Per du miestus pasklidusi paroda bus atidaroma rugpjūčio 25 d. Kaune ir rugsėjo 7 d. Rygoje. Ji kvies lankytojus susipažinti su tarptautinio solidarumo, pasipriešinimo ir atsparumo istorijomis iš posovietinio ir pokolonialistinio pasaulio, kur draugystės ir susitikimų mikroistorijos tampa šiuolaikinių sąjungų atspirties tašku. Parodoje bus klausiama, kokios naujos sandorių rūšys galėtų būti remiamos, nesvarbu, ar jos būtų pagrįstos mainais ir dovanojimu, ar susiskaidymu ir neįmanomybe? Kaip galėtume puoselėti solidarumą Ukrainos atžvilgiu, prieš rusijos imperializmą, ar reaguojant į kitus kolonijinius ir neokolonijinius karus bei antiimperines kovas?
„Artumo geografija“ įsikurs istorinėse miestų vietose: Kauno centriniame pašte, parako sandėlyje ir Vidžemės turguje Rygoje, taip suteikiant progą jas įprasminti dabartyje. Erdvės sudarys bendrą ir kūrinius papildantį foną. A. Knock ir I. Lāce parodai pasirinko šiuolaikinius menininkus, glaudžiai susijusius su Afrika ir Rytų Europa. Dalis jų dalyvaus tik vienoje parodoje, kiti pristatys tęstinius kūrinius, kurie bus eksponuojami abiejų miestų parodų vietose.
Kuratorės pasakoja, kad šia paroda bandoma sujungti Afrikos ir Rytų Europos santykių istorijas, susijusias glaudžiau, nei daugelis įsivaizduotų.
„Vietas, kuriose vyks abu renginiai, pasirinkome neatsitiktinai. Buvęs centrinis paštas Kaune ir turgus Rygoje yra apleistos mainų ir bendrumo erdvės. Kiekvienos jų istorijos atkartoja čia gyvenusių ir dirbusių žmonių istorijas. Remiantis šiais asmeniniais pasakojimais, praeities laikų pėdsakais ir kviečiame menininkus siūlyti alternatyvias ateities perspektyvas. Geopolitinio susiskaldymo laikais svarbu siekti tarptautinių aljansų, kurie būtų kuriami draugystės ir bendradarbiavimo, o ne galios dinamikos pagrindu“, – teigia A. Knock ir I. Lāce.
14-oji Kauno bienalė: Artumo geografija
Du mėnesius truksianti Kauno bienalė yra didžiausias ir ilgiausiai trunkantis šiuolaikinio meno festivalis Lietuvoje. Šiais metais jos pagrindinė paroda įsikurs viename iš reikšmingiausių tarpukario Lietuvos moderniosios architektūros objektų Kauno centriniame pašte (1931, arch. Feliksas Vizbaras) ir meninių veiklų erdvėje P.A.R.A.K.E. Vienas kūrinys turėtų būti eksponuojamas ir buvusiame tekstilės fabrike. Festivalio programą papildys ir dvi lydinčios parodos.
Menininkai iš maždaug 20 šalių šiose vietose pristatys asmenines istorijas, įvairius mainus, solidarumo judėjimus bei pasipriešinimo akcijas, kurios sutelkė grupes žmonių mąstyti, kalbėti ir veikti. Pagrindinė bienalės erdvė paštas atkartos svarbius „Artumo geografijos“ akcentus – dėmesį bendravimo, kalbėjimo ir buvimo suprastam svarbai.
„Besitęsiantis karas Ukrainoje, priverčia iš naujo įvertinti, ką reiškia susivienijimas, bendrystė ir kova už laisvę ir nepriklausomybę. Karo akivaizdoje, skirtingos priespaudos ir išnaudojimo istorijos įgauna dar vieną atspalvį. Manau, kad yra be galo svarbu jomis dalintis, nes tik taip mes atrandame tai, kas mus jungia. „Artumo geografija“ kvies pažvelgti ne į tai, koks atstumas mus skiria, bet kaip mus suartina bendra patirtis ir ateities tikslai nepaisant tūkstančių mus skiriančių kilometrų“, – parodos idėją praplečia Kauno bienalės vadovė Neringa Kulik.
Erdvioje, kadaise šurmuliuojančioje Kauno pašto operacijų salėje atgims laiškai, atvirukai, pašto ženklai ir žinios, kuriomis dalinsis menininkai ir draugai iš įvairių pasaulio vietovių. Kuratorių sutikti menininkai iš Benino, Ugandos, Dramblio Kaulo Kranto, Sudano ir Zimbabvės pasidalins istorinėmis patirtimis, susietomis su buvusiomis SSRS ir Jugoslavija. Georges Adéagbo ir Ibrahim Mahama, kurdami naujas tarpvalstybines pedagogikos kryptis, paštą pasitelks draugystės ir laisvės idėjų apmąstymui. Hamedine Kane kūrinyje atsivers naujos bendravimo galimybės, pagrįstos koduota ir neiššifruojama kalba arba vertimu: jame bus grįžtama prie Sovietų Sąjungoje išsilavinimą įgijusio kino režisieriaus ir pedagogo Ousmane Sembene vaidmens. Nino Krvivishvili ir Marie-Claire Messouma Manlanbien parodai kuria iš tekstilės raštų paimtus simbolius, kurie praplečia turtingą miesto tekstilės istoriją. Kituose menininkų darbuose komunikacija vyks per garsą ir kitas įkūnytas sąveikas, kaip antai „Afrikos pašte“, kurį atkurs Sumayya Vally, Moad Musbahi ir Thania Petersen.
François Xavier Gbre fotografijoje paštas atsiskleis kaip transistorinė vieta, susijusi su buvusiomis cenzūros sistemomis, iš kurių kyla pasipriešinimo istorija. Prisimindami XX a. septintajame dešimtmetyje vykusio antisovietinio studentų pasipriešinimo istoriją Kaune, menininkai Admire Kamudzengerere ir Ângela Ferreira įveiklins požemines pastato erdves, kuriose atgims įkalintų laisvės kovotojų ir aktyvistų, tokių kaip Angela Davis, laiškų rašymo praktikos.
Šiuolaikinio meno festivalis „Survival Kit 14: Long-distance Friendships“
„Survival Kit“ vyks istoriniame Vidžemės turguje Rygos centre. 1876 m. įkurtas turgus anksčiau veikė kaip daugiafunkcė prekybos, socialinių veiklų ir pasakojimų erdvė. Siekiant iš naujo apgyvendinti šią vietą, kuratorės pakvietė daugiau nei 20 menininkų/-ių ir kolektyvų, kad jie atgaivintų neveikiančias turgaus sales ir pasiūlytų naują tarptautinio renginio, kuriame būtų sprendžiami šiandienos sambūvio klausimai, sistemą. Menininkai buvo pakviesti dekonstruoti ateities draugystės kongresą. Jame išgalvoti susitikimai susilies su studentų mainų tarp socialistinių ir Afrikos šalių pėdsakais bei kitais mažiau žinomais ar decentralizuotas sovietų kultūrinės diplomatijos epizodais.
„Ko mums reikia šiais laikais, kai pasaulis, kokį mes jį pažįstame, vėl patiria didelius pokyčius? Dalijimasis draugystės istorijomis galėtų pateikti kai kuriuos galimus atsakymus ir suteikti vertingų įžvalgų, kaip galėtume pradėti spręsti sambūvio iššūkius dabartiniame laikmetyje. Mūsų bendradarbiavimas rengiant šią parodą, apimančią Rygą ir Kauną, yra puikus pavyzdys to, kaip būtų galima atrasti bendras perspektyvas nagrinėjant individualias praeities patirtis ir iš naujo vertinant šiuos susitikimus iš šiandienos konteksto“, – dalijasi Latvijos šiuolaikinio meno centro vadovė Solvita Krese.
Menininkė Natalie Perkof parodoje pristatys ateities ekologijos sodus, kurie kalbės apie moterų veiklas žemės ūkyje. Ilonos Németh ir Endri Dani darbuose istoriniai epizodai persidengs su nuolat augančia ir nykstančia asmeninės draugystės ekologija. Anawana Haloba ir Lala Raščić pasiūlys žvilgsnį iš praeities į dabartį padedančius perkelti rūpesčio gestus, įkvėptus maisto ir operos formų, o Adela Součkova savo transformuojančiame „klasių“ žaidime keliaus tarp praeities ir ateities, dangaus ir žemės. Draugystės formų DAVRA Collective ieškos Taškento rašytojų ir kino festivaliuose, kurie suvaidino svarbų vaidmenį ugdant afroazijiečių solidarumą, o Anna Ehrenstein ir Anastasia Sosunova spręs aktualius šiuolaikinio jaunimo naujos kalbos ir reprezentacijos formų klausimus.
Ne tik festivaliai, bet ir kinas atliko svarbų vaidmenį kuriant valstybę po nepriklausomybės atgavimo. Apie tai bus kalbama iš studentų, kuriems septintajame dešimtmetyje buvo pasiūlytos stipendijos studijuoti Maskvoje, Prahoje ir Lodzėje, perspektyvos. Menininkai Jihanas El Tahri, Zbynekas Baladranas ir Tereza Stejskalova atseks vienus iš pirmųjų Afrikos studentų. Inga Erdmane ir Žulijens Nuhums Kulibali perkurs archyvų medžiagą apie tarptautinius studentus, kurie nuo 1960-ųjų lankė Rygos aviacijos institutą, taip pat išsamiai aprašys jų vaikų, antrosios afrolatvių kartos, patirtį.
Nors iš pelenų išauga naujos sėklos, mes ir toliau klausiame: kokio išlikimo rinkinio (survival kit) mums reikia šiuo karo metu? Ryga ir Kaunas pasiūlys laikiną prieglobstį: Yonamine ir Ihosvanny Cisneros Angolos pilietinio karo pabėgėlių stovyklą pristatys kaip mokymosi erdvę, Martin Zetová kurs ženklų kalbą, skirtą taikos mokymams prieš branduolinę ginkluotę, o Šejla Kamerić abiejose parodų vietose siųs žinutes iš Sarajevo apgulties išgyvenimo vadovo.
Dalyvaujantys menininkai (* žymi darbus Rygoje ir Kaune)
14-oji Kauno bienalė: Georges Adéagbo, Andrius Arutiunian, Judy Blum Reddy, Ihosvanny Cisneros, Andro Eradze, Ângela Ferreira*, François Xavier Gbre, Šejla Kamerić*, Jeanne Kamptchouang*, Admire Kamudzengerere, Hamedine Kane, Nikolay Karabinovych*, Mohammed Omar Khalil, Nino Kvrivishvili, Žilvinas Landzbergas, Ibrahim Mahama, Marie-Claire Messouma Manlanbien*, Ieva Martinaitytė-Mediodia, Jaanus Samma*, Yonamine*, Anastasia Sosunova*, Adéla Součková*, Magdalena Birutė Stankūnaitė-Stankūnienė, Sumayya Vally su Thania Petersen ir Moad Musbahi, Kemang Wa Lehulere ir Lefifi Tladi, Martin Zetová
Mažo formato meninės intervencijos (sąrašas bus pildomas): Simon Benjamin, Claudie Dimbeng, Christopher Ejugbo, Salah Elmur, Petra Feriancova, Rashidah Ismaili, Sam Kakaire, Euridice Kala, Ermias Kifleysus, Louisa Marajo, Hassan Musa, Nonument Group, Tjaša Rener.
„Survival Kit 14“: Younes Baba-Ali, Zbyněk Baladrán and Tereza Stejskalová, Nú Barreto, DAVRA Collective (Valeriya Kim, Dona Kulmatova, Zumrad Mirzalieva and Saodat Ismailova), Endri Dani, Anna Ehrenstein with DNA, Vidisha-Fadescha, Shaunak Mahbubani & Rebecca Pokua Korang, Inga Erdmane, Ângela Ferreira*, Anawana Haloba, Šejla Kamerić*, Jeanne Kamptchouang*, Nikolay Karabinovych*, kuš!, Žulijens Nuhums Kulibali, Marie-Claire Messouma Manlanbien*, Ilona Németh, Thierry Oussou, Liene Pavlovska, Natalie Perkof, Lala Raščić, Jaanus Samma*, Janek Simon, Anastasia Sosunova*, Adéla Součkova*, Jihan El Tahri, Evita Vasiļjeva, Yonamine*, Ala Younis
14-oji Kauno bienalė „Artumo geografija“ vyks rugpjūčio 25 – spalio 29 d. Kaune, Kauno centriniame pašte (Laisvės al. 102) ir P.A.R.A.K.E (Prancūzų g. 2). Atidarymo savaitgalio renginiai vyks rugpjūčio 25–26 d. įvairiose Kauno vietose.
Šiuolaikinio meno festivalis „Survival Kit 14: Long-distance Friendships“ vyks 2023 m. rugsėjo 7 – spalio 8 d. Rygoje, Latvijoje.