laiku“, – pastebi Lebronas.
Į rinktinę neprikvietė net prezidentas su premjeru
Ž. Ilgauskas kaip alibi nelaimėtiems NBA titulams negali panaudoti ir atstovavimo Lietuvos rinktinei. Per 18 metų trukusią karjerą Žydrūnas už nacionalinę savo šalies komandą tesužaidė 3 mačus – ir visus juos atrankos turnyre.
Labai pritempus būtų galima teigti, kad Ž. Ilgauskas prisidėjo prie 1995 m. Atėnuose lietuvių iškovotų Europos čempionato sidabro medalių, nes padėjo mūsiškiams kvalifikuotis į tas pirmenybes, bet paties Z trofėjų lentyna šiuo klausimu – tuštut tuštutėlė.
Čia jis nė iš tolo negali lygintis su dukart olimpinės bronzos laimėtojais A. Saboniu ir Š. Marčiulioniu, 1995 m. Atėnuose savo rankomis nusikalusiais ir Europos sidabrą.
Visa ši trijulė, kurios nė vienas narys nebuvo atsparus traumoms, į NBA pasibeldė paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje – tačiau ne visiems jiems NBA tapo kliūtimi ginti šalies garbę.
Žinoma, Ž. Ilgausko atveju, priežasčių, kodėl jam taip ir nepavyko dorai pakovoti už Lietuvą, galima rasti daugybę. Ir vis dėlto sunku patikėti tuo, kad nė vieną iš 18-os vasarų Z, pats to labai norėdamas, iš tiesų nebūtų galėjęs atvykti į rinktinę, į kurią jį taip kvietė ir geras draugas Šarūnas Jasikevičius, ir net aukščiausi mūsų šalies vadovai.
Ko gero, savo apogėjų kvietimo kampanija buvo pasiekusi prieš 2003 m. Europos pirmenybes Švedijoje, kai savo tvirto „taip“ neištarė ir 38-erių su puse Sabas.
Tuomet įkalbinėti Ž. Ilgauską ėmėsi net LR prezidentas Rolandas Paksas ir premjeras Algirdas Brazauskas.
Šalies vadovas į Prezidentūrą pasikvietė krepšininko tėvus Mečislovą ir Aldoną Ilgauskus, tačiau jie žurnalistams atsisakė komentuoti pokalbį. „Jei atvažiuos į Lietuvą, tai žais“, – lakoniškai tepasakė sportininko tėvas.
Savo ruožtu R. Paksas Z tėvelius įtikinėjo, kad „Žydrūnas reikalingas Lietuvai“, ir prašė šiuos žodžius perduoti jam pačiam.
Prezidento noras liko neišgirstas, tiksliau jį nuslopino „Cavaliers“ organizacija, pareiškusi, kad Ž. Ilgauskui čempionate būtų didelė tikimybė gauti traumą.
Tokios grėsmės nepabūgę lietuvaičiai su Š. Jasikevičiumi, Arvydu Macijausku, Ramūnu Šiškausku, Sauliumi Štombergu, E. Žukausku ir kitais priešakyje laimėjo visas šešerias rungtynes bei trečią kartą istorijoje į Lietuvą pargabeno žemyno auksą.
Ir visi vėlesni bandymai prisikviesti Ž. Ilgauską į rinktinę atsitrenkė į sieną. Kaip tikino jis pats, tokia perspektyva nežavėjo „Cavs“ klubo, nes lietuvis buvo vienas iš vos kelių NBA žaidėjų, kurio net trys kūno dalys (kojos ir nugara) buvo neapdraustos.
„Viena iš laimingiausių dienų man buvo ta, kai parsivežiau Lietuvos rinktinės marškinėlius. Aš jau turėjau net žalius sportbačius. Gaila, kad viskas taip išėjo“, – galiausiai liko tik apgailestauti jam.
Ž. Ilgauskas – dar vienas žmogus, kuris papildo ir taip storą Lietuvos krepšinio legendų knygą, pavadinimu „Kas būtų, jeigu ...“
Galbūt, jei ne sunkios traumos karjeros pradžioje, išbraukusios net kelis geriausius jo sezonus, Žydrūną pagrindinė jo darbovietė būtų mielai išleidusi į Lietuvos rinktinę. Galbūt su ja Z būtų įgyvendinęs savo svajonę ir dabar net nekiltų klausimas, ar Ž. Ilgauskas vertas išskirtinės vietos krepšinio istorijoje.
„Kai žinai, kad padarei viską, ką galėjai, gali ramiai gyventi toliau. Man svarbiausia yra tai, kad neapgaudinėjau savęs. Čempionų žiedai ateina ir praeina. Daug kas priklauso nuo sėkmės, daug nuo to, su kuo ir prieš ką tau tenka žaisti bei kokioje karjeros stadijoje esi pats. Tikrai nesijaučiu, kad būčiau save apgaudinėjęs – atidaviau visą save, todėl ir lengvai susitaikiau su tais rezultatais, kokius pasiekiau“, – apie titulus, kurie atiteko kitiems, pasisakė Ž. Ilgauskas.
Congratulations to Zydrunas Ilgauskas, who was awarded a Lifetime Achievement Award at the #CLESportsAwards on Wednesday!
RETWEET to congratulate Big Z and watch the @CLESports presentation here: https://t.co/7rkW7pQaT2 #AllForZ
📸: Timeless Photography pic.twitter.com/3Z4AJ3JmCt
— Cleveland Cavaliers (@cavs) January 19, 2018