Karo metines minėjusi 23-oji Vilniaus knygų mugė šiais metais grįžo pilnomis lankytojų salėmis, prie rašytojų autografų nusitęsusiomis eilėmis, sausakimšomis susitikimų ir diskusijų erdvėmis. Mugėje surengtas 531 renginys, dalyvavo 180 autorių, sulaukta 45 svečių iš užsienio, asociacijos AGATA „Muzikos salėje“ įrengta 70 stendų, surengta daugiau nei 50 koncertų bei pokalbių. Per keturias dienas mugę aplankė 52.700 žmonių.
„Šių metų mugės rezultatai – daug geresni nei pernai, nors į priešpandeminį lygį mes dar negrįžome“, – sako viena mugės organizatorių, Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė. Ji pastebi ir keletą naujų tendencijų – mugės lankytojai tapę sąmoningesni, į mugę jie ateina išsigryninę savo tikslus ir norus, aiškiai žino, kokius renginius nori aplankyti ir kokių diskusijų paklausyti. „Panašu, kad daugelis jų paruošė namų darbus, programoje pasižymėjo labiausiai dominančius dalykus“, – sako mugės organizatorė.
Mugės rengėjus nepaprastai džiugino stipriai atjaunėję lankytojai – jaunimas, begalė vaikų, kurie nuo ketvirtadienio ryto iki sekmadienio vakaro klegėjo Jaunųjų skaitytojų salėje. Jie drąsiai kalbino rašytojus, dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse ir edukaciniuose užsiėmimuose.
„Šios mugės sėkmė – ne tik išaugęs lankytojų skaičius, bet ir naujas žmogus – ramesnis, oresnis, intelektualesnis, norintis suprasti kur kas svarbesnius dalykus nei kasdienybė“, – teigia L. Varanavičienė.
Vilniaus knygų mugė Lietuvos leidėjų asociacijos vykdančiajai direktorei Rūtai Elijošaitytei-Kaikarei pirmiausia įsiminė jautriu atidarymu ir šių metų Jurgos Ivanauskaitės premijos laureatės, rašytojos Akvilinos Cicėnaitės bei Vilniaus klubo premijos laureato, istoriko Dariaus Pocevičiaus kalbomis.
Mugės organizatorei šių metų renginys ypatingai brangus bendryste ir nesuskaičiuojamu žodžio „ačiū“ kiekiu. Šis žodis nuolat sklido iš gausiai mugėje apsilankiusių Ukrainos kūrėjų, leidėjų, skaitytojų.
Ukrainos kūrėjams, Ukrainos literatūrai ir Europos laisvės kovų literatūrai šių metų Vilniaus knygų mugėje skirtas didžiulis dėmesys. Ukrainos stende ukrainiečiai galėjo pabendrauti su savo šalies kūrėjais, įsigyti literatūros ukrainiečių kalba. Iš viso mugėje dalyvavo 60 svečių iš Ukrainos – rašytojų, iliustruotojų, leidėjų, politikų. Politinėse ir visuomeninėse diskusijose Ukrainos tema dalyvavo Lietuvos ir užsienio rašytojai, politologai, istorikai bei ekspertai.
Vieno iš mugės organizatorių – Lietuvos kultūros instituto Programų ir projektų skyriaus vadovė Rūta Nanartavičiūtė teigia, kad Ukrainai skirtas stendas, o ir renginiai buvo gausiai lankomi. „Simboliška, jog Ukrainos autoriai ir literatūros bei leidybos profesionalai karo metines sutiko knygų mugėje, – teigia ji. – Kai kurie jų į Lietuvą keliavo parą, bet kelionės sunkumus su kaupu atpirko stiprybės teikianti galimybė savo idėjomis ir kūryba dalintis su visokeriopai Ukrainą ir jos kovą palaikančia lietuvių bei Lietuvoje apsigyvenusių ukrainiečių auditorija“.
Vilniaus knygų mugės „Facebook“ paskyroje skelbtam aukcionui Ukrainos namų Lietuvoje bendraįkūrėjas Aleksas Matvejevas perdavė riboto tiražo džemperį – tokį patį, kokiu vilki Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Aukcione surinktos lėšos – 500 eurų bus skirtos paremti Ukrainos kovotojus ir Kijivo miesto teritorinę gynybą.
700 jubiliejų švenčiančiam Vilniui mugėje skirta daugiau nei 20 renginių. UNESCO literatūros miestų atstovų diskusija, šalies istorikų nagrinėjama alternatyvioji Vilniaus istorija, ištraukos iš Gedimino laiškų, miesto sukakčiai skirta poezija, knygų pristatymuose ir pokalbiuose narstomi Vilniaus vardai, veidai, skoniai architektūra ir interjerai. Mugėje tradiciškai įteikta ir Vilniaus klubo premija, skatinanti rašytojus pažinti Lietuvos sostinę, populiarinti Vilniaus miesto istoriją, tradicijas, savitumą.
Bendryste, lankytojų gausa, užgimusiomis muzikinėmis draugystėmis, Lietuvos repo rekordu, kurį pasiekė jaunosios kartos repo atlikėjas Pijus Opera, 7 išdalintais apdovanojimais šiais metais džiaugiasi ir asociacija AGATA. Organizatoriai teigia, kad šių metų „Muzikos salė“ garsėjo muzikinėmis improvizacijomis ir bendrais koncertais.
„Retai pasitaiko, kai beveik visi Lietuvos muzikantai susiburia į vieną vietą, todėl smagu, kai naudojamasi proga bei surengiama pramoga ir patiems sau, ir lankytojams“, – sako vienas iš „Muzikos salės“ organizatorių Justinas Prascevičius.
„Ši mugė žymi tam tikro etapo pabaigą, bet tuo pačiu ir pradžią, nes po pandemijos ir po praėjusių metų, kai pirmą mugės dieną prasidėjo karas, regis viską teko pradėti nuo pradžių: iki renginio buvo daug jaudulio – ar žmonės norės grįžti, ar dalyvaus renginiuose, ar po pastarųjų neskaitymo ir nerimo metų vis dar bus gyvas jų noras skaityti? Visi bičiuliški ketvirtadienio pasimatymai, vaikų lalėjimas, nesibaigiantis žmonių srautas šeštadienį parodė – literatūra žmonėms yra ir, tikiuosi, visada bus reikalinga“, – neabejoja R.Elijošaitytė-Kaikarė.
Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto Leidybos skyriaus vadovas Gytis Vaškelis įsitikinęs, kad Vilniaus knygų mugė pirmiausia yra skaitytojų mugė, jungianti pabirusius po visą pasaulį Lietuvos piliečius, o mugės kultūrinė programa, nors kasmet barama, vis randa kuo nustebinti.
„Mugė tolygiai augo kasmet, vis be emocijų užpildydama naujai pastatytas sales, ir kas šiandien patikės, kad pirmaisiais metais tilpome pirmuose rūmuose, kur dabar vos išsitenka ne taip seniai prisijungusi Muzikos salė? Mugės nesugriovė ir du vienas paskui kitą sekę du šimtmečio kataklizmai – nei pandemija, nei jau metus vykstantis karas. Ji atlaikė socialinių tinklų spaudimą, ir net priešingai – juos visapusiškai išnaudojo, feisbukas prieš mugę kaito ir kimšosi nuo mugės žinučių, o į pafrontės valstybę nevažiuojančios megažvaigždės prisikviečiamos bent jau per zoomą. Mugės šeštadienis grįžo į savo maksimumus. Ir net ne skaičiai labiausiai džiugina.
Džiugina skaitytojų pozityvus mugės pasiilgimas, sakyčiau sąmoningumas ir branda. Renginių erdvės pilnos ir perpildytos, nebuvo laisvų laikų renginiams. Ypač šiemet, po tų kelių išbandymų metų pasimatė, kad ateina ir jau su muge užaugusi karta, atsivesdama ir savo augančius vaikus. Mums dar visai pasisekė, kad praleidome tik vieną mugę. Buvome paskutinė tarptautinė mugė Europoje prieš pandemiją. Štai didžiausia Vokietijos skaitytojų mugė Leipcige nevyko jau trejus metus, pernai ji „sugriuvo“ likus dviem savaitėms, nes keli didieji leidėjai paskutiniu momentu atsisakė dalyvauti, nusprendę, kad mugė gali būti nuostolinga, taip savo pragmatiškumu sugriaudami visą mugę. Mūsų leidėjų, rašytojų ir skaitytojų ryšys pasirodė besąs stipresnis ir tvaresnis. Kokia mugė bus ateityje, didžiąja dalimi, kaip ir iki šiol, priklausys nuo jos lankytojų. Na, gal dar netolimoje ateityje nuo dirbtinio intelekto išdaigų, kas žino? Bet mus jungianti knygos bendrystė, manau, išliks“, – taip 23-iąją Vilniaus knygų mugę apibendrino G. Vaškelis.
Pasak LITEXPO l.e.p vadovo Justino Bortkevičiaus, svarbiausias mugės tikslas – suvienyti dalyvius ir lankytojus – buvo pasiektas. „Sulaukėme padėkų ir daug gražių žodžių iš leidėjų ir autorių, prekyba knygomis vyko puikiai, renginių salės buvo pilnos, prie autorių dalijamų autografų ne vieną dieną driekėsi eilės. O dideli mugės lankytojų srautai ne tik džiugina, bet ir verčia galvoti apie dar patogesnę logistiką, srautų valdymą ir lankytojų anšlago išskaidymą, nes mugė juk vyksta keturias dienas, o ne tik šeštadienį“, – teigė jis.
Sekmadienį jau antrąkart buvo sulaužyta Vilniaus knygų mugės tradicija – nepaskelbta kitais metais, vasario 22-25 dienomis vyksiančios mugės tema. Ji dar svarstoma. „Didžiausia mūsų svajonė, kad temoje atsispindėtų tai, kas vyksta po karo“, – ateinančių metų planus jau pradeda dėlioti L.Varanavičienė.
23-ąją tarptautinę Vilniaus knygų mugę „700 eilučių laisvei“ organizavo Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas bei Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.