Pakilus į 101 aukšto Taipėjaus dangoraižio viršų, po kojomis atsiveriantis vaizdas stebina.
Ne tik miestą rėminančių kalnų, jį raižančių keturių upių ir tarpus užpildančio urbanistinio skruzdėlyno panorama. Ne tik tuo, jog 7 mln. gyventojų turinčioje Taivano sostinėje iš paukščio skrydžio beveik nematyti eismo spūsčių.
Nuostabu ir tai, jog krepšinio aikščių, išbarstytų parkuose ar mokyklų stadionuose, galima priskaičiuoti žymiai daugiau nei futbolo.
Pragmatiškas motyvas taupant ribotą erdvę – į vieną futbolo aikštę galima lengvai sukišti kelias krepšinio.
Bet tiesa ir tai, kad populiarumu Taivane su krepšiniu lenktyniauja vienintelis beisbolas.
Lietuvos, Latvijos ir Puerto Riko krepšininkai, praleidę Taipėjuje kiek mažiau nei savaitę, tai galėjo pajusti tik iš dalies.
Per trijų pasaulio čempionatui besirengiančių rinktinių tarpusavio draugiškas rungtynes 7 tūkst. vietų turinti „Xinzhuang gymnasium“ arena nebuvo pilna, nors organizatoriai turėjo kitokių lūkesčių.
Atsiliepė tai, jog į Taipėjų neatvyko tokie NBA krepšininkai kaip Domantas Sabonis ar Jose Alvarado, o Kristapas Porzingis galėjo tik pamojuoti iš pirmosios eilės.
Atsiliepė ir pasikeitę Taivano rinktinės planai: vietoje draugiškų rungtynių su rezervine Lietuvos komanda buvo surengtas Williamo Joneso taurės turnyras, kuris paraleliai vyko pagrindinėje miesto krepšinio arenoje.
O kai kurie tuščias kėdes aiškino dar kitais faktoriais: tarkime, praėjusį šeštadienį vykusiu masiniu protestu dėl gniuždančios pėsčiųjų mirčių Taivano keliuose statistikos, kuris buvo pagrindinė vietos žiniasklaidos tema, arba nepigiais bilietais.
Kartu su Lietuvos krepšinio federacija (LKF) ir Naujojo Taipėjaus savivaldybe draugiškas rungtynes organizavusi vietos sporto rinkodaros kompanija „Bros Sports Marketing“ ėmėsi ir įdomesnių pajamų generavimo metodų.
Pavyzdžiui, po Lietuvos rinktinės mačo su Puerto Riku Jonas Valančiūnas ir Rokas Jokubaitis dalyvavo susitikime su vietos krepšinio mėgėjais. „Xinzhuang gymnasium“ arenos koridoriuje vos išsiteko visi pageidaujantys nusifotografuoti su žaidėjais, gauti jų autografą ar tiesiog sumušti delnais.
Pastarieji kita ranka turėjo susigraibyti iš kišenės 5 Taivano dolerius (30 euro centų). Asmenukė su krepšininkais atsiėjo dvigubai brangiau.
Kapitalizmas, kokio galėtų pasimokyti net ir amerikiečiai, į kuriuos taip lygiuojasi Taivanas.