Ar jūs turite šansų šio to pasiekti sporte, jeigu nesate itin sportiškų tėvų vaikas ir neturite ypatingų genų mutacijų? Atsakymo į šį klausimą ieško sporto žurnalistas ir bestselerių autorius Davidas Epsteinas, o jo knygą „Sporto genas: įspūdingų pasiekimų mokslas“ išleido leidykla „Liūtai ne avys“. Jūsų dėmesiui – intriguojanti knygos ištrauka.
Dalaso Ouk Klifo gyvenamajame rajone berniukas kas vakarą prieš užmigdamas galvodavo: „Denniso Rodmano laukia kažkas įspūdingo.“
Vargu ar nutuokė, kad kažkas įspūdingo bus jis pats. Tuo metu krepšinio žvaigždės buvo Rodmano seserys. Koledže jiedvi tapo geriausiomis „All Americans“ turnyro žaidėjomis, o štai Dennisas, šeimos neūžauga, buvo žemas ir nerangus, į krepšį vargiai pataikydavo net iš arti.
Pusę krepšinio sezono vidurinėje mokykloje jis praleido ant atsarginių suolelio, o galiausiai išvis nustojo žaisti. Paskutiniaisiais metais mokykloje jo ūgis tebuvo 175 cm. Vaikščiodamas su savo jaunesnėmis, bet aukštesnėmis ir sportiškesnėmis seserimis, vaikinas dažnai kęsdavo draugų patyčias.
Baigęs mokyklą, Rodmanas Dalaso Fort Verto tarptautiniame oro uoste pradėjo dirbti valytoju naktinėje pamainoje. Vieną naktį jis pro oro uosto dovanų parduotuvės vartus, uždengtus žaliuzėmis, įkišo šluotos kotą ir iškrapštė kelias dešimtis laikrodžių, kuriuos vėliau išdalijo draugams. Ši vagystė išaiškėjo, taigi netrukus Rodmanas buvo išmestas iš darbo. Tačiau kažkas įspūdingo jau artėjo.
Baigęs mokyklą, Rodmanas dvejus metus toliau augo lyg ant mielių. „Oldsmobile“ parduotuvėje plaudamas automobilius už 3,5 dolerio per valandą, ištįso iki 203 cm.
Taigi Rodmanas vėl pradėjo žaisti krepšinį ir pastebėjo, kad nebėra toks nerangus, nors tapo aukštesnis ir turėjo daugiau raumenų. Į žaidimą jis įsitraukė taip greitai, lyg krepšinio fėja vieną naktį po pagalve būtų palikusi gebėjimą pataikyti į krepšį. „Tarsi atsirado naujas kūnas, gebantis atlikti veiksmus, kurie senajam nepavykdavo.“
Šeimos draugas įkalbėjo Rodmaną pabandyti žaisti vietinėje bendruomenės koledžo komandoje. Jis joje kurį laiką ir žaidė, bet kilus problemų dėl mokslų metė. Po metų, 1983-aisiais, Rodmanas gavo mažai žinomos NAIA mokyklos, esančios pietryčių Oklahomoje, krepšinio stipendiją. Čia jis praleido trejus metus, per varžybas vidutiniškai surinkdamas 25,7 taško ir atkovodamas 15,7 kamuolio. Visa kita jau istorija.
Rodmanas pateko į NBA ir per 14 metų laimėjo 5 čempionatus, du kartus buvo išrinktas geriausiai besiginančiu lygos krepšininku ir tapo visų laikų daugiausia kamuolių atkovojusiu NBA žaidėju. 2011 m. šis vyras, iki dvidešimt vienų beveik nežaidęs profesionalaus krepšinio, buvo įamžintas Krepšinio šlovės muziejuje.
XX a. paskutiniame dešimtmetyje dar vienas dalykas buvo beveik toks pat neišvengiamas kaip mirtis ir mokesčiai – tai Čikagos „Bulls“ pergalė NBA čempionate. Šį dinastijų dominavimą ant savo pečių atnešė trys akimirksniu ištįsę žaidėjai, kurie įsiamžins Krepšinio šlovės muziejuje. Kol ši „Bulls“ dinastijos trijulė dar nebuvo visiškai užaugusi, savo įgūdžiais neišsiskyrė iš minios.
Žinoma, vienas iš jų buvo Rodmanas. Ir Scottie Pippenas, kurio istorija panaši. Baigęs vidurinę mokyklą ir pradėjęs dirbti Centrinio Arkanzaso universiteto komandos vadybininku, jis buvo 185 cm ūgio. Iki pirmųjų metų pabaigos Pippenas ištįso iki 190 cm ir pradėjo žaisti komandoje.
Baigiantis kitai vasarai, jo ūgis siekė 195 cm. Iki pirmojo sezono Pippenas buvo jau 200 cm ūgio, o NBA talentų ieškotojai pradėjo burtis tribūnose ir stebėti netikėtos sėkmės sulaukusią Centrinio Arkanzaso universiteto komandą. Po kelerių metų jis buvo išrinktas vienu iš penkiasdešimties geriausių žaidėjų NBA istorijoje ir metais anksčiau už Rodmaną įamžintas Krepšinio šlovės muziejuje.
Michaelo Jordano istorija kiek kitokia. Jis jau vidurinėje mokykloje puikiai žaidė krepšinį, kamuolį iš viršaus pradėjo dėti 9 klasėje, būdamas 172 cm ūgio. Nors jo šeimos nariai buvo palyginti žemi, pats Jordanas 10 klasėje išsiskyrė 182 cm ūgiu. 11 klasėje jį vertino koledžo talentų ieškotojai, tačiau nusprendė, kad vaikinas tinkamesnis žaisti nedidelėje mokykloje. Baigdamas vidurinę mokyklą, jis paaugo dar 15 cm ir metė beisbolą, norėdamas visą laiką skirti krepšiniui. Jordanas gavo Šiaurės Karolinos universiteto stipendiją. Likusią istoriją vargu ar reikia pasakoti.
Rodmanas, Pippenas ir Jordanas sudarė 1995–1996 m. sezoną santykiu 72–10 pergalingai užbaigusios „Bulls“ komandos branduolį. Šis pasiekimas buvo pagerintas tik 2016-aisiais, krepšininkų biografijos liudija gebėjimą siekti sportinių aukštumų.
Šios knygos ieškokite visuose Lietuvos knygynuose bei knygos.lt
