„Nors daugumai Jono Basanavičiaus gimtinė labiau asocijuojasi su ąžuolais ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynu, visgi sodybos istoriją mena ir pasakoja kieme augantis kaštonas“, – sako Jono Basanavičiaus gimtinės vadovė Rūta Vasiliauskienė.
Autentiškiausias sodybos objektas
Muziejaus lankytojus pasitinkantis kaštonas išties įspūdingas: aukštis siekia 19 metrų, o lapų lajos skersmuo plačiausioje vietoje – 21 metrą. Kamieno apimtis daugiau nei metro aukštyje viršija tris metrus. Spėjama, kad kaštonui gali būti apie 200 metų.
„Kaštonas neabejotinai mena Basanavičių šeimą. Muziejuje turime paties Jono Basanavičiaus 1906 metais darytą nuotrauką, kurioje jis įamžino gimtąją sodybą. Tuo metu sodyboje gyveno patriarcho brolio Vinco šeima. Nuotraukos kampe matosi, jog mūsų kaštonas jau yra gerokai ūgtelėjęs“, – sako R. Vasiliauskienė.
Muziejaus atstovai neabejoja, jog Basanavičynės kaštonas yra pats autentiškiausias sodybos objektas. Per daugelį metų čia stovėję pastatai ne kartą degė ir po truputį nyko, o XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje sodyba jau buvo sunykusi.
„Gal sodyboje ir nebeliko autentiškų pastatų, bet kaštonas šią karo ir laiko padarytą skriaudą puikiai kompensuoja. Kas žino, galbūt šis medis buvo pasodintas patriarcho gimimo proga? O gal jis sodintas paties patriarcho? Ne paslaptis, kad augalai mūsų krašto šviesuolį labai žavėjo. Tą liudija tarp jo užrašų rasti dailiai sudžiovinti gėlių žiedai, medžių lapai, potyriai, aprašyti stebint gamtą. Kažką panašaus jaučia ir lankytojai – dažnas, atvykęs į muziejų, glaudžiasi prie senojo sodybos kaštono, norėdamas pajausti, ką jautė mūsų patriarchas“, – sako R. Vasiliauskienė.
Įsitvirtinęs ir žemėje, ir bendruomenėje
Kartu su įvertinimu Basanavičynės kaštonui atitenka teisė kitais metais atstovauti Lietuvai Europos metų medžio rinkimuose. Juose vertinamas ne tik medžio grožis ar amžius, bet ir augalo istorija, legenda, sąsaja su žmonių gyvenimu ir vietos bendruomene.
Muziejaus atstovai neabejoja, jog per daugelį metų Basanavičynės kaštonas įsitvirtino ne tik Sūduvos žemėje, bet ir bendruomenės gyvenime, todėl šis medis tikrai galėtų konkuruoti dėl Europos metų medžio titulo.
„Amžininkai liudija, jog po šiuo kaštonu sovietmečiu burdavosi žmonės, norėdami pagerbti patriarchą, išreikšti savo pilietiškumą ir patriotiškumą. Tuomet už tokius dalykus buvo baudžiama, pasekmės galėjo būti skaudžios“, – sako R. Vasiliauskienė.
Net ir tada, kai apie tautos patriarcho gimtosios sodybos atstatymą buvo tik nedrąsiai svajojama, kaštonas buvo tautiškumą sunkiomis sąlygomis puoselėti bandžiusių žmonių traukos centras: yra išlikę pasakojimai, kaip ant kaštono šakų buvo kabinamos trispalvės ir austos juostos, po juo uždegamos žvakelės.
Basanavičynės paprastasis kaštonas (Aesculus hippocastanum L.) 2023 metų Lietuvos medžio titulą laimėjo surinkęs daugiau nei penktadalį visų balsavusiųjų balsų ir nurungęs 12 kitų stiprių kandidatų. Išvysti šių metų nugalėtoją gali kiekvienas Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Jono Basanavičiaus gimtinės lankytojas.
Galimybė tapti 2024 metų Europos metų medžiu
Tradiciškai Lietuvos metų medžio rinkimų nugalėtojui suteikiama teisė kitų metų Europos medžio rinkimuose atstovauti šaliai. Basanavičynės kaštonas Lietuvai atstovaus 2024 metų konkurse.
„Lietuvos metų medžio konkursas yra pelno nesiekiantis ekologinis projektas, parodantis medžių svarbą mūsų kasdieniniame gyvenime, taip pat ir jų reikšmę Lietuvos ir Europos gamtos bei kultūros paveldui. Konkursas skleidžia informaciją ir didina supratimą apie medžius kaip savitus kraštovaizdžio elementus, reprezentuoja Lietuvą Europoje ir didina jos žinomumą, stiprina mūsų šalies pozicionavimą Europos erdvėje. Konkurso metu dalijamasi žiniomis ir patirtimi, kaip metų medžiui suteikti profesionalią, veiksmingą ir tikslingą ilgalaikę priežiūrą“, – sako konkurso organizatorius VšĮ „Lietuvos arboristikos centras“ vadovas Sigitas Algis Davenis.
Europos metų medis pradėtas rinkti nuo 2011-ųjų, išpopuliarėjus daugelį metų Čekijoje rengiamam metų medžio konkursui, kurį organizuodavo Čekijos aplinkosaugos partnerystės fondas. Europos metų medžio konkurse dalyvauja nacionalinių konkursų nugalėtojai, o nuo 2017-ųjų europiniame konkurse dalyvauja ir Lietuva, 2016 metų Lietuvos medžiu išrinkusi Stelmužės ąžuolą.
Europos metų medžio konkurso tikslas yra atkreipti dėmesį į medžių senolių svarbą gamtos ir kultūros paveldui, kuriuo privaloma rūpintis ir saugoti.
Konkurso organizatoriai ieško medžių, kurie tapo neatskiriama bendruomenės dalimi, jos šerdimi. Šimtai tūkstančių rinkėjų kasmet dalyvauja konkurse. Konkurso organizatoriai nepaliaujamai ieško naujų partnerių Europoje siekdami, kad medžių, tapusių vietos įžymybėmis, apsauga taptų tarptautinių diskusijų tema.