Taikliausiai tritaškius tarp visų dalyvių šaudę lietuviai (42,2 proc.) turnyro eigoje paguldė tokias varžoves kaip Juodkalnija, Graikija, JAV ir Slovėnija.
O su šešiomis pergalėmis iš aštuonių galimų ir galutine šešta vieta mūsiškiai į priekį praleido viso labo tris Europos komandas – čempione tapusią Vokietiją, vicečempionę Serbiją ir jau minėtą Latviją.
Prieš tai Lietuva planetos pirmenybėse yra aukščiau užkopusi tik du kartus – 2010-aisiais, kai užėmė trečią poziciją ir iškovojo bronzos medalius, bei 2014-aisiais, kai liko ketvirta.
Nors baigiamasis akordas buvo labai žemas (net 63:98 neprilygta latviams), Kazio Maksvyčio auklėtiniai turėjo šansų prasibrauti net ir ten, kur niekas prieš turnyrą to iš jų nesitikėjo – į pusfinalį.
Ne, ketvirtfinalyje prieš serbus nebuvo jokių variantų – pralaimėta 68:87, o vienu metu atsilikta ir 25 taškų skirtumu. Tačiau truputį kitaip pastrategavus ar pasisukus įvykiams, lietuviai ketvirtfinalyje galėjo susitikti ne su gynybine Serbijos mašina, o su į čempionato pabaigą visiškai išsivadėjusia Italija, kuri prapylė visus tris paskutinius savo mačus.
Tam, kad pasimatymas su italais įvyktų, mūsiškiams tereikėjo antrajame grupių etape nepateikti sensacijos prieš JAV pajėgas (110:104), bet Lietuvos vyrai skaičiavimais neužsiėmė ir žaidė garbingai. Tik nežinia, ar dabar dėl to nesigaili.
Žinoma, jokios garantijos, kad italų barjeras tikrai būtų peržengtas, nėra ir negali būti, bet akivaizdu, kad šansai nugalėti juos būtų buvę kur kas didesni nei prieš serbus.