Įvykiai, verčiantys sunerimti dėl demokratijos stabilumo Vakarų pasaulyje: ar istorija krypsta nuo numatyto kurso?

Žmonės mąsto pasakojimais – ne faktais, skaičiais ar lygtimis – ir kuo šis pasakojimas yra paprastesnis, tuo geriau. Savų pasakojimų ir mitų turi kiekvienas asmuo, kiekviena grupė ir nacija. Tačiau XX amžiaus pasaulinis elitas Niujorke, Londone, Berlyne ir Maskvoje sudėstė tris didžiuosius pasakojimus: fašistų, komunistų ir liberalų, – visi trys tvirtino galį paaiškinti praeitį ir išpranašauti pasaulio ateitį. Antrasis pasaulinis karas iš varžybų pašalino fašistų pasakojimą, ir nuo penktojo dešimtmečio pabaigos iki pat devintojo dešimtmečio galo pasaulis tapo dviejų istorijų – komunizmo ir liberalizmo – mūšio lauku.

Dalijamės Yuval Noah Harari knygos „21 pamoka XXI amžiui“ (leidykla „Kitos knygos“).

Galiausiai komunizmo pasakojimas taip pat žlugo, ir vyraujančiu žmonijos praeities aiškinimu ir nepakeičiamu jos ateities vadovu tapo liberalizmo istorija – ar bent taip atrodė pasaulio elitui.
Liberalizmo pasakojimas šlovina laisvės vertę ir galią. Jis teigia, kad tūkstančius metų žmonija gyveno engiama despotiškų režimų, kurie stipriai ribojo žmonių politines teises, ekonomines galimybes ir asmenines laisves, griežtai varžė individų, idėjų ir prekių judėjimą. Tačiau žmonės kovojo dėl laisvės ir taip pamažu ji vis labiau įsigalėjo. Žvėriškus diktatorius keitė demokratiniai režimai. Nevaržomas verslas sutraukė ekonominius suvaržymus. Žmonės išmoko mąstyti savo galva ir klausyti širdies, užuot aklai paklusę fanatiškiems šventikams ir inertiškoms tradicijoms. Sienas, griovius ir spygliuotos vielos užkardas pakeitė atviri keliai, tvirti tiltai ir judrūs oro uostai.