Toronto „Raptors“ NBA finalo serijoje įveikė dėl traumų subyrėjusią „Golden State Warriors“ komandą 4-2.
Prievolės čempionams būtinai išdalinti aukso žiedus visiems, sezono eigoje sužaidusiems nors po vieną mačą jų gretose, nėra, bet NBA taisyklės jų gavėjų skaičiaus neriboja, tad viskas tokiu atveju priklausytų nuo paties klubo pozicijos.
Turint galvoje, kad J. Valančiūnas Toronte praleido beveik ištisus septynerius metus, atidavė ten viską, ką galėjo, ir stipriai prisidėjo prie to, kad „Raptors“ ekipa iš NBA pastumdėlės (2013 metais – 20 vieta) pavirstų į vieną geriausių visoje lygoje, koks mylimas ir gerbiamas jis išliko tiek Ontarijo provincijos sostinėje, tiek ir pačioje „Raptors“ organizacijoje bei kokius šiltus santykius, nepaisant mainų, JV išlaikė su komandos draugais ir prezidentu Masai Ujiri, ši sąlyga atrodo lengvai išpildoma.
Tokios praktikos egzistavimą anksčiau DELFI NBA patvirtino ir Bostono „Celtics“ skautas Benas Matkevičius: „Čia priklauso nuo komandos. Žinau, kad kai kurie gauna, o kai kurie ne. Pavyzdžiui, kai „Cavaliers“ tapo čempionais 2016 m., Klivlande žiedus gavo visi, netgi arenos darbuotojai. Klubas sprendžia, ar tave įtraukti į tą sąrašą“.
Beno paminėtais 2016-aisiais be žiedo liko tik Andersonas Varejao, kuris buvo atsidūręs itin subtilioje situacijoje: sezoną Klivlande pradėjęs brazilas jo viduryje buvo išsiųstas į Ouklandą, o tų metų NBA superfinale kaip tik ir susidūrė šios dvi komandos. 3:1 pirmavę „Warriors“ nesugebėjo pergalingai uždaryti serijos ir A. Varejao pats atsisakė „Cavs“ jam siūlyto žiedo.
Savo kompensaciją Andersonas gavo jau kitą sezoną: nors 2017 m. brazilas buvo atleistas jau po 14 rungtynių, „Warriors“, tapę čempionais, jam ne tik atsiuntė žiedą, bet ir nufilmavo vaizdo sveikinimą su Steve'o Kerro, Stepheno Curry ir Klay'aus Thompsono linkėjimais.
Šį kartą A. Varejao žiedą (ir netgi ne vieną) priimti jau sutiko. NBA taisyklės kiekvienam lygos čempionui leidžia užsisakyti dar dvi žiedo kopijas ir buvęs ilgametis Žydrūno Ilgausko bendraklubis taip ir padarė bei neįtikėtina dovana nustebino pirmąjį savo trenerį Alarico Duartę.
Primename, kad A. Varejao Ouklande neišbuvo nė metų ir „Warriors“ garbę per du sezonus gynė viso labo 36 kartus. Savo ruožtu J. Valančiūnas, kurio pirmoji trenerė Utenoje buvo Sinilga Bartaševičiūtė, o Vilniuje – Gintautas Regina, Toronte darbavosi šešerius su puse metų, per kuriuos sužaidė net 470 mačų.
Prabėgo jau 30 metų nuo pirmojo lietuvio išsilaipinimo NBA planetoje, tačiau iki šiol nė vienas mūsiškis – nuo tolimųjų 1989-ųjų ir mūsų NBA pionieriaus Šarūno Marčiulionio avantiūros iki pat 2019-ųjų ir jau laisvos Lietuvos vaiko Domanto Sabonio bandymo – stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje taip ir neužčiuopė aukso gyslos.
Vienintelis Lietuvos atstovas, savo kolekcijoje turintis tokį garbingą apdovanojimą – tai buvęs olimpinės krepšinio rinktinės narys Alvydas Pazdrazdis. Jam Dalase dirbant tarptautinio skautingo direktoriumi „Mavericks“ triumfavo 2011-ųjų superfinale, kai 4:2 pranoko didžiojo trejeto vedamą Majamio „Heat“. Tuomet mūsiškiui ant piršto ir sutvisko deimantais inkrustuotas NBA aukso žiedas.
Ironiška, kad savo NBA čempionais gali pasigirti ne tik didžiųjų oranžinio kamuolio šalių – Argentinos, Ispanijos, Italijos, Turkijos, bet ir Slovakijos, Gruzijos, Ukrainos, Bahamų, Kongo DR, Naujosios Zelandijos, Puerto Riko ar Venesuelos gyventojai. Nuo visų jų baltų krepšinio galiūnai kol kas atsilieka.
Ir ši situacija šiemet tikrai nepasikeis, net jeigu „Raptors“ ir atsiųstų žiedą J. Valančiūnui, kadangi vien nuo šio papuošalo turėjimo Jonas oficialiu NBA čempionu netaptų.