Mokytojų ir kareivių paliktas pėdsakas
Visoje Žemėje tėra dvi šalys, kuriose krepšinis yra dominuojantis nacionalinis sportas.
Pasaulis – nenuspėjamas ir žaismingas: neminint 9 tūkst. kilometrų atstumo, šias valstybes skiria turbūt visa, kas tik įmanoma. Užtat aistra krepšiniui – panaši.
Ir reikia konstatuoti, kad Filipinai pastarąjį pamilo anksčiau nei Lietuva.
Pačius Filipinus prieš pusę tūkstančio metų atsitiktinai „atrado“ Ferdinandas Magellanas.
Ispanijos karūnos nusamdyto portugalo ekspedicija užbaigė pirmą žmonijos istorijoje kelionę aplink pasaulį jau be savo komandoro.
Mat pats F. Magellanas padėjo galvą mūšyje Visajų salose, kurių andainykščiai gyventojai tokiu būdu pusei amžiaus pristabdė istorijos tėkmę.
Bet visiškai jos neišvengė – nei kolonizacijos, nei vėlesnių okupacijų.
Tris šimtmečius Filipinus kontroliavo Ispanija. Pralaimėjęs karinį konfliktą JAV, Madridas už 20 mln. dolerių perleido daugiau nei 7 tūkst. salų archipelagą Vašingtonui, valdžiusiam dar pusę amžiaus. Per Antrąjį pasaulinį karą koją ketveriems metams buvo įkėlusi ir Japonija, kurią išvarius Filipinai galiausiai tapo nepriklausomi.
Kaip į Lietuvą krepšinį „importavo“ šalies rinktinę stipriausia Europoje 1937 metais pavertę JAV lietuviai, taip ir Filipinus šio žaidimo taisyklių išmokė amerikiečiai.
Tiksliau, krikščioniškąsias vertybes propaguojanti jaunimo organizacija YMCA, kuriai savo laiku priklausė ir pats krepšinio išradėjas Jamesas Naismithas.
Iš JAV atvykę mokytojai 1910 metais pradėjo aiškinti filipiniečių vaikams krepšinio pagrindus ir rengti pirmąsias varžybas tarp mokyklų.
Panašiu laiku kaip ir Lietuvoje atėjo Filipinų krepšinio aukso amžius: 1936-1972 metais „Gilas Pilipinas“, kaip vadinama salyno rinktinė, septynis kartus dalyvavo olimpinėse žaidynėse, 1954-aisiais Brazilijoje laimėjo pasaulio čempionato bronzą, 1978-aisiais pati pirmąsyk buvo planetos pirmenybių šeimininkė.
„Kai JAV savotiškai nusipirko Filipinus, čia atvyko daug amerikiečių kareivių, kurie su savimi atsivežė ir krepšinį. Tuo metu mes buvome krepšinio supergalia Azijoje“, – Delfi sakė Glenmarcas Antonio – jaunimo treneris ir „Wolves“ klubo atstovas Filipinuose.
Buvo supergalia, bet daugiau nebėra. 100 milijonų filipiniečių aistra krepšiniui nė kiek neatšalo, nepaisant to, kitos valstybės juos paliko toli užnugaryje.
Kodėl taip įvyko ir koks bus penktadienį prasidėjęs pasaulio čempionatas dėl krepšinio lengvai pamišusiame krašte, Delfi teiravosi dviejų iš oranžinio kamuolio duoną valgančių filipiniečių: G. Antonio bei Tarptautinio krepšinio universiteto (IBU) Kaune absolvento Raymono Mercaderio.
Kenksmingas naivumas