Pusfinalyje serbai dusino varžovus labai panašiai kaip antradienį ketvirtfinalyje nustelbė Lietuvos rinktinę.
„Galvojome, kad geriausias savo rungtynes jau sužaidėme prieš Lietuvą. Tačiau šiandien sugebėjome sužaisti dar geriau“, – stebėjosi 23 taškus komandai atnešęs puolimo lyderis Bogdanas Bogdanovičius.
Jo atitikmuo gynyboje buvo Aleksa Avramovičius, kandęs į kulnus Kanados gynėjams kone tiesiogine to žodžio prasme.
O Nikola Milutinovas darbavosi abiejose aikštės pusėse.
„Lietuva turi geresnius aukštaūgius nei Kanada, ir prieš juos Nikolai buvo daug sunkiau. Todėl tuomet viskas priklausė nuo gynėjų. Šį kartą Nikola padėjo mums daug labiau“, – 16 taškų pelniusį ir 10 kamuolių atkovojusį vidurio puolėją gyrė B. Bogdanovičius.
„Visiems parodėme, kad Serbija – viena geriausių šalių pasaulyje. Dėl to sunkiai dirbome, žinojome, ko esame verti. Laiku pasitaikė ir pralaimėjimas Italijai, kuris šiek tiek mus supurtė, mobilizavo. Po šios nesėkmės įvyko komandos susirinkimas, pasikalbėjome, supratome, ką turime daryti.
Prieš pusfinalį žinojome, kad turime diktuoti savo tempą, antraip nebūtume turėję jokių šansų – neįmanoma lenktyniauti su Kanada greičiu. Turėjome smogti pirmieji, tai ir padarėme. Svarbiausia buvo disciplina, nes jei būtume nors kiek nukrypę nuo rungtynių plano, kanadiečiai būtų mus pasiviję per minutę“, – akcentavo pats N. Milutinovas.
O Marko Guduričius žingsnį į finalą dedikavo Manilos ligoninėje po inksto pašalinimo operacijos sveikstančiam komandos draugui Borišai Simaničiui, kuriam skirtos skanduotės serbų sirgalių tribūnoje ne kartą aidėjo rungtynių metu.
„Tikiuosi, kad sužinojęs, jog turi medalį, Boriša pasijus bent kiek geriau“, – sakė M. Guduričius.
Įskaičiuojant buvusios Jugoslavijos laikus, serbai pasaulio čempionato finalą pasiekė ketvirtą sykį. Paskutinis 2014 metais Ispanijoje buvo nesėkmingas – triuškinančiai nusileista amerikiečiams.
O planetos čempionais pastarąjį sykį serbai tapo 2002-aisiais JAV – tuometį finalą su Argentina M. Guduričius vadina priežastimi, dėl kurios pats pradėjo žaisti krepšinį.
„Galimybė pakartoti šį pasiekimą reiškia viską pasaulyje“, – patikino 28-erių gynėjas.
Visai kitaip – Svetislavui Pešičiui, kuris, paklaustas apie 2002-uosius, tik numojo ranka.
Būtent šis specialistas – tik dabar jau 74-erių metų – treniravo Jugoslavijos rinktinę ir anuomet.
„Aš esu labai ramus, nes žinau, kad mano žaidėjai yra pasiruošę mūšiui finale“, – sakė S. Pešičius.
Komentuodamas pusfinalį, jis išskyrė oponentų gynėją Shai Gilgeous-Alexanderį, kurį vadino „vienu geriausių žaidėjų, kokių tik yra matęs“.
„Aišku, jis dar jaunas ir ateityje bus tik geresnis. Išjungti tokį krepšininką iš žaidimo mano komandai buvo papildoma motyvacija“, – neslėpė S. Pešičius.
Ir serbai tai padarė. 25-erių Oklahomos „Thunder“ atstovas, kurį išvakarėse savo favoritu renkant naudingiausią čempionato žaidėją vadino ir lietuvių vairininkas Kazys Maksvytis, sukaupė 15 taškų, 9 rezultatyvius perdavimus, bet puošti savo statistiką pradėjo jau tada, kai oponentai tvirtai laikė kanadiečius už gerklės.
Tačiau Kanadą treniruojantis NBA ispanas Jordi Fernandezas graužėsi ne dėl to.
„Puolėme neblogai, o gynėmės baisiai. Kai leidi varžovams atakuoti 62 proc. tikslumu „iš žaidimo“, akivaizdu, kad kažką darai blogai. Nepakankamai pasiruošėme rungtynėms“, – atsiliepė 40-metis specialistas iš Sakramento „Kings“ klubo štabo.
Ir nors buvo galima tikėtis, jis nė negalvojo užsipulti mačo arbitrų, ne visada reagavusių į grubų Serbijos žaidimą – atvirkščiai, padėkojo jiems už darbą.
„Patys turime būti geresni. Neuždengėme nė vieno serbų žaidėjo, tad turime pasižiūrėti į save veidrodyje“, – sakė dėl bronzos toliau kovosiančios ekipos treneris.
Primename, kad antrajame pusfinalyje Maniloje penktadienį susitinka JAV ir Vokietija. Galutinė komandų rikiuotė paaiškės sekmadienį.