Šį garbingą statusą įtvirtino penktadienį Kanuose pasirašyta oficiali sutartis, kurioje, Europos kino mugės direktorius Denniso Ruho iniciatyva, parašus dėl bendradarbiavimo sudėjo Berlynalės vykdomoji direktorė Mariette Rissenbeek, Lietuvos kino centro direktorius Laimonas Ubavičius, Estijos kino instituto generalinė direktorė Edith Sepp ir Latvijos nacionalinio kino centro direktorės pavaduotoja Inga Blese. Renginyje taip pat dalyvavo Lietuvos kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė, Latvijos kultūros ministras Nauris Puntulis ir Estijos kultūros ministras Tiitas Terikas, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Programa „Baltic Countries in Focus“ įvairiais pjūviais pristatys Baltijos šalių kino kūrėjus ir jų kūrybą. Ji suteiks galimybę užmegzti ryšius su Baltijos šalių kino prodiuseriais ir platintojais, taip pat kino talentais bei atrasti naujausius filmus iš regiono, kurio šalys, nors turi nemažai bendrų kultūrinių bruožų, bet kiekviena remiasi savo unikalia istorija.

„Berlynalės istorijoje Lietuvos, Latvijos ir Estijos filmai nuolat praturtindavo festivalio programą įdomiomis perspektyvomis. Suvienydamos jėgas, šios trys Baltijos šalys sustiprino ir savo individualumą bei tapo puikiu pavyzdžiu ir Europoje, ir už jos ribų. Šiais bendradarbiavimo laikais kino kūrėjai ir kiti industrijos profesionalai gali pasimokyti iš inovatyvaus ir bendradarbiavimui atviro Baltijos šalių požiūrio į kultūrą“, – sutarties pasirašymo metu teigė Berlynalės vykdomoji direktorė Mariette Rissenbeek.

Jai pritarė ir Europos kino mugės direktorius Dennisas Ruhas: „Nors Baltijos šalys yra nedidelės, jos yra turtingos ir atviros galimybėms kino ir medijų industrijoje. Jos mus stebina ne tik savo daugialype kino istorija ir naujausiais filmais bei tarptautiniais bendros kino gamybos projektais, bet ir plačiu filmavimo lokacijų pasirinkimu ir šiuolaikine infrastruktūra. Todėl progą geriau pažinti šias šalis matome kaip puikią galimybę ateičiai bei nekantraujame padėti joms atsidurti dėmesio centre artėjančioje Europos kino mugėje.“

„Šiuo audringu ir, galima sakyti, dramatišku laikotarpiu, kultūra yra esminis įrankis žmogiškumo principams palaikyti. Tai bus svarbi pasaulinė vitrina tiek Baltijos šalių filmams, tiek Baltijos šalių kultūrai. Tikimės, kad mūsų bendros pastangos padės pasiekti dar geresnių rezultatų. Latvija, Estija ir Lietuva dažnai bendradarbiauja filmų pristatymo srityje. Tačiau džiaugiamės galimybe dar labiau sustiprinti mūsų kaimyninius santykius kartu atsidurdami Europos kino mugės dėmesio centre ir pristatyti savo filmų kūrybiškumą ir europietiškas vertybes“, – džiaugiasi Lietuvos kino centro direktorius Laimonas Ubavičius.

Estijos kino instituto vadovė Edith Sepp teigia: „Šiais kaitos laikais svarbu parodyti pasauliui, kad kartu esame stipresni nei po vieną. Šiuolaikinio pasaulio stiprybė slypi įvairovėje ir švelniojoje galioje. Mes Baltijos šalyse tai supratome prieš daugelį metų, kai suvienijome jėgas kartu pristatydami savo kino industrijas. 2023 m. Europos kino mugės į mus nukreiptas dėmesys taps ryškiu šios ilgalaikės ir vertingos mūsų šalių partnerystės pabrėžimu ir padės Baltijos šalių filmams klestėti Berlyne daugelį metų.“

„Džiaugiamės, kad Latvijos, Lietuvos ir Estijos kino industrijų bendradarbiavimas įgavo naują dimensiją. Tai, kad trys Baltijos šalys taps 2023 m. Europos kino mugės garbės viešniomis, yra reikšmingas įvykis, turintis didelį potencialą ir Latvijos kino industrijai. Pademonstruodami trijų Baltijos šalių kino galią tikimės pritraukti naujų partnerių bendradarbiavimui“, – priduria Dita Rietuma, Latvijos nacionalinio kino centro direktorė.

Europos kino mugė vyks 2023 m. vasario 16–22 d. 73-iojo Tarptautinio Berlyno kino festivalio metu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją