Dabartinė situacija – avarinė
Vasario 26 dieną Vilniuje įvyko „Kurk Lietuvai“ dalyvių ir Lietuvos kino centro organizuota konferencija savivaldybių, norinčių įsidiegti profesionalią kino įrangą, atstovams.
Pasak „Kurk Lietuvai“ projektų vadovės G. Simanauskaitės, 7 iš 60 Lietuvos savivaldybių šiuo metu yra nuolat veikiantys kino teatrai ar skaitmeninti kino ekranai kultūros centruose. „Tik keletas rajonų centrų yra išlaikę veikiančius kino teatrus, tačiau daugumoje savivaldybių kino teatrai, 10-ame dešimtmetyje išnykus nacionalinei platinimo sistemai, buvo uždaryti ir privatizuoti. Technologinė pažanga dar labiau paaštrino problemą. Nuo 2000 m. pradžios naujausia kino produkcija yra kuriama skaitmeninėmis priemonėmis, t. y. DCP formatu, tik tokia forma ji gali būti ir rodoma. Dėl šios priežasties daugumai šalies gyventojų kinas kaip kultūros sritis tapo neprieinamas“, – pranešime žiniasklaidai cituojama G. Simanauskaitė.
„Lietuvoje jaučiama didelė atskirtis tarp didžiųjų miestų ir nuo centrų nutolusių regionų gyvenimo kokybės. Tą lemia ir kultūros paslaugų prieinamumo nebuvimas, kuris mažina regionų, kaip gyvenamosios vietos patrauklumą, o tai – viena iš priežasčių, kodėl žmonės migruoja“, – sakė „Kurk Lietuvai“ dalyvė I. Žemaitytė.
Konferencijos metu buvo pristatytas programos „Kurk Lietuvai“ dalyvių G. Simanauskaitės ir I. Žemaitytės vykdomas projektas „Kino sklaida regionuose“, kurio pagrindą sudaro Susisiekimo ministerijai pateiktas pirminis pasiūlymas dėl kino rodymo vietų skaitmeninimo. Projektu siekiama profesionalią kino įrangą įdiegti savivaldybėse, šiuo metu neturinčiose galimybės rodyti kokybišką kiną. Tam pasiruošusios 30 savivaldybių. Skaitmeninimas būtų finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
I. Žemaitytė ir G. Simanauskaitė analizavo įvairius kino kultūros prieinamumo regionuose scenarijus. Rezultatai parodė, jog, norint pasiekti rezultatų, svarbu, kad bendradarbiautų viešas ir privatūs sektoriai – norint įgyvendinti šį projektą valstybės lygmeniu, reikalingas ir efektyvus tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
Projekto strategija ir vykdymo planas jau yra paruošti ir gali būti pradėti vykdyti čia ir dabar. Šiuo metu vienintelė problema – numatyti finansai, kurių patvirtinimo laukiama iš Susisiekimo ministerijos.
Pasižiūrėti filmo žmonės keliauja absurdiškus atstumus
2018 m. rudenį atlikus savivaldybių apklausą paaiškėjo, kad šiuo metu Lietuvoje 1,1 mln gyventojų galimybės savo savivaldybėje žiūrėti profesionalų kiną neturi. Didžiuosiuose miestuose nuolat veikiantys kino teatrai patys įsidiegė skaitmeninę vaizdo ir garso įrangą, leidžiančią rodyti DCP. Tačiau savivaldybės investuoti į tokių kino teatrų ar kino rodymo vietų modernizavimą regionuose pačios neišgali.
Tauragės kultūros centro direktorius Virgilijus Bartušis skaičiavo, kad Tauragė yra nutolusi nuo pagrindinių šiuolaikinę įrangą turinčių kino salių vidutiniškai per 100 kilometrų. „Artimiausi profesionalūs kino teatrai yra Gargžduose – 95 km, Klaipėdoje – 110 km, Šiauliuose – apie 100 km. Dėl šios priežasties Tauragės kultūros centras yra labai suinteresuotas turėti savo kino salę, kur būtų rodomas kokybiškas kinas. Kol kas kiną esame pradėję rodyti paprastuoju būdu, t. y., multimedijiniu projektoriumi. Žmonės jo atvažiuoja pažiūrėti iš Šilalės ir kitų aplinkinių miestelių. Turėdami suskaitmenintą sistemą, galėsime kokybišką kiną pasiūlyti ne tik Tauragės gyventojams, pritrauksime ir šalia esančius regionus. Esame apskrities centras, tad turėtume turėti galimybę savo mieste rodyti kokybišką kiną, kam reikalinga profesionali kino rodymo įranga.“
Filmas „Riešutų duona“ – kino regionams šauklys
Regionai išties pasiilgo profesionalaus kino. Vasario 27 dieną net 12 Lietuvos miestų, norint įprasminti projektą „Kino sklaida regionuose“, pristatomas restauruotas kino paveldo filmas „Riešutų duona“ (rež. Arūnas Žebriūnas, 1978 m.). Lietuvos kino centras, bendradarbiaudamas su programa „Kurk Lietuvai“, dovanoja šį seansą Lietuvos žmonėms DCP formatu. Filmas rodomas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Gargžduose, Varėnoje, Marijampolėje, Alytuje, Ukmergėje, Utenoje ir Anykščiuose – miestuose, turinčiuose profesionalią kino įrangą ir galinčiuose filmą parodyti kokybišku vaizdu ir garsu. Jei finansavimas DCP įrangai būtų gautas, ši Lietuvos kino klasikos juosta galėtų būti rodoma visoje Lietuvoje, sako projekto iniciatoriai.