„Kitas miestas“ – romanas, išsiilgusiems nevaldomo vaizduotės šėlsmo

Prieš pat čekų rašytojo Michalo Ajvazo romano „Kitas miestas“ pasirodymą lietuviškai paskelbta, kad šis autorius tapo Čekijos Respublikos Valstybės apdovanojimo už literatūrą laureatu (galima būtų palyginti su mūsiške Nacionaline premija). Šiuo apdovanojimu autorius įvertintas už išskirtinę viso gyvenimo kūrybą.

Prieš tai Michalas Ajvazas savo šalyje jau buvo įvertintas ne viena prestižine literatūros premija, jo kūryba išversta į daugiau kaip 20 kalbų. Iš čekų kalbos romaną vertė Vytas Dekšnys, knygos dizainą kūrė Kotryna Šeibokaitė-Ša, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

„Kitas miestas“ – tai romanas, išsiilgusiems nevaldomo vaizduotės šėlsmo, – rašoma pranešime spaudai.

„Kitas miestas“ – tai kerinti odė Prahai. Kažkur joje slypi įėjimas į kitą realybę. Toji paralelinė Praha – keista, sapniška vieta, pilna šmėklų, ekscentriškų padarų, kalbančių gyvūnų ir stiklo statulų. Į ją įmanu patekti tik naktimis pro nedideles dureles, siauras gatveles ar bibliotekų koridorius. Čia po kojomis atsiveria slapti keliai, bibliotekos virsta džiunglėmis, o tiesiai priešais langus kyla vandenynų bangos.

Pagrindiniam veikėjui ramybės neduoda į rankas pakliuvusi antikvarinė knyga su paslaptingais rašmenimis... Ir štai kartą sutiktas bibliotekininkas atskleidžia jos paslaptį: šioji knyga ir joje esantys tekstai priklausą svetimam pasauliui, kuris egzistuojąs visai čia pat, lygiagrečiai mūsiškiui, tik patekti į jį esą ne tik anaiptol nelengva, bet ir pavojinga...

Trumpa ištrauka apie antikvarinę knygą, pakliuvusią pagrindiniam romano „Kitas miestas“ veikėjui į rankas: „Namuose atsisėdau prie lango, įsijungiau stalinę lempą ir ėmiausi įdėmiai tyrinėti knygą. Iš lėto verčiau lapus, lempos šviesos rate išnirdavo vienas puslapis po kito, tarsi iš tamsaus duburio, ir tarytum magiški vėriniai per 8 puslapius driekėsi pailgų, dygliuotų rašmenų voros.

Virš puslapių tvyrančiame raidžių alsavime virpėjo nežinia kokios niūrios istorijos, vykstančios džiunglėse ir dideliuose, klaidžiuose miestuose, kartais atrodė, kad sužibo paveikslas iš tų istorijų, piktas užkietėjusio fantastinės erezijos sekėjo veidas, tylūs plėšrūno žingsniai naktį rūmų gilumoje, neramus rankos mostas besiplaikstančiuose šilkuose, akmeninės tvoros nuolauža sodo krūmokšniuose. <...>

Palikau knygą atverstą ant stalo prie lango ir nuėjau gulti. Kai užsimerkiau, tamsoje mirgėjo pailgi, dygliuoti rašmenys, jų virtinės suko ratus ir pynėsi, virsdamos žibinto šviesoje siaučiančiais sniego sūkuriais. Baugino nežinomas, nenuspėjamas daiktas, kurį parsinešiau namo tarytum juodos vištos kiaušinį.“

Michalas Ajvazas (g. 1949) – į daugelį kalbų verčiamas šiuolaikinis čekų prozininkas, poetas, filosofas, Jorge’ės Luiso Borgeso kūrybos specialistas. Laikomas Borgeso, Lovecrafto, Kafkos, Meyrinko tradicijų įpėdiniu ir tęsėju. Šiandienos pasaulis autoriui – nepatikimas ir nepatvarus, pro plonytį regimybės šydą kiekviename žingsnyje čia vis prasišviečia šis tas visai kas kita – vietomis įstabaus, vietomis siaubingo, tačiau visados itin keisto.

„Šis Ajvazo romanas – tarytumei nuostabi iracionalumo, mįslingumo ir absurdo matrioška – iš tiesų slėpininga bei prikaustanti dėmesį“, – rašė Publishers Weekly.